Socialinis verslas sprendžia socialines ir aplinkos problemas, tai yra jo esminis tikslas. Socialinis verslas, kaip ir bet kuris verslas, kuria darbo vietas ir pajamas, tačiau šio verslo gautas pelnas (ar bent jau didžioji jo dalis) atitenka ne įmonių savininkams, o konkrečioms visuomenės problemoms spręsti. Juridinė veiklos forma niekur nėra apibrėžta, socialinis verslas gali būti tiek UAB, MB, tiek VšĮ. Tačiau svarbu akcentuoti, kad nemažai įmonių, kurios vadinamos socialiai atsakingomis ir prisideda prie įvairių socialinių problemų sprendimo, nėra socialiniai verslai. Pvz., įmonė, skirianti dalį savo pelno labdarai, nelaikytina socialiniu verslu, jei pagrindiniu jos veiklos tikslu išlieka pelnas, skirtas savininkams. Nevyriausybinės organizacijos dažnai vykdo projektus, kurie finansuojami iš valstybės ar kitų rėmėjų lėšų, bet ne iš pelningos veiklos.
Socialinio verslo apibrėžtis ir esmė
Socialinis verslas (angl. Pagal socialinio verslo gaires remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. socialinio verslo veiklos komerciniu pobūdžiu, t .y. · tikslo skirtumais: socialinio verslo pirminis tikslas - tai teigiamas ir pamatuojamas socialinis pokytis, kuriam įgyvendinti yra skiriamas uždirbtas pelnas, o socialiai atsakingo verslo pirminis tikslas išlieka kaip ir tradiciniame versle - uždirbti pelną įmonės savininkams, savanoriškai prisiimant įgyvendinti papildomus socialinius, aplinkosaugos, verslo skaidrumo aspektus daugiau nei to paprastai reikalauja teisės aktai.
Valstybinis teisinis pagrindas ir statuso suteikimas
„2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo. Lapkričio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką. Tokie žingsniai yra svarbus postūmis socialinio verslo ekosistemai Lietuvoje“, - sako Viktorija Bražiūnaitė, LISVA vadovė.
Svarbu, kad būtų aiškiai apibrėžta, kokiomis sąlygomis organizacija praranda socialinio verslo statusą ir, kas priima tokį sprendimą. Siūlome paskirti instituciją - „Inovacijų agentūrą“, kuri būtų atsakinga už šios duomenų bazės priežiūrą, reguliavimą ir skaidrumą. Ši institucija turėtų reguliariai tikrinti duomenų bazėje pateikiamą informaciją, užtikrinant, kad ji visada būtų aktuali ir teisinga.
Duomenų bazė, stebėsena ir skaidrumas
Rezultatai atskleidė, kad norint atskleisti visą socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs ir sisteminiai pokyčiai - ypač sprendžiant finansavimo mechanizmų problemas, mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant aiškią bei palankią teisinę aplinką. Be ryžtingų veiksmų, socialiniai verslai ir toliau veiks aplinkoje, kuri riboja jų galimybes kurti reikšmingą socialinį ir ekonominį poveikį. Tyrimą vykdė Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA) kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu (ISM Universitetas).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime (angl. European Social Enterprise Monitor) kartu su kitomis 30 Europos šalių. Jo rezultatai leidžia išsamiai įvertinti socialinio verslo situaciją šalyje bei pasilyginti su Europos ir pasaulinėmis tendencijomis. Tyrimo rezultatai patvirtino tai, ką mūsų asociacija nuolat akcentuoja, kokių finansinių, sisteminių pokyčių reikia, siekiant, kad socialinis verslas suklestėtų. Svarbiausia, kad dabar yra faktais grįsti duomenys, ir galima tikėtis, kad į juos atsižvelgdamos atsakingos institucijos lengviau priims sprendimus, vedančius į pokyčius.
Padėtis Lietuvoje ir tyrimo įžvalgos
Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 200 socialinių verslų, tačiau potencialas yra bent dešimt kartų didesnis net neįtraukiant fizinių asmenų įgyvendinamų socialinio verslo modelių. Lietuvoje duomenys buvo renkami nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. kovo 31 d. ir gauti 48 tinkami atsakymai, rezultatų analizė užbaigta 2024 m. gruodžio mėn. „Nors tai yra palyginti mažas imties dydis, vis dėlto rezultatai suteikia vertingų įžvalgų apie socialinio verslumo situaciją Lietuvoje. Tyrimo ataskaitoje pateikiama išsami socialinių verslų Lietuvoje apžvalga, analizuojant jų demografinius rodiklius, vystymosi etapus, poveikio sritis, verslo modelius ir iššūkius, su kuriais jos susiduria“, - pristato dr. Ieva Žebrytė, ISM Universiteto mokslininkė.
Moterys - lyderės socialiniame versle: „Tyrimas parodė, kad Lietuvoje socialinis verslas yra varomas į priekį stiprių socialinių ir aplinkosauginių tikslų, siejamų su pasauliniais darnaus vystymosi tikslais. Dauguma verslų sprendžia tokias problemas kaip nelygybės mažinimas, tvarių miestų kūrimas ir geros sveikatos bei gerovės skatinimas. Šiuos verslus dažniausiai įkuria ir valdo jauni, dinamiški lyderiai, iš kurių net 80,5 proc. yra moterys“, - komentuoja dr. I. Žebrytė.
Iššūkiai ir būtini pokyčiai
Vienas didžiausių socialinio verslo įmonių ir organizacijų problemų - finansinio stabilumo užtikrinimas ir teisinė bazė: „Remiantis apklausos duomenimis, organizacijų vidutinės metinės pajamos vis dar yra nedidelės, o beveik trečdalis jų susiduria su sunkumais generuojant pelną. Trūksta pritaikytų finansinių instrumentų, o aukšti užstato reikalavimai apsunkina plėtrą. Situaciją iš esmės galėtų keisti didesnis dėmesys socialiai atsakingiems viešiesiems pirkimams ir augantis privačių investuotojų susidomėjimas, kuris atvertų naujus finansavimo šaltinius. Tokios praktikos galėtų tapti sektoriaus katalizatoriumi, padedančiu siekti tikslų, kurie stiprins mūsų šalį“, - mano V. Bražiūnaitė.
Dr. I. Žebrytė pažymi, kad socialiniai verslai siekia ne tik paramos ar dotacijų - jiems itin svarbu turėti galimybes parduoti savo produktus ir paslaugas. Bendradarbiavimas su savivaldybėmis, tradiciniu verslu ir stipresnis ryšys su viešųjų pirkimų sistema galėtų tapti raktu į socialinių verslų stiprėjimą bei didesnį socialinį poveikį. Socialinis verslas Lietuvoje turi didžiulį potencialą skatinti tvarų ekonominį augimą ir spręsti aktualias visuomenės problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Skatinimo priemonės ir veiksmų planai
Be reguliavimo, svarbu nustatyti aiškų veiksmų planą, kaip skatinti ir palaikyti socialinio verslumo plėtrą. Tai gali apimti mokymus, seminarus, konsultacijas ir kitas iniciatyvas, kurios padėtų socialiniams verslams geriau suprasti jų atsakomybes ir galimybes. Svarbu stipri paramos infrastruktūra, koordinuotos pastangos - poveikio matavimo mokymai, supaprastintos teisinės procedūros ir visuomenės švietimo kampanijos, kurios padėtų keisti požiūrį į socialinį verslą. Skatinant bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės, Lietuva gali užauginti gyvybingą ekosistemą, kur socialinis verslas taps svarbia įrankių dalimi kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę.
Konkrečios priemonės
- Duomenų tikslinimas ir atnaujinimas - užtikrinti, kad visi duomenys apie socialinius verslus būtų teisingi ir atnaujinami.
- Skatinti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus ir sudaryti sąlygas socialiniams verslams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
- Organizuoti mokymus, seminarus ir konsultacijas socialinio poveikio matavimo ir verslo tvarumo temomis.
- Skatinti privačių investuotojų įsitraukimą ir kurti pritaikytus finansavimo instrumentus.
7 įkvepiantys socialinio verslumo pavyzdžiai praktikoje (2025 m.)
Projektų finansavimas ir atranka
Projektų atrankos būdas - konkursas. Projektų veiklos turi būti įgyvendintos iki 2028 m. liepos 31 d. Visos finansavimo sutartys turi būti sudarytos iki 2026 m. Projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (ar) savivaldybės, Europos Sąjungos investicijų fondų, kitų Europos Sąjungos finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir už kurias sumokėti skyrus Europos Sąjungos investicijų fondų lėšų jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) už jas turi būti sumokėta daugiau nei vieną kartą, įskaitant de minimis pagalbą.
Projektų veikloms įgyvendinti numatyta skirti iki 119 510,00 eurų ERPF ir 21 090,00 eurų BF lėšų. Kiekvienas projektas turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas ir vertinimo metodika nustatyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede, ir specialųjį projektų atrankos kriterijų „Projektas skirtas vietos plėtros strategijos, kuri vidaus reikalų ministro įsakymu įtraukta į siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijų sąrašą, veiksmams įgyvendinti“, t. y. projektas turi atitikti Miesto vietos veiklos grupės „Jurbarkas“ (toliau - VVG) įgyvendinamą Jurbarko miesto 2024-2029 metų vietos plėtros strategiją ir prioritetinius kriterijus.
| Parametras | Vertė |
|---|---|
| Maksimali ES fondų ir BF lėšų suma projektui | 119 510,00 EUR (ERPF) + 21 090,00 EUR (BF) |
| Projekto įgyvendinimo terminas | Iki 2028-07-31 |
| Finansavimo sutartys turi būti sudarytos iki | 2026 m. |
Projekto naudos ir kokybės vertinimą atlieka VVG. Projektai vertinami pagal VVG kvietimo dokumentuose nustatytus projektų atrankos kriterijus, kurie nurodyti ir šių Gairių 10 dalyje. Projekto vykdytojas yra atsakingas už duomenų ir informacijos apie jo vykdomu projektu siekiamų rodiklių pasiekimą, surinkimą ir pateikimą. Projekto vykdytojui nepasiekus stebėsenos rodiklių reikšmių, nurodytų projekto sutartyje, taikomos PAFT IV skyriaus penktojo skirsnio 171-179 punktų nuostatos.
Darbo vietų kūrimas ir finansavimo ribos
Vienos naujos darbo vietos (vieno etato) kūrimui skiriamo ES fondų ir BF lėšų suma gali sudaryti ne daugiau kaip 71 000 eurų tiesioginių projekto išlaidų; jeigu planuojama sukurti mažiau arba daugiau kaip vieną darbo vietą (etatą), planuojamos darbo vietos kūrimo kaina apskaičiuojama proporcingai. Nauja darbo vieta turi būti sukurta po PĮP pateikimo iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos ir išlaikyta ne trumpiau nei numatyta Aprašo 11.2.4 papunktyje po projekto įgyvendinimo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Viešųjų paslaugų perdavimas ir bendradarbiavimas
Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų. Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas.
Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo. Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai.
Švietimas, įgūdžių ugdymas ir praktiniai pavyzdžiai
Remiantis anksčiau ekonomikos ir verslumo pamokose įgytomis žiniomis, aptariami pagrindiniai verslo, kaip tam tikros veiklos, bruožai. Mokytojas paaiškina, kad socialinis verslas sprendžia socialines ir aplinkos problemas, tai yra jo esminis tikslas. Mokytojas turėtų paaiškinti, kad socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, bei pelno nesiekiančios į socialinių problemų sprendimą orientuotos organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. Aptarus pagrindinius socialinio verslo požymius, mokytojas gali paprašyti mokinių pateikti jų aplinkoje veikiančio ar kito jiems žinomo socialinio verslo pavyzdžių.
„Socialinis taksi“ - socialinis verslas, kuris teikia pavežėjimo paslaugą žmonėms judantiems neįgaliųjų vežimėlio pagalba. Miestų gatvės, šaligatviai, patekimas į pastatus Lietuvoje šiai tikslinei grupei yra nepritaikytas. Įmonė atliko savivaldybės užsakymą pritaikyti savivaldybės administracijos pastatą neįgaliųjų reikmėms. Vieniši senyvo amžiaus žmonės, gyvenantys kaimuose, gamina rankų darbo gaminius, kurie yra parduodami rinkoje. Nurodykite, kuris atvejis yra socialinio verslo pavyzdys?
Rekomendacijos institucijoms ir politikos formuotojams
Siūlome paskirti instituciją - „Inovacijų agentūrą“, kuri būtų atsakinga už šios duomenų bazės priežiūrą, reguliavimą ir skaidrumą. Ši institucija turėtų reguliariai tikrinti duomenų bazėje pateikiamą informaciją, užtikrinant, kad ji visada būtų aktuali ir teisinga. Svarbu, kad būtų aiškiai apibrėžta, kokiomis sąlygomis organizacija praranda socialinio verslo statusą ir, kas priima tokį sprendimą.
Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių. Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo. Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių.
Norime, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę - grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse. Tam neužtenka tikėjimo, kad gali prisidėti prie savo krašto ateities. Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžių tarpusavio saitų susijusių savitarpio pagalbos tinklų bendruomenėse bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams.
tags: #socialinio #verslo #gairiu #nuostatomis