Socialinė psichologija - tai mokslas, kuris tyrinėja įvairių situacijų įtaką, ypatingą dėmesį kreipiant į tai, kaip mes suvokiam ir įtakojam vienas kitą. Apibendrinant socialinės psichologijos suvokimą - tai mokslas apie tai ką žmonės galvoja vienas apie kitą, kaip įtakoją vienas kitą ir kaip vienas su kitu elgiasi.
Kas yra socialinė psichologija ir jos tikslai
Socialinė psichologija yra mokslas, kuris tyrinėja konformizmą ir nepriklausomybę, meilę ir neapykantą, laimės ir nelaimės suvokimą. Socialinė psichologija tyrinėja įvairias problemas: ar busite žiaurūs, jeigu jums tai įsakys? padėti kitam ar rūpintis tik savimi? kokios situacijos sudaro galimybę žmonėms būti žiauriems ar altruistiškiems. Kokią įtaką situacijos ar susidariusių aplinkybių suvokimui turi išankstinės nuostatos ir stereotipai?
Žmogus situacijoje: elgesio ir aplinkos sąveika
Socialinė psichologija nagrinėja, kaip žmonės mąsto apie kitus, kaip įtakoja kitus ir kaip viena su kita susiję; ji pasiekia tai užduodama klausimus, kurie kelia didelį susidomėjimą mūsų visų. Žmogus yra neatskiriama kolektyvo dalis, todėl mes dažnai koreguojame savo elgesį, stebėdami kolektyvo elgesį, siekdami integruotis į jį.
Mes esame dažnai aklai optimistiški; pavyzdžiui, žmonės dažnai priima ilgesnį laiko tarpą darbui užbaigti, nei iš pradžių numatė. Mes linkę labiau mėgti žmones, kurie su mumis sutinka, ir neigti tuos, kurie skiriasi. Kiekvienas turi potencialią motyvaciją išlaikyti savo įvaizdį; tai nematomai verčia žmones ne tik užsistovėti prie to, kuo tiki, bet ir palaipsniui tikėti tuo, ką jie tvirtina.
Konformizmas ir kolektyvinės nuodėmės problema
Konformizmas yra labai įdomus reiškinys; kolektyvo blogis yra tema, verta tolesnių tyrimų. Jis leidžia suprasti, kaip kolektyve susidaro individų atskirtis. Kare, pavyzdžiui, kolektyvo blogis ypač ryškus: kai individai grupėje naikina kitus, kuo didesnė grupė ir kuo didesnis atstumas tarp vykdytojo ir aukos, tuo lengviau atlikti smurtą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Psichologijos istorinis kontekstas ir sąvokų raida
Psichologijos mokslo pradžia siekia Antikos laikus. Graikiškai psicho - siela, logos - mokslas t.y. mokslas apie sielą. Tai buvo filosofijos mokslo dalis, kaip ir daugelis to meto mokslų. Žmogus - pati sudėtingiausia sistema egzistuojanti pasaulyje. Žymiųjų Antikos filosofų pavardės minimos ir psichologijos mokslo istorijoje.
Aristotelio „De anima“, kuris laikomas vienu svarbiausiu psichologijos mokslo pirmtakų - bandė aiškinti 5 jutimus - regą, klausą, skonį, uoslę ir lytėjimą, kaip per juos mes bandome pažinti pasaulį. Graikų gydytojas ir filosofas Hipokratas dar IV a. prieš Kristų domėjosi ir aprašinėjo žmogaus elgesio dinamiką. Jis teigė, kad žmogaus elgesys priklauso nuo organizme vyraujančių keturių skysčių santykio.
Šiuolaikinė psichologija teigia, jog žmogaus būdas tikrai nepriklauso nuo skysčių santykio organizme, tačiau pripažįsta, kad žmogaus temperamentą lemia prigimtinis nervų sistemos jautrumas ir signalų perdavimo greitis. Todėl net ir XX a. mokslininkai sutinka, kad pagal tai žmones galima skirstyti į keturis tipus.
Du procesai mąstyme: sąmonė ir pasąmonė
Psichologija kaip mokslas atskleidžia nuostabų nesąmoningą protą - protą, manipuliuojamą intuicijos užkulisiuose; mokslininkai tai apibūdina kaip „automatinį apdorojimą“, „implicit memory“, „heuristinį mąstymą“ ir „dvigubą procesą“ (dual processing). Mąstymas, atmintis ir nuostatos veikia dviem lygmenimis vienu metu: vienas sąmoningas ir sąmoningas; kitas - nesąmoningas ir automatinis. Mes žinome daugiau, nei galime suprasti apie save.
Mes dažnai „klystame manydami, kad turime kažką gauti“ - pvz., idealizuoti atostogas, o vėliau nusivilti, kai paaiškėja kasdienybės poreikiai. Emocijos ir nuostatos daro įtaką mūsų elgesiui; savo ruožtu ir veiksmai keičia mūsų emocijas ir nuostatas - kartais dainavimas prastai nuteikus gali pagerinti nuotaiką.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tyrimo metodai ir reikšmė praktikoje
Socialinė teorija ir socialinė psichologija naudoja empirinius tyrimus, kad susistemintų faktus į teorijas; geros teorijos ištraukia trumpus prognozavimo principus iš ilgo faktų sąrašo, leidžiančius patikrinti arba modifikuoti teoriją ir taikyti ją praktikoje. Colemanas, pavyzdžiui, pateikia vieningą konceptualią struktūrą, galinčią aprašyti ir kiekybiškai įvertinti socialinių sistemų stabilumą bei jų kaitą.
Socialinė teorija nėra vien akademinės pratybos; ji turinti įtakoti ir patį socialinį pasaulį. Colemanas mano, kad socialinė teorija turėtų paveikti visuomenę ir kad socialinė teorija turi ne tik aiškinti, bet ir informuoti praktines veiklas.
Problema: mikro ir makro lygmenų suvienijimas
Vienas iš pagrindinių šiuolaikinės socialinės teorijos iššūkių yra bandymas „sutaikyti“ mikro ir makro lygmenis, paaiškinti, kaip individualus elgesys veikia visuomenėje vykstančius procesus, ir atvirkščiai. Colemanas, būdamas metodologinis individualistas, pripažįsta ir išorinius faktorius: normas, valdžios santykius, kolektyvinį elgesį ir pan., taip įsijungdamas į šios problemos sprendimo paieškas.
Praktiniai taikymai ir tarpdisciplininis ryšys
Socialinė psichologija glaudžiai susijusi su kitomis disciplinomis: sociologija, politologija, ekonomika, socialinis darbas ir kt. "Socialinės teorijos pagrindai" turi ilgalaikį poveikį ekonomikai, politologijai, psichologijai ir kitoms disciplinoms, besidominčioms žmogaus elgesiu. Socialinė psichologija gali padėti suprasti pilietinio dalyvavimo veiksnius, socialinio kapitalo įtaką, kolektyvinio elgesio dinamiką ir kt.
Empirinės srities pavyzdžiai ir aktualijos
Šiuolaikiniai tyrimai Lietuvoje apima temas: aktyvūs imigrantai ir pilietinio dalyvavimo veiksniai, socialinio kapitalo sąsajos su darnaus vystymosi parametrais, socialinės sanglaudos teorija, psichosocialinių paslaugų teikimo veiksniai ir kt. Tarpdisciplininis bendradarbiavimas, praktinės psichologijos taikymas socialiniame darbe ir viešajame valdyme yra svarbios praktinės sritys, kur socialinės psichologijos žinios integruojamos į politikos ir praktikos sprendimus.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Problemos supratimas ir kritinis mąstymas
Attribution fallacy (atribucijų klaida) ir koreliacijos bei priežastingumo atskyrimo problemos yra dažnos klaidos, kurias padaro ir specialistai, ir visuomenė. Socialiniai tyrimai reikalauja atsargumo vertinant apklausų rezultatus: klausimo formuluotė, parinktys ir tvarka gali paveikti atsakymus. Todėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą, jautrumą apklausų metodikai ir gebėjimą išskirti koreliaciją nuo priežastingumo.
Įtaka ir įtikinėjimas
Yra įvairūs būdai indukuoti kitų paklusnumą ar sutikimą: pavyzdžiui, prašyti mažesnės palankios paslaugos pirmiausia, o vėliau didesnės - tai dažniausiai sėkmingesnis būdas gauti sudėtingesnį prašymą. Kai jus bando įtikinti tokiu būdu, verta klausti daugiau apie patį įtikinėtoją arba ieškoti papildomų informacijos šaltinių; atkirtis ir kritiškas uždavimas klausimų padeda ugdyti atsparumą nepageidaujamai įtakai.
Asmenybės pažinimas ir savimonė
Natūralus siekis geriau pažinti save ir aplinkinius yra būdingas daugeliui žmonių. Raidos ir bendravimo psichologija, asmenybės tobulėjimas, problemų sprendimas, sėkmės paieškos, tėvų ir vaikų bei poros tarpusavio santykiai - šios temos dažnai nagrinėjamos psichologijos literatūroje. Knygos apie psichoanalizę, bendravimo psichologiją, psichologinius tipus ar psichikos sutrikimus padeda studentams ir praktikuojantiems specialistams geriau suprasti žmogaus elgesį.
Pasitikėjimas, valia ir išmokta bejėgiškumo fenomenas
Daugelis tyrimų rodo, kad pasitikėjimas savo gebėjimais ir vidinė kontrolė padeda geriau susidoroti su iššūkiais ir pasiekti daugiau. Priešingai, išmoktas bejėgiškumas mažina veiksmingumą ir prisitaikymą. Pavyzdys iš eksperimentų su gyvūnais (šunimis) iliustruoja, kaip kontrolės praradimas lemia pasyvų elgesį net ir esant galimybei situaciją pakeisti.
Santrauka
Socialinė psichologija - tarpdisciplininė sritis, apimanti daug sričių ir taikymų; ji tyrinėja, kaip socialinės situacijos formuoja nuostatas, elgesį ir tarpusavio santykius. Teorijos ir empiriniai tyrimai leidžia suprasti mikro-makro sąveikas, ugdyti kritinį mąstymą tyrimuose ir gerinti praktinį taikymą socialinėje politikoje, švietime bei kasdieniame gyvenime.
tags: #socialines #psichologijos #ivadas