Lietuvoje vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, išėjusių į pensiją, renkasi likti aktyvūs darbo rinkoje. Vieniems tai galimybė papildyti pajamas, kitiems - išlaikyti kasdienį užimtumą ir socialinį ryšį. Daugelis pensininkų, pasirinkdami individualią veiklą pagal pažymą, siekia didesnio savarankiškumo, lankstumo ar papildomų pajamų, taip pat siekia įgyvendinti asmeninius tikslus ar profesinius siekius.
Viena patraukliausių formų, kuri suteikia galimybę patiems kontroliuoti savo laiką ir veiklos mastą, yra individuali veikla pagal pažymą. Ji suteikia galimybę legaliai uždirbti, tvarkyti finansus paprasčiau ir išvengti sudėtingos darbdavio-darbuotojo santykių sistemos.
Plačiau šią temą aptarsime kartu su VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentu Martynu Endrijaičiu, kuris pasidalins įžvalgomis apie teisines, finansines ir praktines individualios veiklos galimybes dirbantiems pensininkams.
VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas Martynas Endrijaitis
Individualios Veiklos Pažyma: Kas Tai?
Individualios veiklos pažyma - oficialus dokumentas, kurį išduoda Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kuris suteikia teisę asmeniui savarankiškai vykdyti pasirinktą veiklą. Ji ypač patogi tiems, kurie nori patys valdyti savo darbo laiką, finansus ir verslo procesus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Svarbiausi aspektai:
- Išdavimas ir galiojimas. Pažymą išduoda VMI. Ji galioja tol, kol asmuo nusprendžia veiklą nutraukti arba sustabdyti.
- Veiklos sritys. Leidžia vykdyti įvairias veiklas - paslaugų teikimą, prekybą, gamybą (priklausomai nuo pasirinktų ekonominės veiklos rūšių (EVRK) kodų).
- Apribojimai. Yra nustatytas metinis pajamų limitas. Jo viršijimas gali lemti prievolę registruotis PVM mokėtoju ir keisti mokesčių skaičiavimą.
- Mokesčiai ir apskaita. Asmuo pats tvarko apskaitą, deklaruoja pajamas ir sumoka mokesčius už visą veiklos laikotarpį.
- Privalumai. Lankstumas, galimybė derinti darbą su kitomis veiklomis, paprastesnė pradžia nei kuriant įmonę.
Kaip pradėti individualią veiklą?
- Registracija VMI. Norint pradėti individualią veiklą, pirmiausia reikia užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir gauti individualios veiklos pažymą.
- Kur registruotis?
- Internetu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).
- Atvykus į artimiausią VMI padalinį.
- Ką reikia pateikti?
- Užpildytą prašymą.
- Planuojamos veiklos rūšį.
- Atitinkamą veiklos kodą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK).
- Kaina. Registracija yra nemokama.
Svarbu žinoti!
Susipažinkite su mokesčiais ir lengvatomis. Gavus pažymą, galima iš karto pradėti veiklą ir gauti pajamas.
Apskaita
Nuo pirmos dienos rekomenduojama tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą. Tai palengvins metinės deklaracijos pateikimą ir mokesčių sumokėjimą. Apskaitai vesti - tobulai tinka sąskaita123.
Kodėl Pensininkai Renkasi Individualią Veiklą?
Statistika rodo, kad Lietuvoje dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius užima nemažą dalį. 2025 m. pirmąjį ketvirtį apie 12,7 % visų pensininkų buvo aktyvūs darbo rinkoje, o tai sudarė apie 80 tūkst. žmonių. Tokia tendencija kyla iš kelių priežasčių: finansinės - siekiama papildomų pajamų ir galimybės didinti pensiją, ir socialinės - noras išlikti aktyviam, produktyviam ir įsitraukusiam į visuomeninį gyvenimą.
Individuali veikla pagal pažymą tampa ypač patraukliu pasirinkimu, nes ji suteikia lanksčią darbo formą ir galimybę dirbti pagal savo ritmo poreikius, be sudėtingos darbdavio-darbuotojo santykio struktūros.
Mokestinės Lengvatos Pensininkams
Pensijinio amžiaus asmenims, kurie vykdo individualią veiklą ar dirba su verslo liudijimu, taikomos tam tikros mokestinės lengvatos, kurios palengvina finansinę naštą.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Pavyzdžiui, jei asmuo yra draudžiamas valstybės lėšomis (pvz., gauna senatvės pensiją), jam nereikia kiekvieną mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų už individualią veiklą pagal pažymą. Vykdant veiklą su verslo liudijimu, PSD įmokos mokamos tik už faktiškai galiojusio liudijimo dienas.
Be to, pensininkai, kurie nori papildomai kaupti pensijų stažą, gali savanoriškai mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, o kai kuriais atvejais, jei pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos (MMA), galima būti atleistam nuo tam tikrų įmokų.
Šios sąlygos pensininkams yra itin palankios: „Jei asmuo sukakęs pensijos amžių yra draustas valstybės lėšomis iš VLK, tuomet PSD įmokų mokėti nereikia. Verslo liudijimo atveju PSD mokama tik už faktiškai vykdytos veiklos dienas.”
Tokios lengvatos leidžia pensinio amžiaus gyventojams papildomai užsidirbti neprisiimant didelių mokesčių įsipareigojimų ir lanksčiai planuoti savo veiklos apimtis bei pajamas.
Pensijos Dydis ir Papildomos Pajamos
Senatvės pensijos dydis Lietuvoje nuo papildomų pajamų, gautų iš individualios veiklos ar verslo liudijimo, paprastai nesumažėja. Tai reiškia, kad pensininkas gali gauti ir pensiją, ir uždarbį vienu metu.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Tačiau jei asmuo vykdydamas veiklą moka VSD įmokas - šios įmokos prisideda prie papildomo stažo ir gali turėti teigiamos įtakos būsimiems pensijos perskaičiavimams, t. y. kuo didesnės įmokos, tuo didesnė įtaka pensijos dydžiui.
Darbas pagal individualios veiklos pažymą pensijų socialinio draudimo prasme prilyginamas darbui pagal darbo sutartį: „Jei per metus sumokama įmoka „Sodrai“ nuo 12 minimalių mėnesinių atlyginimų ar didesnės sumos, įskaitomas vienerių metų stažas. Jei sumokama nuo mažesnės sumos - įskaitoma proporcingai mažiau. Nemokant VSD įmokų, stažas apskritai neskaičiuojamas.“
Pavyzdžiui, 2025 m. minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 924 eurų (ant popieriaus), tad 12 MMA per metus sudaro 11 088 eurus. Jei pensininkas vykdydamas individualią veiklą per metus sumoka VSD įmokas nuo tokios ar didesnės sumos, t. y. nuo 12 MMA, jam įskaitomas vienerių metų stažas. Jeigu įmokos sumokėtos nuo 5 544 eurų (pusės MMA per metus), įskaitomas tik pusmetis stažo.
VSD ir PSD įmokos paprastai mokamos kas mėnesį mėnesį, tačiau galutinį mokėjimą būtina atlikti pasibaigus kalendoriniams metams, iki gegužės 2 d. Tai reiškia, kad kuo didesnės įmokos, tuo labiau jos gali prisidėti prie pensijos dydžio perskaičiavimo ateityje.
Pensijų gavėjams, kurie įgyja papildomą pensijų draudimo stažą, pensijos dydis kasmet atnaujinamas, įvertinant praėjusiais metais įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Naujai apskaičiuota pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip liepos mėnesį, o susidaręs skirtumas už laikotarpį nuo sausio 1-osios išmokamas kartu.
Tai reiškia, kad savanoriškai mokamos VSD įmokos gali užtikrinti ne tik didesnę pensiją ateityje, bet ir suteikti galimybę gauti papildomą išmoką už ankstesnius mėnesius.
Populiariausios Veiklos Sritys
Pensinio amžiaus žmonės, nusprendę imtis individualios veiklos ar verslo liudijimo, dažniausiai renkasi sritis, kuriose jau turi patirties arba gali pritaikyti ilgus metus kauptus įgūdžius. Tarp populiariausių - įvairūs amatai (siuvimas, mezgimas, medžio dirbiniai), smulkios remonto paslaugos, sodininkystė ir daržininkystė, taip pat paslaugos, susijusios su rankdarbiais ir kūryba. Dalis senjorų renkasi prekybą mugėse ar internetu, o kiti teikia paslaugas pagal savo profesinę patirtį, pavyzdžiui, buhalteriją, konsultacijas, vertimus.
Veiklos sritis ir kodėl ji patraukli:
| Veiklos sritis | Kodėl patraukli | Dažniausia veiklos forma |
|---|---|---|
| Rankdarbiai ir amatai (mezgimas, siuvimas, medžio dirbiniai) | Galimybė monetizuoti hobį, nereikia didelių pradinių investicijų | Prekyba mugėse, internetu arba pagal užsakymą |
| Mažos remonto paslaugos | Remiasi sukaupta praktine patirtimi, didelė paklausa vietos bendruomenėse | Individuali veikla pagal pažymą |
| Sodininkystė, daržininkystė | Derina mėgstamą veiklą su papildomomis pajamomis | Prekyba turguje ar pagal išankstinius užsakymus |
| Profesinės konsultacijos (buhalterija, teisė, vertimai) | Galima išnaudoti sukauptas žinias ir reputaciją | Individuali veikla pagal pažymą |
| Prekyba internetu | Leidžia dirbti iš namų, pasiekti platesnę auditoriją | E. prekybos platformos, socialiniai tinklai |
Praktiniai Patarimai Sėkmingai Pradžiai
Pradėti individualią veiklą pensijoje nėra sudėtinga, tačiau verta žengti kelis strategiškai svarbius žingsnius.
Pirmiausia, įvertinkite savo stipriąsias puses - tai gali būti profesinė patirtis, įgūdžiai ar pomėgiai, kuriuos galite paversti paslauga ar produktu. Antra, išsiaiškinkite, kokia veiklos forma labiau tinka - ar individuali veikla pagal pažymą, ar verslo liudijimas. Pastarasis dažnai patrauklesnis tiems, kurie teikia sezonines paslaugas ar vykdo prekybą mugėse, o individuali veikla pagal pažymą suteikia daugiau lankstumo ir mažiau ribojimų.
Kai kurioms veikloms gali prireikti papildomų leidimų, licencijų ar kitų dokumentų (pvz., higienos pasas, maisto tvarkymo pažymėjimas ir kt.), todėl svarbu iš anksto pasidomėti visais reikalavimais.
Svarbu suprasti ir mokestinius niuansus. Jei esate draustas valstybės lėšomis, PSD įmokų gali tekti mokėti tik tam tikrais atvejais, o VSD mokėjimas yra savanoriškas - tačiau jis gali turėti įtakos būsimam pensijos dydžiui. Pasak VU docento Martyno Endrijaičio, teisingai pasirinkta įmokų strategija leidžia ne tik uždirbti daugiau, bet ir padidinti socialinį saugumą ateityje. Jei gaunate pensiją iš Europos Sąjungos valstybės ar EEE šalies, gali būti taikomos specialios socialinio draudimo įmokų išimtys pagal ES reglamentus.
Ne mažiau svarbu iš karto pasirūpinti finansų tvarkymu. Pasitelkite įrankius, kurie supaprastina sąskaitų išrašymą ir pajamų bei išlaidų sekimą.
Tokios sistemos kaip „Sąskaita123“ leidžia pensininkams greitai išrašyti sąskaitas, sekti savo veiklos rezultatus ir sutaupyti laiko, kurį galima skirti darbui ar poilsiui. Tinkamas išlaidų apskaitos vedimas padeda tiksliai apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas ir pasinaudoti leidžiamais atskaitymais, todėl išlaidos turi būti fiksuojamos nuosekliai.
Galiausiai, nepamirškite bendravimo su klientais ir savo veiklos viešinimo. Net ir nedidelė reklama socialiniuose tinkluose ar vietos bendruomenės grupėse gali pritraukti naujų užsakymų.
VSD įmokos yra savanoriškos. Papildomas stažas įvertinamas kiekvienais metais, pensija perskaičiuojama iki liepos mėn., o skirtumas už laikotarpį nuo sausio 1 d. išmokamas kartu su nauju dydžiu.
Pokyčiai nuo 2026 metų: Kas Naujo?
Kai kuriuos pokyčius visuomenė pajus jau pirmąją sausio dieną, o kai kas įsigalios tik vėliau. Žemiau pateikiame visą aktualią informaciją.
Auganti Minimali Alga, Išmokos ir Pensijos
Uždirbančiųjų minimalias pajamas kišenės kitąmet papilnės. Minimali mėnesio alga kils 11,1 proc. - nuo 1038 iki 1153 eurų (į rankas žmonės gaus 846 eurus - 69 eurais daugiau nei dabar).
Neliko pamiršti ir senjorai. Vidutinė senatvės pensija kitais metais išaugs apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet yra 42,29 euro). Vaiko pinigai didės iki 129,5 euro (dabar - 122,5 euro), o gausioms, nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms vaiko pinigai augs nuo 194,6 iki 205,7 euro.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo sausio 1 dienos augs iki 814 eurų (dabar - 770 eurų). Nuo birželio 1 dienos ši išmoka dar kartą kils ir pasieks 1036 eurus. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka sausį augs nuo 364 iki 384,8 euro, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms - nuo 140 iki 148 eurų. Laidojimo pašalpa kitąmet pasieks 592 eurus (dabar - 560 eurų). Šalpos pensijų bazė kitąmet sudarys 261 eurą (dabar - 248 eurus), valstybės remiamų pajamų dydis sudarys 233 eurus (dabar - 221 eurą).
Ilgėjantis Pensinis Amžius ir Būtinasis Stažas
Nuo kitų metų nebelieka atotrūkio tarp vyrų ir moterų pensinio amžiaus - abiejų lyčių atstovams jis sieks 65 metus (2025 metais pensinis amžius vyrams buvo trumpesnis 2 mėnesiais, o moterims - 4 mėnesiais).
2026 metais taip pat ilgėja būtinasis stažas - tiek vyrams, tiek moterims jis pailgės pusmečiu - iki 34 metų ir 5 mėnesių.
Viešojo Sektoriaus Darbuotojų Atlyginimai
Biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų taip pat neaplenks augimas. Palyginti su 2025 metais, kitąmet mokytojų atlyginimai į rankas vidutiniškai augs 157 eurais, mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų - 177 eurais, trenerių - 128 eurais. Tai reiškia, kad visiems šiems darbuotojams algos po mokesčių vidutiniškai augs 8,41 proc.
Gydytojų atlyginimai į rankas vidutiniškai didės 103 eurais (3 proc.), slaugytojų - 127 eurais (8 proc.), rezidentų - 313 eurų (12,6 proc.), kultūros ir meno darbuotojų - 62 eurais (5 proc.). Statutinių tarnybų bendras darbo užmokesčio fondas didės 7 proc., arba 154 eurais atskaičius mokesčius. Kultūros ir meno darbuotojai vidutiniškai gaus 5 proc. (62 eurais) daugiau nei dabar.
Antra Pensijų Pakopa: Pokyčiai
Ar verta kaupti antrą pensijų pakopą 2026? | Q&A
Dalies papildomai pensijai kaupiančių žmonių ilgai laukti sistemos pokyčiai taip pat startuoja sausio 1 dieną. Pakeitimais atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Vietoje to žmogui kas trejus metus bus siunčiamas nuolatinis kvietimas kaupti savanoriškai.
Nuo metų pradžios startuoja pereinamasis laikotarpis, per kurį galima pasitraukti iš pensijų kaupimo ir atsiimti dalį lėšų. Tai padaryti bus galima iki 2027 metų pabaigos. Asmuo galės be jokių mokesčių atsiimti savo lėšomis į antrą pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Už „Sodros“ ar valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
Gyventojai, pasirinkę kaupti antroje pensijų pakopoje, galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti arba, jei to norėtų, stabdyti įmokas. Įmokas bus galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio).
Taip pat žmonėms bus suteikta galimybė vieną kartą per gyvenimą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų arba, atsiimant likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos, visą sukauptą sumą, jeigu asmuo yra sukaupęs iki pusės privalomo anuiteto sumos. Tokiu atveju bus taikomas 3 proc. nuo išsiimamos sumos siekiantis mokestis, tačiau gyventojų pajamų mokestis nebus taikomas.
Patvirtinta kitų metų minimali anuiteto riba siekia 16 785 eurus, maksimali - 83 926 eurus. Tai reiškia, kad sukaupus iki minimalios ribos siekiančią sumą arba maksimalią, ją visą bus galima atsiimti vienu ypu.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Visų pirma, nuo 2026-ųjų keisis nekilnojamojo turto mokestis. Neapmokestinama kartelė pagrindiniam būstui sieks 450 tūkst. eurų vienam asmeniui (jei yra bendrasavininkiai - 900 tūkst. eurų). Savivaldybėms leista nustatyti mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. Vilniaus mieste pagrindiniam gyvenamajam būstui, kurio vertė didesnė nei 450 tūkst. eurų (vadinasi, tik tai daliai, kuri viršija minėtą sumą), 2026 metais bus taikomas 0,1 proc. mokesčio tarifas. Toks pat tarifas galios Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Didesni tarifai pritaikyti tik kurortuose - Neringa taikys 0,5 proc., o Birštonas - 0,7 proc tarifą.
Kitąmet taip pat įsigalioja naujos mokestinės vertės, nuo kurių skaičiuojamas NT mokestis. Jos atnaujinamos kas penkerius metus. Ne pagrindiniam gyvenamajam būstui bus taikomos 50 tūkst. eurų apmokestinimo „grindys“, o vėliau - progresinis mokestis priklausomai nuo vertės: nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų - 0,2 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų - 0,4 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų - 0,6 proc., nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų - 0,8 proc., kai viršija 1 mln. eurų - 1 proc.
Elektros ir Dujų Kainų Pokyčiai
Nuo sausio 1 dienos pažeidžiamiems vartotojams, iš kurių daugiausia yra pasirinkę vienos laiko zonos „Standartinį“ elektros tarifą, tarifas mažėja ir kaina sieks 18 ct/kWh su PVM, anksčiau skelbė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Nustatytas tarifas yra apie 12 proc. (2,5 ct/kWh) mažesnis nei šiuo metu.
Pažeidžiamais elektros vartotojais laikomi buitiniai elektros vartotojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą ir kuriems teisės aktai numato papildomas socialinės apsaugos priemones.
Populiariausią „Standartinį“ vienos laiko zonos tarifo planą pasirinkę įprasti klientai nuo sausio 1 dienos už elektros energiją mokės 22 ct/kWh (+1,5 ct/kWh). „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifo planą pasirinkę klientai už elektros energiją mokės: dieninės laiko zonos kaina - 25,8 ct/kWh (+2,5 ct/kWh), naktinės - 15,6 ct/kWh (+1,8 ct/kWh). „Standartinį“ keturių laiko zonų tarifo planą pasirinkę klientai už elektros energiją mokės: nakties laiko zonos kaina - 14,8 ct/kWh (+1,6 ct/kWh), ryto - 17,2 ct/kWh (+1,9 ct/kWh), dienos - 22,1 ct/kWh (+2,2 ct/kWh), vakaro - 26,8 ct/kWh (+0,3 ct/kWh).
Daugiau elektros energijos vartojantiems klientams, kuriems tinkamas tarifo planas „Namai“, pastovioji mėnesio dedamoji nesikeis ir liks tokia pati, t. y. 3 eurai per mėnesį. Vienos laiko zonos tarifo plano „Namai“ elektros energijos kaina nuo sausio 1 dienos bus 20,5 ct/kWh. (+1,6 ct/kWh). Dviejų laiko zonų tarifo plano „Namai“ dieninė elektros energijos kaina sieks 23,9 ct/kWh (+2,4 ct/kWh), naktinė - 14,7 ct/kWh (+1,9 ct/kWh).
tags: #darbo #uzmokestis #pensininkui