Kompensacija už servituto nustatymą: Teisinis pagrindas ir praktiniai aspektai

Galimybė nustatyti servitutą dažnai pasitelkiama sprendžiant nesutarimus tarp kaimynų, bei užtikrinant nekilnojamojo turto prieinamumą. Pavyzdžiui, Jums priklauso žemės sklypas, bet jis jokiu kitu būdu negali būti pasiekiamas, tik kaip per kaimynui priklausantį žemės sklypą.Civilinis kodeksas (CK) apibrėžia servitutą kaip teisę į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuri suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimą, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlygintiną kelio ir statinių servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, priteisiant iš ieškovės atsakovui kas mėnesį ieškovės nurodyto dydžio atsakovui mokėtiną kompensaciją.

Servituto Esmė ir Pagrindiniai Principai

Servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

• Servituto esmė: Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė. Tai reiškia, kad ji sukuria teisę naudotis svetimu daiktu arba apriboja savininko teisę jį naudoti.
• Tikslas: Užtikrinti viešpataujančiojo daikto (pavyzdžiui, namo ar sklypo) tinkamą naudojimą.

Kada servitutas nustatomas?

• Sutarimu: Idealus sprendimas - dėl servituto susitarti draugiškai. Tokiu atveju, tarp susitarančių asmenų sudaroma notaro patvirtinta sutartis dėl servituto nustatymo.
• Teismo sprendimu: Servitutas teismo sprendimu nustatomas tik tada, kai nėra kito objektyvaus būdo naudoti viešpataujantį daiktą pagal paskirtį.

Pagrindiniai principai:

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

• Servituto atlygintinumas: Servitutas gali būti ir atlygintinis, ir neatlygintinis.
• Registravimas: Tai registruotina daiktinė teise. Asmuo, norintis įregistruoti servituto teisę į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą, Registrų centro padalinyje turi pateikti prašymą.

Servituto Nustatymas Teismo Sprendimu

Pagal CK 4.126 str. 1 d., teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi, servitutas CK 4.126 str.

Panagrinėkime paprastą pavyzdį: Rimas turi žemės sklypą, bet negali į jį patekti, nes nėra įvažiavimo, t. y. Rimas negali tinkamai naudotis savo žemės sklypu pagal paskirtį. Vienintelis įmanomas patekimas į jam priklausantį žemės sklypą yra per kaimynui Sigitui priklausantį besiribojantį žemės sklypą. Taigi, Rimui reikalingas kelio servitutas per Sigitui priklausantį žemės sklypą. Rimas su Sigitu gali susitarti draugiškai sudarydami sandorį dėl servituto nustatymo. Tačiau ką daryti Rimui, jei Sigitas nesutinka su servituto nustatymu?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymo klausimus, aiškinimo ir taikymo yra išsamiai ir nuosekliai išplėtota. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr.). Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (2019-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr.).

Taigi, asmuo, prašantis teismo nustatyti servitutą, turi pareigą pagrįsti, kad jo prašomas nustatyti servitutas yra būtinas, nes nėra jokios kitos galimybės naudoti jam priklausantį daiktą pagal paskirtį, kaip tik apribojant kito savininko teises.

Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka

Atlyginimas Už Servitutą

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją - tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr.).

Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl servituto atlygintinumo, reikia vadovautis, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti (2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes:

• kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas;
• koks servituto turinys ir trukmė;
• kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui;
• ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo;
• ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti;
• kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo;
• kitas svarbias aplinkybes (2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).

Teismai taip pat vertina aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. Turto rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išaiškinimai ir Praktinės Išvados

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje pateikė svarbius išaiškinimus dėl servituto nustatymo, leistinos tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymo apimties ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

Taip pat skaitykite: Tvarka ir išmokos: kelionės kompensacija

Išanalizavus šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, galima padaryti keletą itin svarbių išvadų servituto nustatymo klausimais:

• Asmeniui, siekiančiam gauti teisę į žemės sklypo servituto nustatymą, būtina kreiptis į profesionalius matininkus, kurie parengtų servituto žymėjimo schemą. Schemoje turėtų būti tiksliai apibrėžtas žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinys ir tiksliai nurodyta servituto teritorija.
• Siekiant gauti teisę į žemės sklypo servituto nustatymą rekomenduotina prašyti minimalaus objektyviai būtino dydžio servituto. Jeigu ieškiniu prašomas servitutas viršija minimalius būtinus tarnaujančio sklypo suvaržymus, teismas gali atsisakyti tenkinti ieškinį. Taigi, būtina iš anksto itin kruopščiai įsivertinti, kokio dydžio servitutas atitinka minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principą ir ar nėra būdų nustatyti mažesnės apimties servituto.
• Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas ne į tai, kaip užtikrinti patogų viešpataujančio daikto naudojimą, o į tai, koks minimalus suvaržymas patenkins objektyvius viešpataujančio daikto poreikius. Teismas tokio pobūdžio bylose savarankiškai servituto apimties nenustatinėja ir tik įvertina, ar yra pagrindas nustatyti servitutą pagal į bylą pateiktas servituto nustatymo sąlygas (schemas). Nesant tokio pagrindo teismas gali atsisakyti tenkinti ieškinį ir servituto nenustatyti.
• Teismai bylą dėl servituto nustatymo nagrinėja tik ieškovo pareikšto ieškinio apimtyje, t. y. ieškovas privalo pateikti duomenis apie prašomą nustatyti servitutą (schemą) ir privalo pagrįsti atitinkamo dydžio servituto nustatymo būtinybę. Jeigu ieškovas neįrodo, kad būtent ieškovo prašomo dydžio servitutas minimaliai ir objektyviai patenkina viešpataujančio daikto poreikius, tuomet teismas gali atsisakyti tenkinti ieškinį. Tokia situacija ieškovui gali sukelti itin didelius ekonominius nuostolius, todėl tinkamas pasiruošimas servituto nustatymo bylai yra kritiškai svarbus.
• Net ir tais atvejais, kai į bylą pateikiama ieškovo ir atsakovo sudaryta servituto nustatymo schema, teismas nėra saistomas pareigos išrinkti kuri schema yra „tinkamesnė“ ir objektyviausiai užtikrina viešpataujančio daikto poreikius. Teismas, nustatęs, jog nei viena iš šalių nepateikė teisingos ir proporcingos servituto nustatymo schemos, turi teisę ieškinį atmesti ir servituto nenustatyti.

Žemės Servitutų Nustatymo Pagrindai

CK 22 straipsnis nustato, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu.

Nuostolių Atlyginimas

Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, konkurso laimėtoją, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, - į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, - į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, - į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą; kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, - į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, arba viešpataujančiojo daikto savininką.

Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, - valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, - investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, - Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.

Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

Kelio Servitutas

CK 4.119 straipsnis reglamentuoja kelio servituto ypatumus.

Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu.

Pavyzdžiui, jei nustatytas kelio servitutas suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis, bet nenurodoma, kokios transporto priemonės gali naudotis keliu, laikoma, kad keliu gali važiuoti įvairios transporto priemonės, įskaitant pėsčiuosius.

Teisiniai Ginčai ir Gynybos Būdai

Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkė Viktorija Dubovskienė atkreipia dėmesį, kad Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį taip pat įtvirtina Civilinis kodeksas. Pagal jį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas; kad jo teisės yra pažeistos.

Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

• nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;
• atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį;
• uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę.

Svarbu atsiminti

• Valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu, kompensacijos mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginant sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertę ir kitus nuostolius, atsiradusius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo.
• Servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą.
• Galimybė nustatyti servitutą dažnai pasitelkiama sprendžiant nesutarimus tarp kaimynų, bei užtikrinant nekilnojamojo turto prieinamumą. Pavyzdžiui, Jums priklauso žemės sklypas, bet jis jokiu kitu būdu negali būti pasiekiamas, tik kaip per kaimynui priklausantį žemės sklypą.
• Servituto esmė: Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė. Tai reiškia, kad ji sukuria teisę naudotis svetimu daiktu arba apriboja savininko teisę jį naudoti. Tikslas - užtikrinti viešpataujančiojo daikto (pavyzdžiui, namo ar sklypo) tinkamą naudojimą.
• Kada servitutas nustatomas? Sutarimu: Idealus sprendimas - dėl servituto susitarti draugiškai. Tokiu atveju, tarp susitarančių asmenų sudaroma notaro patvirtinta sutartis dėl servituto nustatymo. Teismo sprendimu: Servitutas teismo sprendimu nustatomas tik tada, kai nėra kito objektyvaus būdo naudoti viešpataujantį daiktą pagal paskirtį.
• Pagrindiniai principai: Servituto atlygintinumas: servitutas gali būti ir atlygintinis, ir neatlygintinis. Registravimas: Tai registruotina daiktinė teise. Teisėjų kolegija pabrėžė, lad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas.

tags: #kompensacija #uz #servituto #nustatyma