Seime užregistruotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma keisti fizinio smurto apibrėžimą. Šis projektas sukėlė aštrias diskusijas tarp politikų, organizacijų ir visuomenės.
Primename, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja VTAPĮ redakcija, įteisinusi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką. Išplėsti smurto apibrėžimai, leidę kriminalizuoti neadekvačiai didelę šeimų dalį, sukėlė įtampą ir teisinį netikrumą daugeliui tėvų, įsigaliojo beveik prieš dvejus metus - 2017 m.
Siūlomi pakeitimai
Grupė parlamentarų siūlo, kad fiziniu smurtu turėtų būti laikomas tik vaikui sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą reikėtų įtraukti „prievartinį vaikų ir tėvų atskyrimą prieš jų valią“.
Pataisų teikėjai apibrėžimą siūlo koreguoti, kad fiziniu smurtu būtų laikoma, jei „buvo sukeltas žymus skausmas ar realus bei tiesioginis pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba šiurkščiai pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas“.
Projekto autoriai taip pat siūlo koreguoti psichologinio smurto apibrėžimą, šalia dabartinių nuostatų, kad tai „tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas“ ir kt. dar įrašant prievartinį tėvų ir vaikų atskyrimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Seimo narių transporto išlaidos
Iniciatoriai siūlo įrašyti, kad nepriežiūra laikoma smurto forma, jei ji yra tyčinė. Dabar įstatymas numato, kad tėvai turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, mokytojais ir t. t., projekte tiesioginio įpareigojimo „turi bendradarbiauti“ nelieka, bet įrašoma, kad tėvai „bendradarbiauja vaiko teisių užtikrinimo srityje, atsižvelgdami į Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus“.
Įstatyme būtų įrašoma, kad vaikas priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti tiesioginio ir realaus pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis.
Šiuo metu nustačius antrąjį grėsmės lygį, vaikai iš šeimos paimami. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Tuo metu dalies Seimo narių pasirašytomis įstatymo pataisomis siūloma iš viso atsisakyti grėsmės lygių nustatymo.
Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad „tėvai dėl perteklinio, neproporcingo kišimosi į privatų šeimos gyvenimą turi teisę reikalauti jų šeimai padarytos civilinės žalos atlyginimo“.
Po galimo tėvo smurto prieš 2 mėn. sūnų tarnybos purtosi kaltės
Argumentai už pakeitimus
Pataisų iniciatoriai teigia, kad jų siūlomos nuostatos įtvirtins, kad vaiko teisių apsaugoje būtų taikomi „papildomi saugikliai, neleisiantys tarnyboms be objektyvių rimtų priežasčių iš tėvų atimti vaikų“.
Taip pat skaitykite: LR Seimo frakcijų sudėtis
Pažymėtina, kad Projektu neįteisinamas joks fizinių bausmių, ir tų, kurios sukelia nežymų skausmą, taikymas. Tų fizinių bausmių, kurios nesukelia žymaus skausmo, nelaikymas smurtu neužkerta kelio dar griežčiau drausti fizinių bausmių ir taikyti tėvams veiksmingų poveikio priemonių.
Sveikintina ir tai, kad naujosiomis pataisomis siekiama realiai įgyvendinti įstatyme numatytą principą, kad pagalba vaikui pirmiausia teikiama šeimoje.
R.J.Dagys dėl savo parašo nedvejoja: „Smurto sąvokos tikslinamos taip, kaip jos pribrendo būti patikslintos, nes matėme, kaip jos yra įgyvendinamos. Smurtas turi būti taip apibrėžtas, kad bet kokia pastaba nebūtų suprantama lygiaverčiai fiziniam ar seksualiniam smurtui.“
R.Karbauskis: „Skirtingai nei G.Landsbergis, aš nemanau, kad priimtas įstatymas yra tobulas. Matau būtinybę jį keisti, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir išsklaidytas šeimų nerimas. Pavyzdžiui, skurdas negali būti priežastis atimti vaikus, tokiai šeimai valstybė turi padėti. Todėl suprantu kolegas, kurie siekia įtvirtinti, kad smurtu prieš vaiką laikoma tik tyčinė nepriežiūra arba nepriežiūra, kylanti iš aplaidumo“.
Argumentai prieš pakeitimus
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis: „Siaurinant smurto apibrėžimą kyla didelė rizika tam tikrus smurtinius veiksmus traktuoti ne kaip smurtą, bet kaip leistiną auklėjamąją priemonę“.
Taip pat skaitykite: Seimo komiteto pirmininkai
G.Landsbergis apgailestavo: „Bus leidžiamas nežymus smurtas, leidžiamas ir šioks toks vaiko žeminimas. Su rykštele, kitaip tariant, galėsite užvanoti, išsityčioti irgi, nes, Seimo narių nuomone, tai gal ir ne toks jau žymus skausmas, o tik beržinė košė, o tokio reiškinio kaip emocinis smurtas Seimo narių grupė, matyt, išvis nėra girdėjusi. Barbarizmo sugrąžinimas dėl kelių pigių politinių taškų“.
Viena iš „Matuko reformos“ architekčių, Seimo narė Dovilė Šakalienė sakė, kad M.Puidoko pataisose, visi vaiko teisių apsaugą bent kiek išmanantys žmonės mato panašias grėsmes - faktiškai įteisinamas smurtas prieš vaiką.
S.Skvernelis tikina, kad svarbiausias tikslas yra užtikrinti vaikų apsaugą nuo smurto. „Fizinis smurtas prieš vaikus niekaip negali būti įteisintas ar toleruojamas“, - feisbuke pirmadienį rašo jis.
Seimo narė, konservatorė Irena Haase prisipažino, kad pasirašydama pataisų projektą net pagalvoti negalėjo, kad juo gali būti bandoma įteisinti smurtą prieš vaiką. „Jaučiuosi suklaidinta. Pasirašydama tikėjau gerais projekto rengėjų ketinimais, maniau, kad siekiame ištaisyti klaidas. Nepagalvojau, kad gali būti bandoma įteisinti smurtą prieš vaiką. Aš - prieš smurtą“, - užtikrino politikė.
Organizacijų pozicija
Praktiškai beveik visos šeimas atstovaujančios organizacijos, priešingai nei jų oponentai, argumentuotai, neįžeidinėjant kitų prašo Seimą iš esmės keisti Vaikų teisių pagrindų įstatymą.
Mes, žemiau pasirašiusios organizacijos, pritariame lapkričio 23 d. užregistruotam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 43 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4), 38(1) straipsniais ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.
Pabrėžiame, kad Projektas yra tris savaites vykusio intensyvaus ir konstruktyvaus tarpdisciplininio bendradarbiavimo tarp teisės, socialinio darbo, psichologijos ir vaikų raidos ekspertų rezultatas.
Daugiausiai diskusijų sukėlusių sąvokų įvedimo iniciatorius ir vienas aktyviausių palaikytojų - Laisvos visuomenės instituto narys ir Lietuvos Vyskupų konferencijos teisininkas Vygantas Malinauskas. Aiškėja, kad į Seime užregistruotas pataisas galėjo sugulti ir daugiau šio asmens bei jo atstovaujamo instituto siūlymų.
Tuo tarpu kitos nevyriausybinės organizacijos (NVO) skundžiasi, esą į diskusijas dėl įstatymo pakeitimų jos apskritai nebuvo kviečiamos ir apie vykstančius Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio posėdžius sužinojo iš kitų šaltinių.
Kad didžioji dalis Laisvos visuomenės instituto pasiūlymų sugulė į įstatymo pakeitimo projektą DELFI patvirtino ir pats V. Malinauskas. „Taip, teikėm pasiūlymus kaip Laisvos visuomenės institutas dėl šitų pataisų. Kartu ir pasiūlymai, ir paaiškinimai“, - sakė jis.
Seimo Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio diskusijose dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keitimo dalyvaujanti parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė, paprašyta pasidalinti informacija, kokie ekspertai rengė M. Puidoko įtregistruotas pataisas, DELFI patikino, kad tokios informacijos ji neturi.
Tuo tarpu kitų NVO atstovai pikti - jie esą ne tik neturėjo progos pateikti savo siūlymų, bet ir negavo kvietimo dalyvauti Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetyje vykstančiose diskusijose.
Pats pakomitečio pirmininkas Rimantas Dagys tokius kai kurių NVO kaltinimus griežtai atmeta. „Tie kaltinimai neturi jokio pagrindo, nes tai, kad mes darom šitą diskusiją ir visus norinčius kviečiame dalyvauti, buvo viešai pranešta ir visi, kurie norėjo, visi dalyvavo. O kad kai kurios organizacijos galbūt pirmus tuos posėdžius nesusiorientavo ir pasimetė tarp tų visų įvairiausių darbo grupių gausos, tai taip galėjo būti. Bet mes tikrai nei vienos organizacijos neeliminavom, tikrai visi, kas tiktai norėjo, registravosi, visi atėjo ir visus klausome nepriklausomai, ką jie atstovauja ir kaip atstovauja“, - susidariusią situaciją DELFI komentavo R. Dagys.
Įstatymo pataisas Seime įregistravęs parlamentaras Mindaugas Puidokas, paklaustas, kokie konkrečiai specialistai dirbo rengiant dokumento taisymus, patikino, kad tai buvo „skirtingų sričių“ ekspertai, o prie siūlomų pataisų esą dirbo dvidešimties žmonių darbo grupė.
