„Rimi Lietuva“ jau daugiau nei dešimtmetį vykdo žmonių su negalia integracijos programą. „Neįgaliųjų integracija - vienas didžiausių „Rimi“ strateginių prioritetų, kurio nuosekliai laikomės stiprindami įvairovę mūsų organizacijoje. Ji atneša didelės pridėtinės vertės tiek į nuolatinį tobulėjimą orientuotam verslui, tiek ir visuomenei.
„Rimi Lietuva“ yra „Lietuvos įvairovės chartijos“ ambasadorė, turinti didelį įdirbį skatinant įvairovę ir lygias galimybes įmonėje. Bendrovė siekia užtikrinti lygias galimybes darbe kiekvienam ir skleisti įvairovės principus versle bei visuomenėje.
Pradžia: iššūkiai ir mokymasis
„Vasario mėnesį buvome pakviesti pristatyti neįgaliųjų įdarbinimo „Rimi“ patirtį tarptautiniame „Įvairovės chartijų“ atstovų suvažiavime Madride. „Mes nuolat mokomės ir tobulėjame kartu su darbuotojais. Natūralu, kad iškyla ir komunikacijos iššūkių, ir infrastruktūros pritaikymo klausimų.
„Anuomet daug nežinios buvo ir iš pačių darbuotojų - jiems tai dažnai būdavo pirmasis darbas, todėl kildavo daug neaiškumų, kokius dokumentus dėl negalios reikia pateikti ir pan. Turėdavome bendromis jėgomis išsiaiškinti, ką gali ir ko negali daryti darbuotojas dėl savo turimos negalios. Pavyzdžiui, koks svorio limitas kilnojant daiktus, kokio ilgio pertraukos turi būti, kiek laiko gali sėdėti, o kiek stovėti ir visi kiti praktiniai niuansai“, - kalba V. Kaikarienė.
„Šiandien jau turime įdirbį su žmonėmis, turinčiais negalią, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kliūčių priimant į darbą nebeliko. Pavyzdžiui, mums nebėra jokių neaiškumų įdarbinant žmogų su klausos negalia, nes jau turime patirties ir esame nusimatę priemones, kaip su juo bendrauti - tai darome susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu“, - komentuoja ji.
Taip pat skaitykite: Įtraukties skatinimas „Rimi“
Praktiniai sprendimai darbo vietos pritaikymui
V. Kaikarienė tęsia sakydama, kad žmonėms, turintiems judėjimo negalią, yra specialiai pritaikytos kasos: atitinkamo aukščio ir pločio su specialiai sukonstruota rampa vežimėliui. Žemesniems nei standartinio ūgio žmonėms specialiai pritaikytos biuro patalpos, kad jie galėtų viską pasiekti be diskomforto, atidaryti duris ir pan.
„Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie vengia tiesioginio kontakto arba išvis negali turėti kontakto su kitais asmenimis. Šiems atvejams esame pritaikę darbo vietas, kad darbuotojai neturėtų tiesioginio nenorimo kontakto su žmonėmis, bet, pavyzdžiui, rūpintųsi salės priežiūra, kainų atitikimu lentynose, jų spausdinimu“, - dalijasi ji.
Įvairovė darbo vietose ir dabartiniai skaičiai
„Žmonės, turintys negalią, dirba ir administracijoje, ir gamyboje, ir komercijoje. Didžiausias jų skaičius yra prekybos centruose, konkrečiai - prekybinėse salėse. Šiuo metu pas mus dirba 142 žmonės su negalia, tačiau kadangi ne visos negalios yra aiškiai matomos ir ne visi yra linkę šią asmeninę informaciją apie save atskleisti, manome, kad dirbančių su negalia pas mus yra ženkliai daugiau“, - pažymi „Rimi Lietuva“ atstovė.
Anot jos, darbuotojų turimos negalios yra pačios įvairiausios, tarp jų: judėjimo, psichosocialinė, klausos. Nemažos dalies darbuotojų negalios nėra tokios matomos - tai sveikatos sutrikimai, atsiradę po traumų, dažniausiai susiję su stuburu ar sąnariais.
Auganti paklausa ir specializuoti poreikiai
Bendrovės personalo vadovė pasakoja, kad pastaruoju metu vis daugiau kreipiasi darbuotojų, turinčių autizmo spektro sutrikimą - kiekvienas atvejis labai individualus. Kiekvienas atvejis yra labai individualus.
Taip pat skaitykite: „Rimi“ iniciatyvos socialiniuose tinkluose
„Kai kuriems neįgaliesiems tai yra pirmasis susidūrimas su atvira darbo rinka ir pirmoji galimybė „pasimatuoti“ norimą darbą, tad labai džiaugiamės galėdami jiems suteikti tokią progą. „DUOday“ tikslas - žmonėms su negalia praleisti darbo dieną skirtingose įmonėse kartu su tos įmonės darbuotoju. Šios dienos metu siekiama sukurti tokią erdvę, kurioje žmonės su negalia galėtų save pristatyti, parodyti savo talentus, susipažinti su organizacine kultūra ir pamatyti skirtingas darbo vietas.
Rekomendacijos darbdaviams ir bendradarbiavimas
Galvojantiems apie žmonių su negalia įdarbinimą personalo vadovė pataria pradėti nuo mažų žingsnių. „Reikėtų pradėti nuo vieno asmens - pamėginti jį įtraukti, tinkamai tam paruošti kolektyvą, komunikuoti, kalbėti su jo tiesioginiu vadovu, pagalvoti apie bendravimo formą ir tikslų iškėlimą.
„Jei kyla problemų, siūlyčiau kreiptis į nevyriausybines organizacijas, kurios tikrai padeda, net ir suteikdamos nemokamas konsultacijas. Taip pat rekomenduočiau kreiptis į kitas įmones, kurios samdo žmones, turinčius negalią - mes tikrai padėsime ir patarsime. Reikia suprasti, kad klaidų pasitaiko, bet svarbiausia - būtina išmokti vienas kitą išgirsti ir kalbėtis. Tuomet kartu pavyks rasti sprendimus ir išspręsti kylančias problemas“, - patarimus vardija V. Kaikarienė.
Valstybinė parama ir subsidijos pritaikymui
Pakeitus Užimtumo įstatymo nuostatas, nuo kitų metų sausio 1 d. įmonės galės pretenduoti į subsidiją, kuri skiriama darbo vietai ir darbo aplinkai pritaikyti. Finansavimo dydis vienai darbo vietai pritaikyti negalės viršyti 22 630 eurų.
Darbo vietų pritaikymo subsidijavimas organizuojamas iki 55 proc. darbingumo lygio bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti ir darbingo amžiaus užimtų asmenų, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis, išlikimui darbo rinkoje remti. „Išsamesnė informacija apie darbo vietų pritaikymo subsidijavimo priemonės įgyvendinimą, kokius dokumentus darbdaviai turės pateikti Užimtumo tarnybai (UŽT), subsidijavimo sąlygos ir tvarka bus aiški tik patvirtinus poįstatyminius teisės aktus", - pažymi UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Taip pat skaitykite: Tvarumo ataskaita: „Rimi Lietuva“ indėlis
„Iki šiol valstybės parama darbo vietai pritaikyti naudojosi tik socialinės įmonės, o kitos įmonės dėl subsidijų darbo vietai pritaikyti nesikreipė. Todėl teigiamai vertiname pokyčius ir viliamės, kad nuo kitų metų subsidijomis pritaikant darbo vietas asmenims, turintiems negalią, pradės naudotis visos šalies įmonės. Tai naujos galimybės asmenims su negalia - tiek jau dirbantiems įmonėse, tiek bedarbiams - turėti palankesnes, pagal negalios pobūdį pritaikytas sąlygas dirbti", - teigia V. Kamandulienė.
Bendruomeniškumas ir kampanijos
Ši istorija yra dalis Neįgaliųjų reikalų departamento vykdomos kampanijos „Jokio skirtumo", kuria skatinama šalies darbdavius įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios. Pernai prekybos tinklas prisijungė prie Neįgaliųjų reikalų departamento iniciatyvos „Jokio skirtumo", kurios tikslas - informuoti ir šviesti visuomenę parodant, kad žmonės su negalia yra lygiaverčiai visuomenės nariai.
„Rimi“ nuotraukoje: Vaida Kaikarienė dalijasi patirtimi apie neįgaliųjų įdarbinimą ir iniciatyvų rezultatą. „DUOday“ iniciatyva padeda neįgaliesiems išbandyti įvairias profesijas ir būti pastebėtiems su tikimybe, kad vėliau jie prisijungs prie įmonės komandos.
Neįgaliųjų įdarbinimo poveikis įmonei ir visuomenei
„Tikime, kad darbuotojų ir jų požiūrių skirtumai yra mūsų stiprybė, kuri atneša didelės pridėtinės vertės tiek į nuolatinį tobulėjimą orientuotam verslui, tiek visai visuomenei. „Darbuotojai, turintys negalią, yra tokie patys, kaip ir kiti. Mes ieškome žmogaus, kuris turi konkrečių asmeninių savybių ir gali atlikti konkretų darbą - tam negalia neturi jokios įtakos. Svarbiausia, kad žmogus norėtų dirbti“, - akcentuoja V. Kaikarienė.
Daugelis - tiek „SOPA“, tiek „Rimi“ atstovų - pastebi, kad neįgalieji dažnai garsėja kaip lojalūs darbdaviams, ne taip dažnai keičia darbo vietas, yra prieraišūs prie kolektyvo ir aplinkos, taip pat motyvuoti, atsakingi. Esama ir įvairių apmokymų, kvalifikacijos kėlimo kursų, kur neįgalieji gali įgyti tam tikrą specialybę ir integruotis.
Tvarumo kontekstas: socialinė atsakomybė plačiau
„Rimi Baltic“ yra ICA grupės dalis, todėl, plėtodami korporatyvinės atsakomybės strategiją, vadovaujamės ICA grupės požiūriu - siekiame būti šios srities lyderiais. Atitinkamai, korporatyvinė atsakomybė yra sudėtinė visų ICA grupės kasdienių operacijų dalis.
Siekiame iki 2025 m. perpus sumažinti išmetamo maisto kiekį. „Rimi“ pastangos apima prognozių optimizavimą, prekių gamybą, prekių lentynose galiojimo laiko monitoringą ir kitas priemones. 2022 m. maisto atliekų dalį sumažinome 13 proc. („Rimi Baltic“ mastu išmesto maisto dalis 2022 m. yra 2% nuo parduoto maisto kiekio pagal svorį). Nuo 2022 m. iki 2023 m. Baltijos šalių lygiu maisto atliekų dalį kilogramais RIMI sumažino 20 % ir pasiekė 1,56 % (2022 m. buvo 2,00 %).
Be to, „Rimi“ savo veikloje akcentuoja darbuotojų gerovę, fizinę ir emocinę sveikatą: šiemet, tęsdami „Rimi“ sveikatos strategijos įgyvendinimą, pradėjome kurti emocinės gerovės programą įmonės darbuotojams. Turime ambiciją iki 2023 m. pabaigos konkrečiuose privačios etiketės gaminiuose ir savo gamybos produkcijoje sumažinti druskos kiekį 15 proc., o sočiųjų riebalų ir cukraus - 10 proc.
Kaip prisidėti ir kur kreiptis
„Jei kyla problemų, siūlyčiau kreiptis į nevyriausybinėms organizacijas, kurios tikrai padeda ir net suteikia nemokamas konsultacijas. Taip pat rekomenduočiau kreiptis į kitas įmones, kurios samdo žmones, turinčius negalią - mes tikrai padėsime ir patarsime“, - ragina „Rimi“ personalo vadovė.
| Tematika | Paminėta informacija |
|---|---|
| Įsidarbinę darbuotojai su negalia | Šiuo metu pas mus dirba 142 žmonės su negalia |
| Subsidijos darbo vietų pritaikymui | Maks. 22 630 EUR vienai darbo vietai, pritaikymo darbo aplinkai iki 3 431 EUR |
| Subsidijavimo tikslinė grupė | Bedarbiai iki 55% darbingumo ir dirbantieji iki 40% darbingumo |
| Maisto aukos 2022 m. | 745 tonų Lietuvoje; Baltijos mastu 2668 t per 2023 m. |
„Rimi“ pavyzdys rodo, kad neįgaliųjų įdarbinimas yra įmanomas ir naudingas abiem pusėms: darbuotojams suteikiama galimybė dirbti ir integruotis, o įmonei - gauti motyvuotus, lojaliai dirbančius darbuotojus ir stiprinti savo socialinės atsakomybės įvaizdį. Kiekvienas atvejis yra labai individualus, tačiau kartu, bendraujant, pritaikant darbo vietą ir pasitelkiant partnerius, galimi geri rezultatai.