Psichikos sveikata ir fizinė savijauta yra glaudžiai susijusios. Dažnai emociniai ir psichiniai sunkumai gali pasireikšti per fizinius simptomus, o tai vadinama psichosomatika. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip psichikos sutrikimai, tokie kaip somatizaciniai sutrikimai ir nerimo sutrikimai, gali būti susiję su virškinimo problemomis, ypač viduriavimu.
Somatizaciniai Sutrikimai ir Virškinimo Problemos
Somatizaciniai sutrikimai - tai ligų grupė, kuriai būdingi mediciniškai nepaaiškinami fiziniai simptomai. Šios ligos priklauso somatoforminiams sutrikimams, o tai reiškia, kad šios somatinės (kūno) ligos turi psichologinę kilmę.
Žmonės, turintys somatizacinį sutrikimą, skundžiasi įvairiais neaiškiais simptomais mažiausiai keturių kūno dalių arba vietų. Jie būna išsamiai tiriami mediciniškai, tačiau jokių patologijų nėra randama. Nereikėtų manyti, kad pacientai išsigalvoja savo simptomus.
Tikslios somatizacinių sutrikimų priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, jog tai galėtų būti gynybos nuo psichologinio streso ir įtampos rezultatas. Šiuo atveju, nerimas ir depresija yra išreiškiami fiziniais simptomais. Pasak kitos teorijos, somatizaciniai sutrikimai yra padidėjusio vidinio jautrumo pasekmė. Tai reiškia, kad tai, ko daugelis žmonių nepajustų arba pajustų, bet nesureikšmintų, asmenys su somatizaciniu sutrikimu vadina skausmu ar kitais itin nemaloniais pojūčiais.
Somatizaciniu sutrikimu sergantys asmenys skundžiasi įvairių kūno vietų skausmais ar kitais simptomais. Paprastai skundžiamasi virškinamojo trakto, reprodukcinės sistemos, neurologiniais ir įvairiais skausminiais simptomais. Somatizaciniams sutrikimams yra būdinga tai, kad pacientas turi bent jau po vieną skundą iš šių sistemų.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Dažniausi Virškinamojo Trakto Simptomai:
- Pykinimas
- Pilvo pūtimas
- Viduriavimas
- Padidėjęs jautrumas tam tikram maistui
Kiti Simptomai:
- Reprodukcinės sistemos simptomai: skausmas lytinių santykių metu, menstruacijų sutrikimai, erekcijos disfunkcija.
- Kiti somatizaciniu sutrikimu sergančių asmenų skundai: galvos skausmas, sąnarių skausmas, sunkumas ryjant ar kalbant, šlapimo susilaikymas.
Nerimo Sutrikimai ir Jų Poveikis Virškinimui
Nerimo sutrikimai yra vieni iš labiausiai paplitusių psichikos ligų, varginantys apie 13 proc. gyventojų. Šie sutrikimai gali smarkiai trikdyti pacientų gyvenimo kokybę ir funkcionavimą. Nerimo sutrikimų pasireiškimą, simptomus, o kartu ir gydymą smarkiai veikia lyčių skirtumai. Nerimo sutrikimais dažniau serga moterys nei vyrai.
Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) būdingas generalizuotas ir nuolatinis nerimas, neturintis stiprių sąsajų su konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis. Pacientai gali skųstis:
- Perdėtu jauduliu
- Greitu nuovargiu
- Bloga dėmesio koncentracija
- Nuolatiniu dirglumu ir nervingumu
- Raumenų įsitempimu
- Prakaitavimu
- Svaiguliu
- Širdies plakimu
- Diskomfortu epigastriume
- Sutrikusiu miegu
Moterys dažniau patiria somatinio pobūdžio nusiskundimus (simptomus), nuovargį ir raumenų įsitempimą. Vyrams dėl nerimo dažniau pasireiškia įtempti santykiai su šeima ir draugais. Moterys suserga jaunesnės, remisija joms išsivysto vėliau ir rečiau. Vyrams būdingesnis dalinis pasveikimas.
Vyrams reikšmingai dažniau nei moterims kartu su GNS pasireiškia asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybė nuo nikotino bei sutrikimai, susiję su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu. Moterims, sergančioms GNS, nustatyti reikšmingai didesni kartu pasireiškiančių nuotaikos (išskyrus bipolinį afektinį sutrikimą) ir nerimo sutrikimų (išskyrus socialinį nerimo sutrikimą) rodikliai.
Tyrimuose patvirtintas genetinių ir aplinkos veiksnių ryšys su padidėjusia GNS išsivystymo rizika moterims. Be to, moterims būdinga glaudi genetinė sąsaja tarp GNS ir depresijos. GNS ir depresijos pasireiškimas kartu labiau sutrikdo funkcionavimą ir padidina savižudybės riziką.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Panikos sutrikimui (PS) būdingi staigūs, pasikartojantys, nenuspėjami panikos priepuoliai (PP), kurie dažniausiai pasiekia piką per kelias minutes ir trunka apie 10-20 min. Žmogų vargina:
- Padažnėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas
- Krūtinės skausmai
- Dusulys
- Svaigulys
- Prakaitavimas
- Pykinimas
- Intensyvus nerimas
- Baimė išprotėti ar numirti
- Sutrikęs realybės pojūtis
Tarp priepuolių pasireiškia jų pasikartojimo, laukimo baimė, nerimavimas dėl galimų padarinių, vengimo elgesys.
Moterys dažniau nei vyrai serga PS ir tai itin juntama su amžiumi. Moteris dažniau ištinka PP, jos patiria daugiau panikos ir vengimo simptomų. Sergančios PS moterys, patekusios į baugias situacijas, reikšmingai labiau pasitiki šeima. Joms PP reikšmingai dažniau išsivysto išėjus iš namų vienoms ar važiuojant viešuoju transportu.
Sergantiems PS vyrams, palyginti su kontroline grupe, pasireiškė stipresnis bendras nuovargis ir sumažėjęs aktyvumas, o moterims - fizinis nuovargis. PP metu reikšmingai daugiau pacienčių jautė negalavimus, susijusius su kvėpavimu, pavyzdžiui, pasunkėjusį kvėpavimą, dusulį.
Moterys labiau baiminasi fizinių panikos simptomų, o vyrai daug dažniau bijo socialinių nerimo padarinių. Sergančioms PS moterims, palyginti su sveikomis, didesnė piktnaudžiavimo ar priklausomybės nuo alkoholio rizika.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Moteriški reprodukciniai hormonai gerokai paveikia PS eigą. Tyrime nurodyta, kad sergant PS premenstruaciniu laikotarpiu nerimas sustiprėjo 79 proc. sergančių PS pacienčių, iš kurių 58 proc. padažnėjo PP ir 47 proc. suintensyvėjo fobinis vengimas.
Socialinio nerimo sutrikimą (SNS) apibūdina stipri ir nuolatinė baimė atsidurti mažiausiai vienoje socialinėje situacijoje. Sergantieji dažniausiai baiminasi būti dėmesio centre. Tokie žmonės jaučia intensyvų nerimą, kad kitų akivaizdoje pasakys ar padarys kažką gėdinga, pasirodys nesumanūs ar nerangūs, todėl paprastai stengiasi išvengti tam tikrų situacijų.
Moterys serga 1,5 karto dažniau nei vyrai. Joms pasireiškia daugiau ir stipresnių socialinių baimių. Moterims reikšmingai stipresnė baimė atsiranda kalbant su autoritetingais asmenimis, dalyvaujant socialiniuose renginiuose, kalbant prieš auditoriją, dirbant stebimoms, įeinant į pilną žmonių patalpą, būnant dėmesio centre, nepritariant menkai pažįstamiesiems, organizuojant pobūvius.
Vyrams reikšmingai stipresnė baimė vargina šlapinantis viešuosiuose tualetuose ir grąžinant prekes. Be to, sergantys SNS vyrai dažniau baiminasi pasimatymų, todėl gali likti vieniši ar išsiskyrę.
Sergančioms SNS moterims išaiškinama daugiau, palyginti su vyrais, kartu pasireiškiančių kitų psichikos ligų (atitinkamai 2,4 ir 1,9), ypač nuotaikos ir nerimo. Moterims SNS išsivystymo riziką didina vaikystėje patirtos traumos, pavyzdžiui, tėvų tarpusavio barniai ir seksualiniai užpuolimai. Negatyvi vaikystės patirtis neveikia SNS išsivystymo vyrams.
Specifines fobijas (SF) apibūdina nuolatinė, perdėta ar neracionali baimė, kurią sukėlė specifinis objektas ar situacija. Iš visų nerimo sutrikimų SF prasideda anksčiausiai ir pasireiškia 2 kartus dažniau mergaitėms ir suaugusioms moterims nei vyrams. Moteris dažniausiai vargina gyvūnų ir aplinkos baimės, o vyrus - aukščio baimė.
Obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui (OKS) būdingos įkyrios mintys, vaizdai ar veiksmai, kurie suvokiame kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiai, nepaklūstantys paciento norams, dažnai prieštaraujantys jo valiai ir sukeliantys stiprų nerimą ar stresą. Kompulsijomis vadinami paciento veiksmai, kurie stereotipiškai kartojasi ir gali tapti ritualais, skirtais apsisaugoti nuo menkai tikėtinos grėsmės. Paprastai žmogus suvokia jų beprasmiškumą ir nesėkmingai bando atsispirti.
Nesutampa duomenys apie OKS paplitimo rodiklius vyrams ir moterims. Vieni autoriai teigia, kad jis nesiskiria ir siekia 2-3 proc., kiti - kad moterims tikimybė susirgti OKS yra 1,5 karto didesnė. Vis dėlto iš vaikystėje susirgusių OKS net 70 proc. buvo berniukai. Berniukams ir vaikystėje susirgusiems vyrams dažniau OKS pasireiškia kartu su tikais ir dėmesio stokos sindromu.
Moterys dažniau baiminasi užsikrėsti, sužaloti kitus, joms būdingesnės valymo ir tikrinimo kompulsijos. Vyrams dažniau pasireiškia seksualinės ir religinės obsesijos, tvarkymo ir simetrijos kompulsijos. Sergančioms OKS paauglėms merginoms būdingesni įkyrūs ritualai, o vaikinams - įkyrios mintys.
Prieš menstruacijas OKS simptomatika pablogėja daliai pacienčių (42 proc.). OKS simptomai pasireiškė apie 35 proc. sergančių depresija pagimdžius.
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) - tai pavėluota ar užsitęsusi reakcija į labai sunkų stresogeninį įvykį ar situaciją, kuri sukeltų stiprų stresą beveik visiems.
PTSS paplitimo rodiklis moterims yra 2 kartus didesnis nei vyrams. Vyrams dažniausiai PTSS išsivysto dėl dalyvavimo mūšiuose, moterims - dėl seksualinių užpuolimų ar priekabiavimo, vaikystėje patirto tvirkinimo, pabėgėlio statuso, patekimo į avarijų ar katastrofų vietas, susidūrimo su mirtimi, liga ar sužalojimais.
Dirgliosios Žarnos Sindromas (DŽS) ir Depresija
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - viena iš labiausiai paplitusių virškinimo trakto funkcinių sutrikimų, kuris paveikia apie 10-15 % pasaulio gyventojų. DŽS ir depresija dažnai pasireiškia kartu. Žmonės, sergantys depresija, turi didesnę riziką susirgti DŽS, ir atvirkščiai. Tai gali būti susiję su tuo, kad depresija ir DŽS veikia tuos pačius mechanizmus, tokius kaip streso atsakas, neurotransmiterių disbalansas ir uždegimas.
Pagrindiniai DŽS simptomai:
- Pilvo skausmas
- Pūtimas
- Sutrikęs tuštinimasis (viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaita)
Mokslininkai mano, kad psichologinės problemos, tokios kaip įtampa, stresas, diskomfortas, patirtos psichologinės traumos ar depresija, sutrikdo nervų sistemą, o tai lemia pakitusią virškinamojo trakto veiklą.
Veiksniai, galimai prisidedantys prie dirgliosios žarnos sindromo atsiradimo:
- Sutrikusi nervų sistema
- Raumenų sutrikimai žarnyne arba žarnyno motorika
- Infekcija
- Žarnyno uždegimas
- Vaistai
- Mitybos sutrikimai
DŽS gydymas turi būti parinktas individualiai, atsižvelgiant į paciento simptomus, gyvenimo būdą ir galimus gretutinius sveikatos sutrikimus. Gydymas gali apimti:
- Žarnų spazmus atpalaiduojančius vaistus
- Gerosios bakterijos ir probiotikus
- Nervų sistemą balansuojančius vaistus
- Subalansuotą mitybą ir streso mažinimą
Kaip Sau Padėti?
Jei jaučiate pilvo skausmą, kuris gali būti susijęs su psichikos sutrikimais, svarbu kreiptis į specialistus - tiek psichologą ar psichoterapeutą, tiek gastroenterologą. Taip pat svarbu rūpintis savo emocine ir fizine sveikata:
- Sveika mityba: Valgykite daug vaisių, daržovių, baltymų ir sveikų riebalų. Venkite perdirbtų maisto produktų, cukraus ir kofeino.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Sportas gali padėti sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir padidinti energijos lygį.
- Streso valdymas: Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas.
- Socialinis palaikymas: Bendraukite su draugais ir šeima, dalyvaukite socialinėse veiklose.
Jeigu jūsų žarnynas sutrinka dėl streso, venkite kofeino, alkoholio, cukraus ir grūdų, kurie sukelia uždegiminį atsaką žarnyne.
Mityba: Pasak profesoriaus, reikia pašalinti maisto produktus, kurie sukelia diskomfortą ir pilvo pūtimą.
Psichologinė Pagalba
Svarbu suprasti, kad psichologinė pagalba yra prieinama ir gali padėti įveikti psichikos sutrikimus bei jų sukeliamus fizinius simptomus. Galite kreiptis į:
- Psichologą arba psichoterapeutą
- Psichiatrą
- Pagalbos moterims liniją (nemokama psichologinė pagalba visą parą)