Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinės šeimos kasdienybės dalimi, o paauglių ir jaunų motinų gyvenimus jie gali išvalyti į naujus vandenis: išreikšti save, gauti patvirtinimo ir susikurti socialinį ryšį. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu kyla klausimai apie privatumą, savivertę, priklausomybę ir galimą pavojų vaikams bei paaugliams. Šiame straipsnyje remsimės interviu su Paramos vaikams centro psichologe Veronika Lakis-Mičiene ir nagrinėsime, kaip mamos meilė socialiniuose tinkluose veikia psichologiją, kaip vaikai ir paaugliai įsitraukia į virtualią erdvę ir kokias priemones svarbu taikyti siekiant apsaugoti jaunimą.
Sukasi vaikų ir paauglių pasaulyje: jausmai, priklausomybė ir saugumas
Pasak psichologės V. Lakis-Mičienės, internetinė erdvė daugumai jaunuolių yra vieta, kur jie gali rasti atsakymus į įvairiausius savo klausimus ir plėsti pažinčių ratą, tačiau šis procesas turi ir rizikų: „Tokie dalykai yra dažni ir jie realiai vyksta. Dirbame su jaunuoliais, kurie susirašinėja su neaiškiais piliečiais, pakliūva į neaiškų santykį, jie jaučiasi labai vieniši, neišgirsti suaugusiųjų, patiria įvairiausių sunkumų mokykloje, o virtualiame pasaulyje jaučiasi atradę draugų.“
Vaikai dažnai neturi įgūdžių suprasti, kas yra gerai ar tinkama, o jų profiliai gali būti vieši, todėl reikia kalbėtis apie privatumo nustatymus ir saugų elgesį. Kaip teigia ekspertė, „ten jie dalijasi įvairiomis savo nuotraukomis, informacija apie save. Ji tampa vieša ir ja galima naudotis.“
Socialiniai tinklai gali būti susitikimų erdvė, kur paaugliai siekia pripažinimo ir lyderystės statuso, tačiau tai taip pat atveria kelią manipuliacijoms ar net seksualinio pobūdžio turiniui. Pasak psichologės, „paaugliai senscija greitai pradeda ieškoti „like’ų“, komentarų, o tai gali sukelti neproporcingą dėmesio poreikį ir spaudimą atitikti, koks jų įvaizdis turėtų būti.“
Seksingas turinys, grožis ir kūno įvaizdis
Tarp paauglių kyla diskusijos apie sekstingą - nuotraukų ar žinučių siuntimą ir gavimą. „Nė vienas negalvoja, kad nuotrauka gali likti visam laikui ir būti paviešinta po savaitės ar metų, kai santykiai nutrūks.“ Paaugliai dažnai remiasi socialiniuose tinkluose rodomu idealizuotu vaizdu, kuris kelia nerimą dėl kūno priėmimo ir savęs vertinimo. „Dėl šios priežasties socialiniai tinklai apskritai yra didelis iššūkis savęs vertinimui,“ - teigia pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Psichologinis požiūris į viešus motinos ir dukros bučinius
Norit saugiai: ką pataria psichologė paaugliams ir jų tėvams
Kalbėdama su vaikais, psichologė pirmiausia domisi jų žinojimu ir požiūriu į socialinę erdvę: „paaugliai dar neskaičiuoja galimų situacijų, todėl būtina ramiai ir be baimės kalbėtis.“
Paramos vaikams centre vykdomi mokymai vaikams ir paaugliams apie sekstingą, privatumo nustatymus, įtikinimą ir rizikas - siekiama išmokyti „ne“ sakymo situacijose, atpažinti spaudimą ir suvokti, kam galima pasakyti ir kur kreiptis pagalbos. Taip pat akcentuojama, kad socialiniame tinkle reikia nustatyti privatumo kriterijus ir būti pasiruošusiam informuoti suaugusį žmogų apie įtartiną elgesį.
Tėvams patariama ne bausti ar šaukti, o kurti atvirą dialogą su vaiku, skatinti pasakyti, kas vyksta virtualiame pasaulyje, ir patarti praktinių ribų brėžimą. „Nustatyti amžiaus apribojimus bei stebėti naujas interneto ir socialinių tinklų tendencijas - tai būtina priemonė siekiant apsaugoti vaikus nuo pavojų.“
Praktinės rekomendacijos tėvams
Tėvai turėtų pasirūpinti: privatumu, turinio filtrais, vartotojų ribojimais, ir nuolatiniu pokalbiu apie saugumą. Pasak draudimo atstovės Aušros Jusės, „prieš dalijantis turiniu reikėtų gerai pagalvoti, ar tai saugu, ir neatskleisti asmeninės informacijos, vietos ar finansinių duomenų.“ Ji taip pat pabrėžia būtinybę paaugliams mokytis užkirsti kelią netinkamai turinio gaudymui ir žemam elgesiui socialiniuose tinkluose, o, prireikus, - raportuoti turinį platformos savininkams ir blokuoti erzinančius vartotojus.
Svarbu iš anksto apgalvoti, kaip elgsis su netinkamu turiniu, kaip apibrėžti ribas ir ką daryti susidūrus su patyčiomis. „Paprastai tą galima padaryti - pažymėti ar raportuoti netinkamą turinį. Jei patyčios kartojasi, galima užblokuoti įkyrius vartotojus.“
Taip pat skaitykite: Vaikų sveikata ir priežiūra Lietuvoje
Privatumas ir saugumas kaip nuolatinė praktika
Mes turime būti budrūs dėl to, kas įsiviešija socialiniuose tinkluose ir kaip veikia algoritmai, kurie skatina laiką ekranuose. Tėvai ir vaikai turi lygiai suprasti, kad privatumo nustatymai ir elgesio gairės yra nuolatinė veikla, o ne vienkartinis žingsnis. Tėvams rekomenduojama nuolat stebėti, kokios naujovės atsiranda vaiko gyvenime, ir būti paruošusiems kalbėtis apie jų įtaką.
Priklausomybės ir savivertės iššūkiai
Paaugliai siekia socialinių tinklų žvaigždžių statuso dėl „like’ų“ ir dėmesio, o tai gali sukelti emocinių svyravimų ir priklausomybės simptomus. Mokymuose pabrėžiama ribų svarba, gebėjimas sakyti „ne“ ir išmokti atsiriboti nuo nuolatinių skatinimų atsiuntinėti nuotraukas ar įsitraukti į rizikingus pokalbius. Taip pat akcentuojama, kad pasitikėjimas suaugusiaisiais ir pagalbos šaltiniai yra esminiai, kai kyla sunkumų.
Išvadoje: ką svarbu prisiminti
Socialiniai tinklai teikia galimybių bendrauti, mokytis ir įsitraukti į plačią plaštakę bendruomenę, tačiau kartu kelia rizikų - nuo asmeninių duomenų apsaugos iki psichologinių iššūkių. Tėvų ir suaugusiųjų vaidmuo yra kurti atvirą dialogą, brėžti ribas ir skatinti saugų elgesį, o paaugliams - ugdyti gebėjimą įvertinti situacijas ir kreiptis pagalbos, kai reikia. Tik taip galime užtikrinti, kad socialiniai tinklai tarnaus jų augimui ir savivertės stiprinimui, o ne prievartautų emocijų šaltinis.
Duomenų ir išteklių apibendrinimas
- Priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikos ir seksualinio turinio įtraukimas į paauglių gyvenimą
- Privatumo nustatymų svarba ir paveiksle privatumą užtikrinančių filtrų taikymas
- Tėvų vaidmuo - atviras dialogas, ribų nustatymas ir nuolatinė edukacija
Taip pat skaitykite: Kaip globoti vaiką?
tags: #mamos #meile #socialiniuose #tinkluose