Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Kas išduoda nedarbingumo pažymėjimą?
Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai gydymo įstaigose, registruojant duomenis per e.sveikata sistemą. Darbuotojui fizinių dokumentų pateikti nereikia - viskas perduodama automatiškai.
Statusą galima peržiūrėti prisijungus prie e.sveikata ar Sodros paskyros per Elektroninius valdžios vartus. Taip pat galima matyti, ar gydytojas užregistravo pažymėjimą ir ar jis dar galioja.
Kada pradedamos mokėti nedarbingumo išmokos?
Išmoka pradedama skaičiuoti nuo trečiosios kalendorinės ligos dienos. Jei viskas tvarkinga, išmoka pervedama per 17 darbo dienų nuo duomenų gavimo dienos.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie slaugą namuose Lietuvoje
Ligos išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslią išmoką nustato darbdavys, tačiau ji turi būti aiškiai apibrėžta vietiniuose teisės aktuose, su kuriais darbuotojai privalo būti supažindinti raštu.
Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo ligos išmokos gyventojas dar moka 15 proc. GPM ir 6,98 proc. PSD įmokas.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal žmogaus pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui. Tai gali būti darbo pajamos, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Taip pat skaitykite: Mokamas PSD net ir nesinaudojant?
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2467,26 euro.
Ligos išmoka slaugant sergantį vaiką
Ligos išmoką slaugant sergančius vaikus nuo pirmos dienos moka „Sodra“. Išmoką sudaro 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jei slaugomas vaikas iki 14 metų, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Jei slaugomas vyresnis nei 14 metų vaikas - ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Ligos išmoka taip pat gali būti mokama:
- už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus, jei slaugote stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų;
- už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, jei slaugote sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki 18 metų;
- už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, jei slaugote ypač sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki 18 metų.
Koks yra maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje?
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
Taip pat skaitykite: Kaip gauti motinystės išmoką su dviem darbo sutartimis?
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų.
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Ligos išmokos mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos. Nedarbingumo pažymėjimas slaugant sergantį šeimos narį gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas).
Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Ką daryti pasibaigus šiam laikotarpiui?
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Kas nutinka, jei nedarbingumo laikotarpis viršija nustatytą maksimalų terminą?
Jeigu sveikatos būklė neleidžia grįžti į darbą, tačiau maksimalus terminas jau išnaudotas, svarstomi alternatyvūs sprendimai: laikinas nedarbingumas gali būti nutraukiamas ir pradedama darbingumo vertinimo procedūra (dėl neįgalumo ar dalinio darbingumo nustatymo).
Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti.
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.
Jeigu dėl sveikatos nebegalite atlikti savo darbo funkcijų, būtina gauti gydytojo išvadą apie profesinį tinkamumą.
Kai dalyvumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas dėl dalyvumo lygio turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo Agentūroje dienos.
Jeigu asmuo ar atstovas, VSDFV ar jos teritorinis skyrius ar kita pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šis sprendimas per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją, kol jis serga?
Pagal Darbo kodeksą, darbuotojas negali būti atleistas dėl ligos ar nedarbingumo laikotarpiu. „Įstatymas aiškiai nustato, kad nepaisant darbuotojo ligos socialinio draudimo stažo, pirmosiomis kalendorinėmis nedarbingumo dienomis išmoka turi būti mokama darbdavio sąskaita. Tai reiškia, kad darbdavys negali atsisakyti šios pareigos“, - sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Pagal Darbo kodeksą vien tai, kad darbuotojas yra nedarbingas, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. „Darbo santykių nutraukimas galimas tik bendraisiais pagrindais, laikantis įstatymų reikalavimų ir nediskriminuojant darbuotojų dėl sveikatos būklės, - aiškina Š. Orlavičius. - Nedarbingumas negali būti pretekstas atleidimui. Darbdaviai turi laikytis teisės aktų ir užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami dėl sveikatos priežasčių.“
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo.
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Kokiais atvejais gali atleisti iš darbo?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžė, kad, nepriklausimai nuo to, kiek laiko darbuotojas dirba įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (savaitę, mėnesį, metus ir pan.), nedarbingumas dėl ligos ar vaiko slaugos (nesvarbu, kokiais laiko intervalais jis išduodamas) nėra pagrindas nutraukti darbo santykius.
DK nenumato pagrindo darbo sutarties nutraukimui dėl ilgalaikio ar dažno nedarbingumo. Darbuotojas gali darbo santykius nutraukti savo iniciatyva, kai negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo (DK 56 str. 1 d. 3 punktas).
Jei darbuotojas to nepadaro, inspekcijos aiškinimu, darbdavys be įspėjimo turėtų nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas nebegali eiti šių pareigų ir nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas arba kai tokių pareigų toje darbovietėje nėra (DK 60 str. 1 d. 4 punktas).
Svarbu tai, kad darbuotojas nebegali atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis.
Darbo sutarties nutraukimą gali lemti ne tik darbuotojo sveikatos būklė, bet ir darbuotojo negalėjimas tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (pavyzdžiui, vaiką, tėvą, motiną, vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Visais šiais atvejais nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl ligos
Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, pvz., 50%, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų).
DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.
Draudimas dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą
Teisės aktai griežtai reglamentuoja, kad asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedalyvauti darbinėje veikloje. Pažeidus šią nuostatą, darbuotojas gali netekti ligos išmokos, o elgesio taisyklių pažeidimą gali nustatyti tiek gydytojai ar darbdaviai, tiek - „Sodros“ specialistai.
Darbdavys taip pat neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas dirbtų ligos metu ar atsisakytų nedarbingumo. Tokie reikalavimai prieštarauja teisės aktams ir gali būti laikomi darbo teisės pažeidimu.
Kaip ligos laikotarpis lemia darbo grafiką?
Darbuotojo nedarbingumas turi įtakos suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui. Nacionaliniai teisės aktai nenumato aiškios taisyklės, ar ligos laikotarpis įskaičiuojamas į apskaitinį laikotarpį, tačiau Europos Sąjungos direktyvos numato, kad jis neturėtų būti įtraukiamas.
Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, darbuotojo darbo laiko norma turėtų būti proporcingai mažinama nedarbingumo laikotarpiu, o darbo valandos neturėtų būti perkeliamos į vėlesnius mėnesius.
Išbandymo laikotarpio pratęsimas
„Įstatymas aiškiai numato, kad išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai, tačiau į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kurį darbuotojas praleido nedirbdamas dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų svarbių priežasčių“, - pabrėžia kancleris. Tai reiškia, kad ligos atveju išbandymo laikotarpis automatiškai prasitęsia tiek dienų, kiek darbuotojas nebuvo darbe.
Ligų sezonu ypač svarbu, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai žinotų savo teises ir pareigas. VDI primena, kad užtikrindami tinkamas darbo sąlygas darbdaviai ne tik vykdo savo įsipareigojimus, bet ir skatina sąžiningą darbo aplinką.
Darbuotojas nuo 02.21d. turi nedarbingumo pažymėjimą. 02.29d. rašo prašymą atleisti iš darbo nuo 03.03.dienos. Nedarbingumo pažymėjimas baigtas 03.07. Norint, kad darbuotojas atidirbtų 14 dienų-kada galima jį atleisti? Turi praeiti nuo prašymo pateikimo 14 k.d.
Pagal tokį darbuotojo prašymą jį galima atleisti iš darbo tik jo nurodytu laiku, t.y. kovo 7 d., bet negalima atleisti po 14 kal. dienų, t.y. kovo 14 dieną. Pastarajam atleidimui būtinas kitoks darbuotojo prašymas, t.y. kad jis prašosi atleidžiamas iš darbo po 14 kal. dienų.
Jei darbdavys nori, kad darbuotojas atidirbtų 14 k.d., tai kai baiggiasi nedarbingumas, t.y. 03.07 d., va tada ir skaičiuojasi 14 k.d. atidirbimo, o atleisti 03.21 d.
Pagal DK darbuotojas privalo Įspėti darbdavį prieš 14 k.d. apie ketinimą nutraukti DS. Vadinasi jis privalo taip ir elgtis.