Prekybos tinklas „Rimi“ aktyviai dalyvauja socialinėje erdvėje, skatindamas pirkėjų įsitraukimą į tvarumo iniciatyvas ir informuodamas apie akcijas bei specialius pasiūlymus. Šiame straipsnyje apžvelgsime „Rimi“ veiksmus socialiniuose tinkluose, jų tvarumo strategijas, pirkėjų įsitraukimą į aplinkosaugos veiksmus ir prekės ženklo populiarumą Baltijos šalyse.
Tvarumo iniciatyvos ir pirkėjų įsitraukimas
„Rimi“ nuolat ieško inovatyvių sprendimų, kurie padėtų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir taupytų gamtos resursus. Prekybos tinklas „Rimi“ pirmasis Lietuvoje pasiūlė funkcionalumą, kuris leidžia pirkėjams savitarnos kasose vos vieno mygtuko paspaudimu apsispręsti dėl popierinio kvito spausdinimo.
Nuo pilotinės kampanijos pradžios gegužę iki jos įgyvendinimo visose „Rimi“ parduotuvėse rugpjūčio viduryje, pavyko pasiekti išties įspūdingų rezultatų: „Pirkėjai spausdintų kvitų atsisakė jau 1,7 mln. kartų. Toks sprendimas leido sutaupyti net 1500 kilogramų popieriaus. Tai tik dar kartą parodo, kad net ir maži žingsneliai tvarumo link yra labai reikšmingi. Mūsų pirkėjai - sąmoningi ir jiems rūpi aplinkosauga“, - džiaugiasi L. Jie jau daugiau nei 1,7 mln. kartų prabalsavo už gamtą, nesirinkdami spausdinti kvito ir taip iš dalies prisidėdami prie kertamų miškų problemos mažinimo. Jis taip pat pastebi, kad šiukšliadėžės prie savitarnos aparatų dabar yra praktiškai pustuštės. Skaičiuojama, kad kvito nespausdina apie 80 proc. savitarnos pirkėjų.
Visuomenininkas, iniciatyvos „Už švarią Lietuvą“ įkūrėjas ir socialinis verslininkas Giedrius Bučas, savo pavyzdžiais ir aplinkosaugos darbais skatinantis visuomenę prisidėti prie gamtos išsaugojimo bei sąmoningo gyvenimo puoselėjimo, sveikina „Rimi“ iniciatyvą atsisakyti spausdintų kvitų. „Kasdien renku šiukšles ir tarp jų tikrai pastebiu išmestus čekius, todėl manau, kad „Rimi“ spendimas atsisakyti spausdintų kvitų yra sveikintinas. Tai padeda tausoti ne tik gamtos resursus - medieną ir iš jos gaminamą popierių, bet ir sutaupyti kvitų spausdinimui reikalingus dažus, kurie nėra itin ekologiški, tad patekę į aplinką užteršia gruntą. Sprendimas atsisakyti spausdintų kvitų reikšmingai prisideda ir prie perteklinio vartojimo sukeltų problemų mažinimo. Spausdintus kvitus dažnas pirkėjas tiesiog išmeta, todėl jų atsisakymas yra gera pradžia ugdant tvarų, sąmoningą ir darnų vartojimą. Geriausia prevencija šiukšlėms yra jų nesukūrimas, todėl džiaugiuosi šiuo „Rimi“ pavyzdžiu“, - teigia G.
Funkcija sėkmingai įdiegta 53-ose tinklo parduotuvėse, kuriose įrengtos savitarnos kasos. Atsiskaitymo už prekes informaciją pirkėjai ir toliau gali matyti savitarnos kasos ekrane, o pageidaujantys gauti popierinius čekius ir toliau turi galimybę juos atsispausdinti. Pirkėjai, kurie atsisakė spausdinto čekio, tačiau vėliau esant poreikiui norėtų grąžinti prekes, kviečiami dėl jų kreiptis į prekybos centro informaciją arba Klientų aptarnavimo centrą (telefonu 8800 29000 arba el.
Taip pat skaitykite: Įtraukties skatinimas „Rimi“
„Pozityviai žiūrime į ateitį ir tikimės, kad metų pabaigoje neatspausdintų kvitų skaičius perkops 5 mln. Todėl visi Lietuvos gyventojai, bent jau teoriškai, galės prisidėti prie švaresnės gamtos ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo“, - sako L.
Prekybos tinklą „Rimi“ valdanti „ICA“ grupė tapo pirmąja Šiaurės šalių mažmenine maisto prekybos įmone, kurios moksliškai pagrįstus tikslus tapti klimatui neutralia patvirtino „Science Based Targets“ iniciatyva (SBTi). Tai itin svarbus žingsnis, nes maisto sektorius išmeta apie 25-30 proc. viso pasaulio teršalų. Būdama viena iš pagrindinių maisto tiekimo grandinės dalyvių, „ICA“ grupė siekia būti pavyzdžiu ir prisidėti prie pasaulinio klimato atšilimo mažinimo pagal Paryžiaus susitarimą. Tikslui pasiekti prekybos tinklas vadovausis „ICA“ grupės numatytais 2030 bei 2050 m. tvarumo etapais.
„Būdami vieni pagrindinių maisto tiekimo grandinės dalyvių, nuolat ieškome būdų, kaip galėtume sumažinti savo poveikį klimatui. Prekybos tinklas „Rimi“ jau ne vieneri metai vadovaujasi iškeltais tvarumo tikslais, skirtais ženkliai sumažinti veiklos poveikį klimatui iki 2030 m. „Aktyviai rūpinamės, kad tiek išmetamų teršalų kiekis, tiek parduodamų maisto produktų įtaka aplinkai būtų kuo mažesnė. Naujieji moksliškai pagrįsti tikslai užtvirtino ir tolimesnę 2050 m. tvarumo viziją“, - sako V. 2030 m. Taip pat užsibrėžta nuo 2024 m. kasmet skelbti išsamią tvarumo ataskaitą, kurioje būtų pateikiama visa informacija apie išmetamų teršalų kiekį. Net 90 proc. „Rimi Lietuvos“ tiksluose numatyta iki 2030 m. 42 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą tiek įmonės veikloje, tiek tiekimo grandinėje, lyginant su 2022 m. Taip pat, vykdant veiklą, susijusią su miškais, žeme ir žemės ūkiu, papildomai planuojama iki 2030 m. net 30,3 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tiekimo grandinėje. Be to, iki 2025 m. gruodžio mėn. „Naujuosiuose tvarumo tiksluose įvardinti dar ryžtingesni siekiai, padėsiantys sumažinti poveikį klimatui. Iki 2050 m. įsipareigojome net 90 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą tiek savo veikloje, tiek tiekimo grandinėje, lyginant su 2022 m. O vykdydami su miškais, žeme ar žemės ūkiu susijusią veiklą, užsibrėžėme iki 2050 m.
Prekybos tinklas „Rimi“ jau eilę metų vykdo įvairias tvarumo iniciatyvas. „Praėjusiais metais „Rimi“ visose Baltijos šalyse paaukojo 2 668 tonas maisto produktų labdaros fondui - tai prilygsta bene 130 maisto furgonų. Taip pat šių metų vasarą pirmieji Lietuvoje pradėjome šaldyto maisto aukojimo projektą, siekiant dar labiau sumažinti maisto švaistymą“, - sako E. „Rimi“ „Verslo žinių“ klausimyno pagrindu sudarytame tvarumo indekse įvardyta kaip lyderė tarp daugiau nei 600 įmonių, surinkusi 10 iš 10 galimų balų. „Rimi Lietuva“ taip pat nominuota 2024 m. „Atliekų kultūros“ apdovanojimuose „Metų įkvėpimo“ kategorijoje už pasiekimus mažinant maisto atliekas. Nominacijoje iškelta oranžinių lipdukų iniciatyva: jais prekybos tinklo parduotuvėse žymimi nukainoti besibaigiančio galiojimo maisto produktai.
„Rimi“ akcijos ir specialūs pasiūlymai
Pirkinių planavimas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, o norint sutaupyti ir gauti aukštos kokybės prekes, verta pasinaudoti „Rimi“ akcijomis. „Rimi“ siūlo įvairias akcijas ir specialius pasiūlymus, leidžiančius įsigyti visas reikiamas moteriškas prekes už mažesnę kainą. Prieš eidamos į parduotuvę, peržiūrėkite savaitinį „Rimi“ akcijų leidinį. Šiuose leidiniuose rasite naujausius pasiūlymus ir nuolaidas įvairioms moteriškoms prekėms - nuo grožio produktų iki drabužių priežiūros priemonių. Susidarykite pirkinių sąrašą, atsižvelgdamos į tai, kokios Rimi akcijos aktualios būtent jums.
Taip pat skaitykite: Tvarumo ataskaita: „Rimi Lietuva“ indėlis
Prenumeruokite „Rimi“ naujienlaiškį, kad gautumėte naujausius pasiūlymus tiesiai į savo el. pašto dėžutę. Tai puikus būdas nepraleisti geriausių „Rimi“ akcijų ir gauti informacijos apie specialius pasiūlymus, skirtus tik prenumeratoriams. Tokiu būdu visada būsite žingsniu priekyje ir galėsite pirmosios pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis. „Rimi“ programėlė yra nepakeičiama pagalbininkė planuojant pirkinius. Atsisiųskite programėlę į savo telefoną ir peržiūrėkite visus naujausius pasiūlymus bei akcijų leidinius bet kuriuo metu. Programėlėje taip pat galite kaupti lojalumo taškus ir naudotis išskirtinėmis nuolaidomis, skirtomis lojalumo kortelės turėtojoms. Sekite „Rimi“ paskyras, kad nepraleistumėte svarbių „Rimi akcijų“ ir gautumėte patarimų bei idėjų, kaip geriausiai išnaudoti nuolaidas. „Rimi“ lojalumo kortelė suteikia daug privalumų, įskaitant specialias nuolaidas ir išskirtinius pasiūlymus. Visada turėkite kortelę su savimi ir naudokite ją kiekvieną kartą apsipirkdamos. Lojalumo programos dalyvės dažnai gauna asmeninius pasiūlymus, kurie padeda dar daugiau sutaupyti. „Rimi“ dažnai siūlo akcijas ekologiškiems ir tvariems produktams. Pasinaudodamos šiomis „Rimi“ akcijomis, galite ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie aplinkos saugojimo. Apsipirkimas gali būti malonus ir efektyvus, jei jį planuosite strategiškai. Stenkitės apsipirkti anksti ryte arba vėlai vakare, kai parduotuvėje būna mažiau žmonių. Tai leis ramiai peržiūrėti „Rimi“ akcijas ir pasirinkti norimas prekes be streso. Sekdamos šiuos patarimus, galėsite efektyviai išnaudoti „Rimi“ akcijas ir įsigyti visas reikiamas moteriškas prekes už mažesnę kainą.
Prekės ženklo populiarumas Baltijos šalyse
Mažmeninės prekybos srityje, surinkusi 19,4 balo, lydere tapo „Rimi“, tačiau nuo jos nedaug atsiliko „Maxima“ (18,3 balo). Baltijos topuose - 7 pozicijos teko prekybos tinklams „Maxima“ nuo pernai Lietuvoje palypėjo dviem pozicijomis aukštyn, iš ketvirtos į antrą vietą, aplenkdama trečioje vietoje įsitvirtinusį „Lidl“. jaunimo. LIDL išlaikė stabilią jį mėgstančių gerbėjų dalį, jų neprarado, tiesiog „Maxima“ per pastaruosius metus sugebėjo jų pritraukti žymiai daugiau“, - reitingo rezultatus komentavo R. Sadunišvili.Prekybos tinklai į TOP10 mėgstamiausių prekės ženklų patenka ir Estijoje (EE) bei Latvijoje (LV): „Maxima“ LV reitinge užima trečiąją vietą, o EE - ketvirtąją. Latvijoje į topą pateko ir RIMI prekybos tinklas, užimantis 7 vietą; pernai šio prekės ženklo dešimtuke nebuvo. Estijoje be lietuviško kapitalo prekybos centro, į dešimtuką įsiveržė kooperatyvų tinklas „Coop“ - 8 vieta (pernai jo nebuvo tope), dešimtuke liko „Selver“ prekybos tinklas, per metus smuktelėjęs iš 4 vietos į 9.
Kaip mėgstamą prekės ženklą tautiečiai įvardijo ir „Google“, pakilęs per vieną poziciją, šiemet jis užėmė ketvirtą vietą Lietuvoje. Panaši situacija ir Estijoje, kur šis prekės ženklas užima 7 vietą, o LV į topą jis nepatenka.
Finansų sektoriaus atstovas „Swedbank“ pateko į mėgstamiausių prekės ženklų topą visose Baltijos šalyse: LT užimdamas 7 vietą ir per metus padidinęs populiarumą vienu laipteliu; Latvijoje jis užėmė 2 vietą (pernai jis LV buvo mėgstamiausias), o Estijoje - užkopė per tris pozicijas aukštyn iki 3 vietos.
Nacionaliniam transliuotojui LRT šiemet pavyko įveikti trūkstamus laiptelius iki topo - ir ne tik patekti, bet ir užimti 8 vietą. Estijos TOP10 taip pat patenka visuomeninis transliuotojas ERR - tačiau kitaip nei Lietuvoje, jis kristelėjo trimis laiptukais žemyn į 6 vietą.
Taip pat skaitykite: „Rimi“ indėlis į bendruomenę
„Lietuvos dešimtuke dominuoja technologijų srities ženklai bei pasauliniai prekės ženklai. „Maxima“ ir LRT yra vieninteliai lietuviški prekės ženklai, patekę į mėgstamiausiųjų dešimtuką ir sugebėję sėkmingai konkuruoti dėl simpatijų su tarptautiniais grandais. LRT yra ir pirmas media kanalas per pastaruosius trejus metus, patekęs į mėgstamiausių prekės ženklų dešimtuką Lietuvoje“, - sakė „Kantar“ ekspertė.
Latvijoje mėgstamiausiu prekės ženklu šiemet tapo „Samsung“ - susikeisdamas su pernai pirmavusiu „Swedbank“. Lietuvoje „Samsung“ prekės ženklas taip pat liko tope, nors ir smuktelėjęs per metus iš 6 vietos į 9 vietą.
„Telia“ liko savo 10 pozicijoje Lietuvoje, tačiau skirtingai nei pernai į Estijos TOP10 nepateko. Latvijoje 10 vietą užėmė kitas mobilusis operatorius LMT, atėmęs šią poziciją iš „Tele2“. LV vienintelėje iš trijų šalių į TOP10 pateko ir „Apple“ - nors ir smuktelėjęs iš 6 pozicijos į 9. Į LT TOP10 pernai pas mus 7 vietoje buvęs „Apple“ šiemet nepateko.
Mėgstamiausiu Estijoje kaip ir pernai lieka įsitvirtinęs vietinis saldumynų prekės ženklas „Kalev“. Latvijoje įvyko bene daugiausia rokiruočių tarp mėgstamų prekės ženklų: iš sąrašo iškrito atitinkamai 7,8 ir 9 pozicijoje buvę „Neste“, „Audi“ bei „Tele2“. Estijoje į TOPą nebepateko pernai čia buvę „Farmi“ (7 vieta) ir „Telia“ (8 vieta).
Tai tyrimas, analizuojantis mėgstamiausius prekės ženklus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, atliekamas „Kantar“ bendrovės padalinių šiose šalyse. Gyventojai atsirinko mėgstamus prekės ženklus iš 176 vardų ir logotipų iš įvairių sektorių: maisto, greito apyvartumo prekių, kosmetikos, mažmeninės prekybos, telekomunikacijų, technologijų, automobilių, žiniasklaidos bei kitų.
Indeksą sudarė ryšių su visuomene agentūra „Komunikacija ir konsultantai“. Kuriant indeksą buvo tiriamos Lietuvos mažmeninės prekybos įmonės, telekomunikacijų bendrovės, bankai, politikai bei aukštojo mokslo įstaigos. Indekso vertę lėmė tiriamųjų aktyvumas apimties bei turinio prasme, pasekėjų skaičius bei jų įsitraukimas į tiriamųjų skelbiamą turinį bei kiti optimalų socialinės žiniasklaidos naudojimą patvirtinantys rodikliai.
Mobiliojo ryšio srityje absoliuti lyderė - bendrovė „Omnitel“ (32,9 balo). Bankų sektoriuje aktyviausiai reiškiasi „Swedbank“ (33 balai). Socialinėje žiniasklaidoje aktyviausia politike įvardyta prezidentė Dalia Grybauskaitė - jai skirta net 31,5 balo. Artimiausias jos konkurentas, Vilniaus meras Artūras Zuokas, gavo 11,3 balo, kiek mažiau skirta premjerui Andriui Kubiliui (9,9 balo).
„Manau, kiekvienas, dirbantis komunikacijos srityje, šiandien turi gerai pagalvoti, kaip prie šio pokyčio prisitaikyti: ar toliau į kliento duris belstis iki šiol naudotomis priemonėmis, ar pasirinkti pažangesnes. jaunimo.
Maisto švaistymo supratimas ir mažinimas
Privačios etiketės produktų tobulinimas
Atsižvelgdamas į augantį pirkėjų, siekiančių puoselėti aplinkai draugišką ir sveiką gyvenimo būdą, skaičių, mažmeninės prekybos tinklas „Rimi“ savo gaminamuose ir privačios etiketės produktuose 10-15 proc. Anot „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovo Liudviko Aleliūno, kiekvienas produktas palieka pėdsaką sveikatai ir aplinkai, tad pokyčių imtis būtina. „Didelį dėmesį skiriame ne tik produktų kokybei, bet ir jų maistinei vertei. Siekiame, kad mūsų privačios etiketės gaminiai atitiktų sveikatai palankiems maisto produktams keliamus reikalavimus, būtų sveiki ir tinkami visai šeimai. Glaudžiai bendradarbiaudami su gamintojais visose Baltijos šalyse atrinkome per 500 produktų. Peržiūrėsime jų sudėti ir atnaujinsime receptūras, naudodami mažiau pridėtinio cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų“, - teigia L.
„Rimi“ gaminamuose ir privačios etiketės gaminiuose pridėtinio cukraus kiekis bus sumažintas 10 proc., o druskos - 15 proc. Vartojimui paruoštuose patiekaluose 10 proc. Privačios etiketės gaminiuose prekybos tinklas siekia sumažinti ir maisto pramonėje dažnai naudojamą, bet dėl neigiamo poveikio aplinkai kritikuojamą palmių aliejaus kiekį.
„Manome, kad geresnė ateitis nėra tik neapčiuopiama vizija. Ją sudaro realūs ir pasiekiami veiksmai, kurių galime imtis nedelsiant. Kiekviena įsigyta prekė ar maisto produktas palieka pėdsaką mus supančiai aplinkai ir daro įtaką mūsų gerai savijautai bei sveikatai. Todėl mums rūpi, kad sveiki, aukštos kokybės ir tvarūs produktai kasdien būtų prieinami mūsų pirkėjams ir jų šeimoms“, - sako L. Anot L. Aleliūno, visų „Rimi“ gaminamų ir jų prekės ženklu pažymėtų produktų kokybė yra užtikrinama remiantis bendrovės įstatais ir specialiais kokybės bei tvarumo reikalavimų kriterijais. „Kokybės reikalavimai mūsų pačių gaminamiems ir privačios etiketės produktams nustatyti vadinamajame „Prekės ženklo kriterijų“ dokumente. Kriterijai nuolat peržiūrimi ir atnaujinami, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, klientų ir suinteresuotųjų šalių lūkesčiais, įvairių žaliavų galimo poveikio sveikatai ir aplinkai įvertinimu bei kitais aspektais. Kai pasiekiamas vienas kokybės lygis, keliame dar aukštesnius standartus, tad kurti naujus produktus ir tobulinti esamą asortimentą - niekada nesibaigiantis procesas“, - pasakoja L.
„Mūsų klientų dėmesio centre svarbūs tampa ne tik gaminių saugos, funkcionalumo ar poveikio sveikatai, bet ir tvarumo aspektai - žaliavų ar jų gamybos poveikis aplinkai, kai kurie etiniai ar socialiniai klausimai, pavyzdžiui, gyvūnų gerovė.
„Rimi Baltic“ pardavimas „Salling Group“
Švedijos bendrovė trečiadienį pranešė, jog „Rimi“ prekybos verslo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertė siekia apie 1,3 mlrd. „ICA Gruppen“ teigimu, Danijos įmonė perims 0,5 mlrd. eurų „Rimi Baltic“ skolą, kurią daugiausia sudaro nuomos įsipareigojimai. Po sandorio įmonės kapitalas išaugs 0,63 mlrd. eurų, ji gaus 0,81 mlrd. „Salling Group“ pranešė, kad sandorio kaina siekia 1,3 mlrd. Pasak Danijos grupės, „Rimi“ įsigijimas - didžiausias sandoris bendrovės istorijoje - jį įgyvendinus grupė valdys 2,1 tūkst.
„Didžiuojamės „Rimi Baltic“ stipriais veiklos rezultatais ir bendra mūsų 28 metų istorija. Dabar parduodame stiprų ir stabilų verslą“, - pranešime sakė N. „Rimi Baltic“ Baltijos šalyse valdo 314 parduotuvių, tinkle dirba 11 tūkst. 2016 metais „ICA Gruppen“ taip pat siekė už 213 mln. Danijos „Salling group“ valdo didelius prekybos tinklus Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. 2023 metais grupė gavo 70,26 mlrd. Danijos kronų pajamų (9,42 mlrd. eurų), jos pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 4,91 mlrd. Danijos kronų (0,66 mlrd.
Sąžiningos prekybos iniciatyvos
Ją organizuoja nevyriausybinė organizacija „Litdea“, kuri laikosi principo, kad priimti sąmoningus sprendimus pirkėjas gali tik būdamas gerai informuotas ir žinodamas, kur, kokiomis sąlygomis užaugintas bei pagamintas jo pasirenkamas produktas ar prekė. „Buvome pirmasis prekybos tinklas Baltijos šalyse, kurio asortimente atsirado mūsų privačios etiketės kava, turinti „UTZ“ sertifikatą. Vis tik šis ir kiti įvairius socialinius, aplinkosauginius ir ekonominius darnumo standartus atitinkančius produktus žymintys ženklai, tarp kurių - „Rainforest Alliance“ ir „Fairtrade“, vis dar nėra labai gerai žinomi pirkėjų tarpe, taigi, edukacines iniciatyvas tikrai verta kartoti. Jai pritaria ir viena iš „Litdea“ organizacijos steigėjų dr. Daiva Penkauskienė: „Apie sąžiningos prekybos judėjimą Lietuvoje žinoma tikrai gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį, kai jis šalyje tik buvo pradėtas, tačiau tikrai žymiai mažiau nei norėtųsi. Viena priežasčių, kodėl taip yra, - ta, jog problemos, kurias bandoma spręsti Sąžiningos prekybos partneryste, tokios kaip skurdas, darbininkų, įskaitant vaikus, išnaudojimas, žmogaus teisių pažeidimai, fiziškai yra toli - besivystančiose pasaulio šalyse, Afrikos, Pietų Amerikos žemynuose. Šiuolaikinių didaktikų centro direktorės bei Edukologijos ir socialinio darbo instituto dėstytojos teigimu, labiausiai sąžiningos prekybos judėjimas yra paplitęs tokiose kolonijinėse valstybėse kaip Kanada, Airija, Naujoji Zelandija, D. Britanija. Pastarojoje šis judėjimas turi itin giliausias tradicijas - čia XX a. šeštame dešimtmetyje ir užsimezgė pirmosios jo iniciatyvos. „Ši šalis didelę dalį produkcijos importuoja iš buvusių savo kolonijų Afrikoje, tad šiuo atveju „Fairtrade“ sistema yra ne tik ekonominis, bet kartu ir socialinis bei kultūrinis reiškinys - piliečiai jaučia pareigą prisidėti prie gerovės tų valstybių, kurios kolonializmo laikotarpiu buvo išnaudojamos. Panaši situacija yra Olandijoje bei Belgijoje, kur didelė dalis vartotojų žino, kas yra „Fairtrade“ ir dažnai renkasi sąžiningos prekybos grandinės produktus“, - sako dr. D.
Pasak jos, Lietuvoje „Fairtrade“ ženkliukas geriausiai atpažįstamas tų žmonių, kurie vienaip ar kitaip patys dalyvauja su sąžininga prekyba susijusioje veikloje. „Pats ženkliukas, kuriuo žymima Sąžiningos prekybos partnerystės principų paisančių gamintojų produkcija, savaime nesuteikia žinojimo. Tam, kad žmogus rinktųsi juo pažymėtus produktus, jis turi turėti ganėtinai aukštą sąmoningumo lygį ir tikslingai rinktis būtent tokią prekę. Juk kava, šokoladas ar kitas produktas, pažymėtas šiuo ženkliuku, savo savybėmis, pavyzdžiui, skoniu, nesiskiria nuo kitų tos pačios kategorijos prekių. Pagrindinis motyvas perkant šią prekę - žinojimas, jog prisidedi prie prasmingo tikslo“, - sako Daiva Penkauskienė. Siekiant plėsti žinias apie Sąžiningos prekybos partnerystę, jos tikslus ir pasirinkimo įsigyti šiuo ženklu pažymėtas prekes svarbą, Sąžiningos prekybos savaitė skirtingu metu minima įvairiose pasaulio šalyse. Lapkritį ją minint Lietuvoje, asociacija „Litdea“ devintos klasės mokiniams organizavo integruotą pamoką prekybos tinklo „Rimi“, kuris jau antrus metus bendradarbiauja su šia organizacija ir remia ją vykdant švietėjišką veiklą, parduotuvėje. Po pamokos „Rimi“ prekybos centre penkiolikmečiai sakė, jog prieš joje dalyvaudami, nelabai daug žinojo apie Sąžiningos prekybos judėjimą. Tuo tarpu, atlikus užduotis, moksleivės Ieva ir Paulina tvirtino, jog dabar supranta, kad šis ženklas žymi prekes, kurias įsigydami pirkėjai prisideda prie žmonių gerovės.
tags: #rimi #socialiniuose #tinkluose