Vaikų globos namai - tai institucijos, kuriose auginami ir ugdomi našlaičiai bei beglobiai vaikai. Pagrindinis vaiko globos tikslas - užtikrinti jam saugią aplinką, kurioje jis galėtų tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Lietuvoje veikia tiek valstybinės, tiek privačios vaikų globos institucijos.
Šiame straipsnyje apžvelgsime vaikų globos namų istoriją Lietuvoje, dabartinę situaciją ir vykdomas reformas.
Vaikų globos institucijų istorija Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos Europoje pradėjo kurtis dar XVII-XVIII amžiuje. Lietuvoje iniciatyva rūpintis našlaičiais ir pamestinukais kilo XVIII amžiaus pabaigoje.
Administracinis Lietuvos žemėlapis
XVIII amžius
Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė 1786 m. įkūrė pirmąją kūdikių prieglaudą. 1791 m. jos iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vienuolės prižiūrėjo apie 400 vaikų.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
XIX amžius
- 1848 m. Kaune įsteigtas lopšelis pamestinukams, vėliau pertvarkytas į nuolatinę vaikų prieglaudą.
- 1864 m. ten pat įkurti kūdikių auklėjimo namai, kuriuose gyveno apie 40 pamestinukų.
- 1890 m. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.
XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kituose miestuose labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
Pirmasis pasaulinis karas
Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.
1918-1940 m.
Vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų, tokių kaip Vaikelio Jėzaus draugija ir Šv. Vincento Pauliečio draugija. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda „Lopšelis“, kurioje buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.
Sovietinis laikotarpis (1940-1990 m.)
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. Lietuvoje veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų.
20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūros ypatumai
Dabartinė situacija ir deinstitucionalizacijos procesas
Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai buvo pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Tačiau 2015 m. Lietuvoje pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę ir didinti bendruomenines bei šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas. Šios reformos tikslas - užtikrinti, kad vaikai nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016-2018 m. bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėjo. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis (64 %) tėvų globos netekusių vaikų buvo globojami šeimose, 5 % - šeimynose, o 30 % - globos įstaigose.
Bendruomeniniai vaikų globos namai
Viena iš deinstitucionalizacijos strategijų - bendruomeninių vaikų globos namų steigimas. Tai mažesnės, šeimos tipo įstaigos, kuriose gyvena nedidelis skaičius vaikų (dažniausiai iki 8).
Bendruomeniniai vaikų globos namai autistams vaikams, 3 dalis
Utenos rajono savivaldybė yra viena iš savivaldybių, aktyviai dalyvaujančių deinstitucionalizacijos procese. Čia steigiami bendruomeniniai vaikų globos namai, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas be tėvų globos likęs vaikas galėtų augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apibrėžimas
Utenos rajono patirtis
Utenos rajono savivaldybėje pirmieji bendruomeniniai vaikų globos namai įsteigti 2017 m. 2018 m. įkurti dar vieni namai. 2024 m. planuojama atidaryti trečiuosius bendruomeninius globos namus, kad neliktų vaikų, gyvenančių didelėse globos įstaigose.
Naujuose namuose gyvens iki 8 tėvų globos netekusių vaikų nuo 3 iki 18 metų. Jų priežiūrą užtikrins socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai, o psichosocialinę pagalbą teiks Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistai.
Utenos rajono savivaldybė, siekdama sukurti vaikams kuo artimesnę namų aplinką, vadovaujasi teisės aktais, kurie apibrėžia reikalavimus bendruomeniniams vaikų globos namams:
- Jie turi būti kuriami gyvenamosiose vietovėse, kad vaikai galėtų pasiekti ugdymo įstaigas ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
- Apibrėžtas minimalus kvadratinių metrų skaičius vienam vaikui, kambarių įrengimas ir baldai.
- Nustatyta, kokia teritorijos dalis turi būti skirta vaikų poilsiui ir rekreacijai.
Svarbu paminėti, kad bendruomeniniai vaikų globos namai neturi turėti iškabų ar kitų skiriamųjų ženklų.
Šilutės rajono patirtis
Šilutės rajono savivaldybė taip pat aktyviai dalyvauja institucinės globos pertvarkoje. 2021 m. Saugų vaikų globos namai reorganizuoti ir prijungti prie Vaiko gerovės ir globos centro, kuriame įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai.
Antazavės vaikų globos namai
Antazavės vaikų globos namai įkūrti 1951 m., reorganizavus Tytuvėnų vaikų globos namus. Per 54 egzistavimo metus Antazavės vaikų globos namai išleido į didįjį gyvenimą virš 1000 ugdytinių. Šimtams vaikų šie namai buvo tapę namais ar prieglauda.
Nuo 1996 m. buvo palaipsniui reorganizuojamas vaikų maitinimas, t.y., iki 1999 m. visose šeimynose buvo įrengtos virtuvės, pakeisti etatai, ir ugdytiniai pradėjo valgyti šeimynose. Nuo 1995 m. iki 1998 m. šiuolaikiškai pertvarkyti ir suremontuoti higienos taškai, įrengti dušai.
Vaikų globos namuose veikia savivaldos institucijos - vaikų globos namų taryba ir pedagogų taryba. Vaikų globos namai turi gražių švenčių ir tradicijų: rugsėjo 1 d. - „Mokslo žinių diena“, Mokytojo dienos šventė, Kūčių vakarienė, Kalėdos, Gerumo diena, vaikų gimtadienių šventės šeimynose, bendras vakaras su rėmėjais iš Norvegijos, susitikimai ir bendri renginiai su draugais iš Vilniaus.
2019 m. pakeistas įstaigos pavadinimas - Zarasų rajono Antazavės socialinių paslaugų centras „Kartų namai“. 2021 m. visi vaikai iškelti iš vaikų globos namų Antazavėje į Bendruomeninius vaikų globos namus.
Vaikų dienos centrai
2001 metais Lietuvoje atsirado pirmi vaikų dienos centrai, kuriuose užimtumo ir laisvalaikio veiklas, socialinių įgūdžių ugdymą, nemokamą maitinimą, mokymosi pagalbą gauna su įvairiais iššūkiais susiduriantys vaikai. 2003 m. Seimas patvirtino pirmąją Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Remiantis ja, o vėliau - atnaujinamais planais, ilgainiui gyvendintos įvairios veiklos, skirtos gerinti vaikų situaciją Lietuvoje - finansuoti vaikų dienos centrai, įvairios paslaugos nuo smurto nukentėjusiems vaikams, paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikų ir visos visuomenės informavimas apie vaiko teises ir jų svarbą ir daugelis kitų svarbių priemonių.
Vaiko padėtis Lietuvoje
Pirmieji įstatymai
Pirmieji įstatymai, susiję su geresne vaiko padėtimi ir teisėmis, atsirado tarpukariu. Tai - Mažamečių vaikų teisių įstatymas, Motinos ir vaiko globos įstatymas, Prieglaudų laikymo įstatymas, Ligonių kasų įstatymas. Remiantis pastaruoju, jau 1926 metais kriterijus atitinkančioms motinoms buvo suteikiamos motinystės atostogos ir piniginė išmoka gimus naujagimiui. Taip pat iki 13 kūdikio savaitės buvo mokama kūdikio maitinimo pašalpa, bet tik tuo atveju, jei motina pati maitindavo naujagimį.
Pirmasis tarptautinis dokumentas apie vaiko teises - Ženevos vaiko teisių deklaracija - pasirodė 1924 metais. Jame skelbta apie tai, kad vaikui reikia duoti tai, kad geriausia. Tiesa, Lietuva šios deklaracijos neratifikavo.
1989 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pagrindinis šiuolaikinis dokumentas, kuriame aptariamos vaiko politinės, pilietinės, socialinės ir kultūrinės teisės - Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 metais. 2000 metais Lietuvoje atsirado Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga - nepriklausoma žmogaus teisių institucija, kuri stebi vaiko teisių situaciją šalyje ir ją vertina. Taip pat institucija nagrinėja individualius skundus dėl vaiko teisių pažeidimų.
Nuo 2003 metų užtikrintos priemonės vaikų situacijai Lietuvoje gerinti - nenutrūkstamas vaikų dienos centrų finansavimas, įvairios paslaugos smurtą patyrusiems vaikams, paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikų ir visuomenės informavimas apie vaiko teises ir jų svarbą ir daugelis kitų priemonių. Visa tai tapo įmanoma patvirtinus Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją, kurią ilgainiui keitė tvirtinami planai.
Uždraustas smurtas prieš vaikus
2017 metais Lietuva prisijungė prie šalių, kurios uždraudė fizinių bausmių vaikams taikymą visose aplinkose - švietimo sistemoje, nepilnamečių justicijos sistemoje, globos sistemoje ir šeimoje. Lietuva yra viena iš 74 valstybių, kuri uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus.
2018 metais visi Lietuvos vaikai pradėjo gauti vaiko pinigus. Tai - piniginė išmoka, mokama iki kol vaikui sukaks 18 metų. 2020 metais ji siekia 60 eurų, o jeigu šeima gausi ar nepasiturinti arba augina neįgalų vaiką - vaiko pinigai iš viso siekia 100 eurų vaikui.
Pagrindiniai faktai apie vaikų globą Lietuvoje:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1786 | Jadvyga Oginskienė įkūrė pirmąją kūdikių prieglaudą |
| 1940 | SSRS okupacija, labdaros organizacijų veiklos nutraukimas |
| 1949 | Veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų |
| 2015 | Pradėta vaikų globos sistemos reforma |
| 2017 | Uždraustas smurtas prieš vaikus |
| 2018 | Visi vaikai pradėjo gauti vaiko pinigus |
Iššūkiai ir perspektyvos
Vaikų globos sistemos reforma yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Vis dar susiduriama su iššūkiais, tokiais kaip visuomenės stereotipai apie tėvų globos netekusius vaikus.
tags: #straipsniai #apie #vaiku #namus