Servitutas - tai teisė naudotis kito asmens žemės sklypu arba jo dalimi tam tikroms reikmėms, pavyzdžiui, privažiavimui prie kito sklypo ar inžinerinių tinklų įrengimui. Taip pat tai gali būti ir teisės apribojimas savininkui naudotis savo sklypu, jei to reikia kito sklypo ar statinio tinkamam naudojimui.
Svarbu žinoti, kad už jo sklype nustatytą servitutą žemės savininkui gali būti mokama vienkartinė arba periodinė kompensacija.
„Servitutas nustatomas tik tuomet, kai jis yra objektyviai būtinas ir yra vienintelė ir būtina priemonė užtikrinti šalia esančio sklypo savininko interesus. Nesvarbu, kokiu iš išvardytų būdų yra nustatomas servitutas, turi būti užtikrinta teisinga abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyra, o už nuosavybės teisės suvaržymą teisingai atlyginta. Atlyginimas už nustatytą servitutą gali būti mokamas vienkartine ar periodine kompensacija“, - sako NŽT direktoriaus pavaduotojas Dovydas Petraška.
Servituto nustatymo būdai
Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ar teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas.
Administracinis aktas
Administraciniu aktu servitutą nustato NŽT, jeigu servitutas yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bei atitinka vieną iš Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų sąlygų. Norint administraciniu aktu nustatyti servitutą, reikia kreiptis į NŽT ir pateikti prašymą.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Prašyme turi būti nurodomi tarnaujančiojo daikto duomenys, aprašomas servitutas, nurodomi jo duomenys bei nurodoma kita svarbi informacija. Kartu su prašymu pateikiamas servituto planas bei kompensacijos apskaičiavimo aktai.
NŽT, išnagrinėjusi prašymą ir nenustačiusi trūkumų, priima sprendimą (administracinį aktą) nustatyti servitutą, informuoja viešpataujančiojo daikto savininką, o servitutas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.
Sandoris
Kai žemės savininkai susitaria tarpusavyje, servitutas nustatomas notaro patvirtintu sandoriu. Sandoriu servitutas nustatomas tada, kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų.
Kompensacija sumokoma prieš sudarant sandorį, o sudarius sandorį viešpataujančiojo daikto savininkas įregistruoja servitutą Nekilnojamojo turto registre.
Teismo sprendimas
Tuo atveju, kai tarnaujančiojo daikto savininkas atsisako nustatyti servitutą, viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti servitutą. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, bet yra būtina nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti savo daiktą pagal paskirtį.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Išnagrinėjęs bylą teismas gali priimti sprendimą nustatyti servitutą. Tokiu atveju servitutas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre pagal įsigaliojusį teismo sprendimą.
Servituto panaikinimas
Servitutai, nustatyti tiek administraciniu aktu, tiek sudarius sandorį, gali būti panaikinami tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir esant viešpataujančiojo daikto savininko sutikimui.
Nuo 2025 m. kiekvienam žemės sklype nustatomam servitutui yra rengiamas atskiras servituto planas, o servitutų ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Norėdamas žinoti tikslius duomenis apie jo sklype nustatytą servitutą, asmuo turi kreiptis į Registrų centrą.
Kompensacijos dydžio apskaičiavimas
Kompensacijos dydis priklauso nuo konkretaus atvejo ir yra apskaičiuojamas pagal specialias skaičiuokles. Nuo 2024 metų jos prieinamos visiems gyventojams per Teritorijų planavimo ir statybos viešųjų elektroninių paslaugų portalą www.planuojustatau.lt. Šiomis skaičiuoklėmis galima įsivertinti galimą kompensacijos dydį tiek tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tiek kai jis nustatomas sandoriu tarp privačių asmenų ar elektros energijos perdavimo sistemos operatorių naudai.
Norint pasinaudoti skaičiuokle ir gauti sugeneruotą kompensacijos apskaičiavimo aktą, reikia prisijungti per Elektroninius valdžios vartus ir suvesti prašomą informaciją. Tai suteikia skaidrumo ir padeda tiek žemės sklypo savininkui, tiek servituto naudotojui aiškiai įvertinti, kokia galima kompensacija.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
NŽT primena, kad servitutų nustatymas padeda užtikrinti sklandų žemės naudojimą, o nauja tvarka padeda padaryti šį procesą aiškesnį ir teisingesnį sklypų savininkams.
Pavyzdžiui, ESO (Energijos Skirstymo Operatorius) paskaičiuoja, kiek konkrečios žemės ar pastato savininkui turėtų būti kompensuojama, jei jo žemėje įrengtos elektros oro ar kabelių linijos, ar pastate įrengta transformatorinė, kitas įrenginys. Galima sužinoti preliminarų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą.
Vienkartinė kompensacija apskaičiuojama pagal formulę:
Vienkartinė kompensacija = 0,1 x Vidutinė 1 ha sklypo vertė, Eur x Servituto plotas, ha
kur:
Vidutinė 1 ha sklypo vertė = Viso sklypo vertė, Eur / Viso sklypo plotas, ha
Tikslų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą apskaičiuos ESO specialistai, kai tik gaus jūsų prašymą. Vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės Metodiką. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Metodikos nuostatas vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti yra naudojama 2017-11-01 masinio vertinimo būdu nustatyta sklypo vertė.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (sąnaudos). Ta aplinkybė, kad kompensacija nepaskirta ar neteisingai nustatytas jos dydis, nėra pagrindas pripažinti, jog savininko teisės yra visiškai apribotos ir daiktas turėtų būti išperkamas.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas.
Svarbu: Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą).
DUK
- Ar servitutas visada nustatomas sutartimi? Ne, servitutas gali būti nustatytas įstatymu, teismo sprendimu ir administraciniu aktu. Servitutai administraciniu aktu, kurį priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - NŽT) teritorinio padalinio vedėjas, nustatomi formuojant naujus žemės sklypus ir kt.
- Ar galima keisti servituto sutartį? Taip, esant tam tikroms aplinkybėms (pvz. keičiasi sklypo ribos, sutartyje nebuvo nurodytas servituto plotas ir kt.) sudaryta sutartis gali būti keičiama notariškai patvirtinu šalių susitarimu*.
- Kas atsitinka su servitutu, kai žemės sklypas performuojamas? Ne, tais atvejais, kai žemės sklypas, kuriam buvo nustatytas sutartinis servitutas, performuojamas (padalijamas, atidalijamas, sujungiamas), servitutas perkeliamas į naujai suformuoto (-ų) žemės sklypo (-ų) registro įrašą, kuriam po kadastrinių matavimų parengtame žemės sklypo plane yra nurodytas servitutas.
tags: #kompensacija #del #servituto