Lietuvos piliečiams, tarnavusiems sovietinėje armijoje, dažnai kyla sunkumų įrodant savo stažą ir gaunant senatvės pensiją. Ši problema ypač aktuali tiems, kurie neturi visų reikiamų dokumentų arba nenori kreiptis į Rusijos institucijas dėl archyvinių duomenų.
Sovietų armijos kariai ceremoninėse uniformose.
Dokumentų įrodymas ir "Sodros" pozicija
"Sodros" Komunikacijos skyriaus atstovės Malgožatos Kozič teigimu, būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas yra įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą pateikus tarnybos laiką įrodančius dokumentus. Jei žmogus negali pateikti šių dokumentų, būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas gali būti įrodomas archyvų išduotomis pažymomis ar juose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais.
Jei žmogus informuoja, kad pats nepateiks stažą įrodančių dokumentų, šių dokumentų gali pareikalauti „Sodra“. "Ta pati tvarka galioja siekiant įrodyti karinės tarnybos laikotarpį - jei žmogaus pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų arba reikia papildomų dokumentų, tikslinančių tarnybos laikotarpį, vietą ar kitas aplinkybes, „Sodra“ gali tarpininkauti kreipiantis į kitas institucijas dėl dokumentų gavimo.
Daugumos sovietinių karinių dalinių dokumentai yra saugomi Rusijos Federacijos archyvuose, taigi, žmogaus prašymu, Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja gaunant stažui apskaičiuoti reikalingus duomenis. Tokiu atveju „Sodra“, siūlydama žmogui tokį duomenų gavimo būdą, vadovaujasi URM Konsulinio departamento pateikta atmintine, kurioje, be kita ko, nurodytos rekomendacijos dėl dokumentų rengimo siuntimui į Rusijos Federaciją.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Šioje atmintinėje nurodyta, kad kreipiantis dėl tarpininkavimo gaunant prašomus archyvinius dokumentus iš Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų, pridedama dviem egzemplioriais rusų kalba užpildyta anketa“, - dėstė M.
Pastebima, kad jeigu žmogus nepageidauja teikti prašymo Rusijos institucijoms, jis neprivalo to daryti.
"Sodros" pastatas Vilniuje.
Artūro atvejis: kelias į teisybę
Klaipėdietis Artūras jau kurį laiką nesėkmingai siekia, kad tarnybos sovietinėje armijoje metai būtų įtraukti į stažą senatvės pensijai gauti. Prieš kurį laiką su gyventojo prašymu sutikusi „Sodra“ savo sprendimą atšaukė.
Artūras neslepia svarstantis, jog galbūt paini situacija yra susijusi būtent su tuo, kad jis atsisakė vykdyti „Sodros“ nurodymą ir kreiptis į Rusijos Federaciją. Aiškėja, kad dėl poros stažo metų sovietų armijoje jau kreiptasi į Ukrainą, kurios teritorijoje anuomet tarnybą ir atliko Artūras.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
„Įsitraukia ir sutartis su Ukraina, nes žmogus nurodė ir iš dokumentų matyti, kad buvo tarnybos Ukrainoje laikas. Bet kuriuo atveju, norėčiau atkreipti dėmesį į du aspektus. Visų pirma, ar tas laikotarpis bus įskaitytas į pensiją, ar ne ir kas prisiims - Lietuva ar Ukraina - tą laikotarpį konkrečiai Ukrainos tarnyboje bus sprendžiama, kai žmogui sukaks pensinis amžius arba jis taps neįgalus. Dabar jis tiesiog kreipėsi dėl stažo apskaičiavimo į „Sodrą“. Tai dabar „Sodra“ jokių sprendimų nepriima ir tik vertina dokumentus, ieško visų galimybių įvertinti jų teisingumą. Antras dalykas, kad mes, kaip ministerija, pasiūlėme dar kartą įvertinti visų aplinkybių visumą.
„Sovietinė armija, išvažiuodama iš Lietuvos, išsivežė ir visus savo archyvus į Rusiją. Tai pirminiai dokumentai norime ar nenorime yra Rusijoje. Socialinės apsaugos vykdymo tikslais, kai prasidėjo karas Ukrainoje ir visi konfliktai su Rusija, mes kreipėmės į Užsienio reikalų ministeriją dėl išaiškinimo, ar galima kreiptis socialinės apsaugos vykdymo tikslais į archyvus, ir ministerija buvo patvirtinusi, kad, kai kalbame apie konkrečių žmonių garantijas, tokie kreipimaisi gali vykti. Šia prasme „Sodra“ nepažeidė nei bendrosios Lietuvos politikos, nei teisės aktų“, - aiškino I.
Teisiniai aspektai ir Konstitucinio Teismo nutarimas
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo straipsnio dalies punktas, kuriame nustatyta, kad šioje dalyje nurodytiems asmenims į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas faktinis prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose, išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose, laikotarpis, buvęs tik iki 1990 m.
Nutarime pažymėta, kad prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose atžvilgiu Lietuvos Respublikos piliečiai, paimti į tokią Lietuvos Respublikos teritorijos okupacijos laikotarpiu, ir asmenys, pagal tuo metu galiojusius pilietybės įstatymus pripažinti arba tapę Lietuvos Respublikos piliečiais, priversti tęsti tokią tarnybą ar paimti į ją po 1990 m. kovo 11 d., laikytini esantys vienodoje teisinėje padėtyje - abiejų kategorijų Lietuvos Respublikos piliečiai buvo neteisėtai paimti į prievartinę karo tarnybą SSRS ginkluotosiose pajėgose; abiejų kategorijų Lietuvos Respublikos piliečiai buvo priversti atlikti šią karo tarnybą ir tokiomis aplinkybėmis objektyviai negalėjo atlikti tarnybos Lietuvos valstybei.
Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, ypač Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, rėmėsi ir 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atkūrimo“ nuostatomis.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas buvo grindžiamas Lietuvos valstybės tęstinumu, kuris reiškia, kad 1940 m. birželio 15 d. prieš Lietuvos Respubliką pradėta Sovietų Sąjungos agresija nepanaikino Lietuvos valstybės, kaip tarptautinės teisės subjekto, ir jos suverenių galių. Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos okupacijos ir valstybės institucijų sunaikinimo buvo sustabdytas Lietuvos valstybės suverenių galių, taip pat ir jos tarptautinių teisių ir įsipareigojimų, vykdymas.
KT taip pat pažymėjo, kad iš 1990 m. kovo 11 d. Akto nuostatų matyti, kad konstatuojamas ir Lietuvos valstybės tapatumas: atkūrusi nepriklausomybę Lietuvos Respublika tarptautinės ir konstitucinės teisės požiūriu yra Lietuvos valstybei, prieš kurią 1940 m. birželio 15 d. KT pabrėžė, kad iš Lietuvos valstybės tęstinumo kyla Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumas, kuris reiškia tai, kad tarptautinės ir Lietuvos valstybės konstitucinės teisės požiūriu SSRS pilietybės primetimas Lietuvos Respublikos piliečiams 1940 m. buvo niekinis aktas, šis aktas nebuvo teisinis pagrindas prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Vadinasi, sovietų okupacijos metais Lietuvos Respublikos piliečių (1940 m. birželio 15 d. „Atsižvelgiant į tai, visų Lietuvos Respublikos piliečių šaukimas atlikti SSRS teisės aktų nustatytos privalomos „tikrosios karo tarnybos“ laikytinas neteisėtu ir tokia Lietuvos Respublikos piliečių tarnyba vertintina kaip prievartinė tarnyba jiems svetimai valstybei.
KT nutarime pažymėta, kad nėra pagrindo kitaip vertinti Lietuvos Respublikos piliečių prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, kuri buvo atliekama po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiai buvo neteisėtai šaukiami atlikti prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose okupacijos metais, juo labiau negalėjo būti teisėtas Lietuvos Respublikos piliečių vertimas tarnauti svetimai valstybei po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.
Šioje byloje KT taip pat aiškino Konstitucijos nuostatas, susijusias su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisiniu reguliavimu. „Tarnyba kitai valstybei, taip pat ir SSRS (įskaitant Lietuvos TSR), negali būti laikoma tarnyba Lietuvos valstybei.
Ši byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.
Algirdo istorija: protestas ir pensijos klausimas
Taip nutiko „Vakaro žinių" skaitytojui Algirdui. Vyras prieš Lietuvos Nepriklausomybę tarnavo sovietinėje armijoje, tačiau paliko ją išreikšdamas meilę Lietuvai ir jos Nepriklausomybei. Vyras nuo 1988 m. gruodžio iki 1990 m. pavasario tarnavo tarybų armijoje, iš kurios pasitraukė pats ir tapo dezertyru.
„Kai Lietuvoje paskelbė Nepriklausomybę, protestuodamas prieš sovietinę armiją, aš pats išvykau nebaigęs tarnybos. Dabar paaiškėjo, kad man tas laikas net nepriklauso kaip stažas. Tie, kurie neprotestavo, atitarnavo visą laiką, dabar gauna didesnę pensiją nei aš, gynęs Lietuvos Nepriklausomybę ir dėl to dar susilaukęs nemažai nemalonumų, tarp jų ir pokalbių su įvairiais generolais. Iš armijos pabėgau protestuodamas, dabar turiu negalią, kiekvienas euras yra svarbus. Prisidėtų beveik dveji metai stažo. Juk protestavau, kovojau dėl savo Lietuvos.
Jis sako, kad jo karinis bilietas taip ir liko tarnybos vietoje. Dabar Algirdui likę dokumentai - darbo knygelė, kurioje įrašyta darbo nutraukimo priežastis dėl tarnybos, ir pagyrimo raštas iš tarnybos.
„Pasirodo, apie mano tarnybą neliko jokių duomenų. Jų neranda. Man sakoma, kad aš turiu siųsti kažkokius dokumentus į Rusiją - ten, kur mums nedraugiška valstybė. Ką aš toje Rusijoje surasiu, jeigu ten esu laikomas tarsi nusikaltėlis, juk esu dezertyras! Be to, Lietuvoje aš kreipiausi į krašto apsaugos institucijas ir turiu išvadą, kad esant karo atvejui, esu tinkamas ginti šalį. Taip suprantu, kad tarsi „užskaityta", kad esu tarnavęs, ir jeigu kiltų pavojus Lietuvai, galėčiau ginti.
„Vakaro žinioms" susisiekus su „Sodra", paaiškėjo, kad Algirdo situacija yra žinoma. „Sodros" atstovė Malgožata Kozič nurodė, kad būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas yra įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą pateikus tarnybos laiką įrodančius dokumentus.
„Jei žmogus negali pateikti šių dokumentų, būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas gali būti įrodomas archyvų išduotomis pažymomis ar juose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais. Ji patikino, kad jei žmogus informuoja, kad pats nepateiks stažą įrodančių dokumentų, šių dokumentų gali pareikalauti „Sodra".
„Jūsų užklausoje minimu atveju, siekdama gauti duomenų patvirtinančių sovietinėje armijoje laiką, „Sodra" kreipėsi į Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, taip pat į Lietuvos ypatingąjį archyvą. Gyventojas buvo raštu informuotas, kad dėl tarnybos patvirtinimo laiko gali kreiptis į Rusijos gynybos ministerijos centrinį archyvą per Lietuvos ambasadą Rusijoje, o jam pageidaujant, „Sodra" gali tarpininkauti gaunant duomenis apie jo tarnybą sovietinėje armijoje. Jei žmogus nori, kad „Sodra" tarpininkautų, turi užpildyti anketą ir ją perduoti „Sodrai", o „Sodra" išsiųs reikiamus dokumentus Rusijos institucijoms", - nurodė M.Kozič.