Visuomenės supratimas apie autizmą nuolat auga, o įmonės, tokios kaip „Rimi“, imasi iniciatyvos skatinti įvairovę ir įtrauktį darbo vietose bei visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime „Rimi“ veiklą, skirtą autizmo supratimui didinti, darbuotojų su negalia įdarbinimo patirtį ir kitas svarbias iniciatyvas Lietuvoje.
„Autizmas - dalis manęs“: Keliaujanti paroda
Organizacija „Draugiški autizmui“ kartu su partnere „Rimi“ inicijuoja kilnojamąją parodą „Autizmas - dalis manęs“. Parodos iniciatorė Barbora Suisse pasakoja, kad mintis kilo baigiant leidybos darbus knygai „Autizmas - dalis manęs“.
Autistiškos iliustratorės Tatjanos Pleskevičienės piešiniai tokie nuostabūs, jog nebetelpa į knygos rėmus ir privalo toliau gyventi savo gyvenimą. Balandis visame pasaulyje minimas kaip autizmo supratimo mėnuo, gegužė - kaip įvairovės mėnuo. Taip kilo idėja apie parodą, keliaujančią po Lietuvą.
Kilnojamąją parodą sudaro 15 knygos iliustracijų su trumpais faktais apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis.
Parodoje pamatysite 15 T. Pleskevičienės, turinčios autizmo spektro diagnozę, iliustracijų iš knygos „Autizmas - dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis“, sužinosite svarbių faktų apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis.
Taip pat skaitykite: „Rimi“ iniciatyvos socialiniuose tinkluose
Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Holivudo filmai ir žiniasklaida yra suformavę neteisingą įspūdį, jog autistiški žmonės turi „supergalių“? Išskirtiniai žmogaus gebėjimai vadinami Savanto sindromu, tačiau tik vienas iš dešimties autistiškų žmonių turi savantams būdingų bruožų. Arba kad žiūrėti į akis - dažnas iššūkis, kylantis autistiškiems žmonėms ir klaidingai interpretuojamas kaip nenoras bendrauti, nesidomėjimas kitu žmogumi. Įrodyta, kad kito asmens žvilgsnis per stipriai stimuliuoja tam tikrą smegenų sritį ir gali kelti nemalonių pojūčių.
„Visuomenei dažnai kyla sunkumų suprantant autizmą. Autistiški žmonės labai skiriasi vienas nuo kito - jų gebėjimai bei patiriami sunkumai yra nevienodi. Aš taip pat esu autistiška moteris. Man kyla sunkumų žodžiais išsakant jausmus bei pojūčius, bet galiu visa tai nupiešti. Noriu kurdama padėti geriau pažinti ir suprasti unikalų suaugusių autistiškų žmonių pasaulį, paneigti dažniausiai girdimus mitus, susijusius su autizmu“, - sako iliustratorė T. Pleskevičienė.
Anot B. Suisse, tema ne tik jautri, bet ir ypač aktuali skirtingų gebėjimų ir patirčių darbuotojus įdarbinantiems darbdaviams. „Darbdaviai sureagavo ypač palankiai, kai ją pasiūlėme eksponuoti parodą organizacijos erdvėse, per konferencijas ar renginius, o gal tiesiog verslo centro fojė. Parengėme ir skaitmeninę parodos versiją, kuri gali būti rodoma ekranuose“, - džiaugiasi B. Suisse.
„Šiais metais daug nuosekliau dirbsime su nematomomis negaliomis bei neuroįvairove, todėl pradedame ruošti savo organizaciją: mokomės ir keičiamės patys, norime turėti vis daugiau neuroskirtingų kolegų. Tokia yra mūsų misija, mes ją toliau tęsime, todėl labai džiaugiamės galėdami savo biurų erdves balandžio mėnesį atverti šiai ypatingai parodai-edukacijai!“ - sako „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
„Svajoju, kad parodos kelionė nenutrūktų visus metus, kad keliautų iš organizacijos į organizaciją, kurdama ryšį. Gal norite prisijungti prie šios iniciatyvos ir pasikviesti keliaujančią parodą „Autizmas - dalis manęs“? Mes visi ir visos kartu galime padaryti Lietuvą draugišką autizmui“, - sako B. Suisse.
Taip pat skaitykite: Tvarumo ataskaita: „Rimi Lietuva“ indėlis
Ši paroda yra puikus pavyzdys, kaip menas ir švietimas gali būti sujungti siekiant didinti supratimą apie autizmą ir skatinti įtrauktį.
„Rimi“ Įsipareigojimas Įdarbinti Žmones su Negalia
„Rimi Lietuva“ aktyviai įdarbina žmones su negalia. Šiuo metu įvairiuose Lietuvos miestuose esančiose „Rimi“ parduotuvėse dirba apie 200 įvairią negalią turinčių žmonių.
„Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė teigia, kad darbuotojų, turinčių negalią, įtraukimas į darbo rinką yra viena iš „Rimi Lietuva“ tvarumo krypčių, kuri vystoma jau daugiau nei dešimt metų.
Įmonė gerbia žmonių įvairovę ir nori pabrėžti jų lygybę, todėl nustojo fiksuoti tokius skaičius - tai daro tik tada, kai to pageidauja pats darbuotojas.
V. Kaikarienė akcentavo, kad žmonių įvairovė - viena svarbiausių įmonės vertybių. „Vedami šios vertybės pradėjome įdarbinti žmones su negalia ir nuosekliai tęsiame šią veiklą, skatindami į ją įsitraukti kuo daugiau mūsų parduotuvių.
Taip pat skaitykite: „Rimi“ indėlis į bendruomenę
Užtikrinti sklandžią integraciją negalią turintiems kolegoms ne visada paprasta - mokytis ir prisitaikyti vieni prie kitų tenka visiems, ir pačiam naujokui, ir jo naujiesiems bendradarbiams.
Vis dėlto, nepaisant įvairių kylančių iššūkių, mes ir toliau skatinsime žmonių su negalia įsitraukimą į darbo rinką, suteikdami jiems galimybę dirbti, socializuotis, mokytis.
Kryptinga Investicija
Per kelis šimtus darbuotojų su negalia įdarbinusi „Rimi Lietuva“ sukaupė nemažą patirtį. V. Kaikarienė neslepia, kad kartais tenka daugiau padirbėti, tačiau, turint tikslą, šis darbas tampa kryptinga investicija, kuri kaip grąža sugrįžta ne tik organizacijos kultūros stiprinimo prasme, bet ir nuveiktais darbais.
„Negalią turintiems kolegoms pritaikyti elektroniniai mokymai, darbo vietos - visa tai atrodo jau labai įprasta mūsų organizacijoje. Tačiau mūsų darbuotojai nenustoja stebinti: štai visas mūsų Panevėžio „Rimi“ kolektyvas išmoko gestų kalbą ir geba ja bendrauti.
Tai įkvėpimas ne tik visiems mūsų rimiečiams, bet ir kitoms organizacijoms, kurios dar abejoja, ar verta į savo veiklą įtraukti darbuotojus su negalia. Neabejokite - tai padarius geri darbai ir iniciatyvos savaime ims sklisti jūsų organizacijoje, keldami žmonių dvasią ir kartu džiaugsmą dirbti atsakingoje bendrovėje“, - drąsino personalo vadovė.
Praplečia Akiratį
Žmonių su negalia įdarbinimas - didžiulė nauda ne tik įmonei, bet ir visuomenei, ir, savaime aišku, patiems negalią turintiems žmonėms.
„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė įsitikinusi, kad geriausia reklama, kaip stiprinti negalią turinčių asmenų įtraukimą į darbo rinką, yra tiesiog tai išbandyti.
„Pavyzdžiui, prisijungti prie nevyriausybinės organizacijos „SOPA“ iniciatyvos „DuoDay“, kurios metu negalią turintys žmonės gali „pasimatuoti“ profesiją. „Pasimatuoti“ ir likti, kaip tai daug kartų atsitiko mūsų „Rimi“.
Tad norėtume padrąsinti žengti tą pirmą žingsnį ir tiesiog praktiškai pajausti, kas vyksta jūsų įmonėje, kai joje įsidarbina kolega su kitokiais poreikiais. Patikėkite, tuomet daugeliui žmonių atsiveria visai kitoks savo darbo ir bendrai gyvenimo matymas, organizacijos kultūroje atsiranda daugiau rūpesčio, supratimo, atidumo vieni kitiems.
Taip pat ir pagarbos, tolerancijos žmonių skirtumams, kokie jie bebūtų“, - įžvalgomis dalijosi V. Kaikarienė.
Pavyzdys: Tatjanos Istorija
Tatjana bendrauja tik su tais žmonėmis, kuriais pasitiki, saugiose ir pažįstamose situacijose. Tačiau patekęs tarp tų laimingųjų suprasi, kad ji - draugiška pleputė, kuriai, kaip mama sako, ir penkiolikos tūkstančių žodžių per parą neužtenka.
Šios merginos istorija yra unikali - jai pirmajai Lietuvoje buvo sukurta darbo vieta pagal jos ypatingus gebėjimus. Dabar keturias dienas per savaitę Tatjana pati pusvalandį važiuoja į darbą autobusu.
Prieš tris mėnesius Tatjana įsidarbino prekybos centre „Rimi“. Į jos pareigas įeina prekių kainų patikrinimas, lentynų tvarkymas. Jei trūksta kainos arba nurodyta neteisinga informacija, Tatjana turi išspausdinti kainą ir sudėti į lentynas.
Apie VšĮ „SOPA“, užsiimančia neįgaliųjų įdarbinimu, jos išgirdo pradėjusios lankytis Darbo biržoje.
Viena iš VšĮ „SOPA“ įkūrėjų Aiva Salatkienė pasakoja, kad darbo Tatjanai paieškos buvo tikras profesinis iššūkis: „Pradėję dirbti su nauju žmogumi stengiamės matyti ne negalią kaip apribojimą, o išskirtinius gebėjimus ir tada pasiūlyti darbą pagal galimybes. Su Tatjana šis procesas užtruko net pusantrų metų. Tai buvo ilgas bandymų ir nesėkmių kelias. Prisipažinsiu, su autistiškais suaugusiais asmenimis dar neturime daug patirties.
Proveržiu tapo laimingas atsitiktinumas - Tatjana pažvelgė į ant mano stalo gulinčius dokumentus su mokymų datomis ir bakstelėjusi pirštu pasakė: „Čia trūksta datos.“ Aš net nepatikėjau. Patikrinome ir įsitikinome, kad Tatjanos unikali atmintis ir ji itin pastabi. Tada pradėjome sukti galvą, kaip šias unikalias savybes būtų galima pritaikyti darbe.
Kadangi ne vienus metus bendradarbiaujame su „Rimi“, pasiūlėme jiems paanalizuoti salės darbuotojo funkcijas ir galbūt jas skaidyti į kelias pareigybes. Taip gimė bandomasis projektas - kainų tikrintojos pareigybė Tatjanai. Tai precedentas Lietuvoje - specialiai asmeniui pagal jo gebėjimus sukurta darbo vieta.
Nusprendus, kokia Tatjanai galėtų būti sukurta darbo vieta, prasidėjo ilgas pasirengimo procesas, kuriame dalyvavo net trys SOPA darbuotojai. Apie tai pasakoja Tatjanos įdarbinimo tarpininkė Rūta Komisaroviene: „Pirmiausia aš pati turėjau išmokti šio darbo: su brūkšninių kodų nuskaitymo įrenginiu tikrinau kainas, spausdinau etiketes, tvarkiau prekes lentynose.
Turėjau perprasti būsimas Tatjanos pareigas, kad gebėčiau jai perteikti. Tada mano kolegė Agnė parengė išsamų sąrašą taisyklių, kaip elgtis darbo aplinkoje - nuo atvykimo į darbo vietą iki aprangos pakeitimo susipurvinus niuansų. Aiškiai apibrėžtos taisyklės būtinos, nes Tatjana nesupranta nerašytų socialinių normų, o tiesiog paklausti jai per sudėtinga.
Tačiau po beveik trijų mėnesių situacija iš esmės pasikeitė - šiandien Tatjana darbą pradeda 9 ryto ir dirba iki 15 val. Rūta užsuka kelioms valandoms, bet jau ne kasdien, dažniau jiedvi bendrauja telefonu. Mergina dėvi oficialią „Rimi“ aprangą, pati priima sprendimus darbe ir pati pasiklausia kolegų, kuriame skyriuje reikia pagalbos.
Santykiai su kolegomis tapo šilti, jie noriai padeda merginai. Bendravimas su atsitiktiniais klientais irgi gerėja - kartą moteris paklausė kainos, susijaudinusi Tatjana negalėjo pasakyti žodžiu, tiesiog nuskenavo prekę ir parodė kainą ekrane. Tai Tatjanai buvo didžiulė pergalė.
Tatjanos mama Jelena negali atsidžiaugti: „Darbas „Rimi“ Tatjaną tiesiog pakeitė, ji tampa vis savarankiškesnė. Dabar pati nueina į parduotuvę, atviriau reaguoja į nepažįstamus žmones. Ta susigūžusi mergina po mokyklos baigimo ir Tatjana šiandien - tai du skirtingi žmonės. Tai, ką padarė SOPA kolektyvas, yra neįtikėtina, ir aš, kaip mama, būsiu amžinai dėkinga už patikėjimą mano dukra ir jai sukurtą galimybę gyventi visavertį suaugusiojo gyvenimą.“
Parduotuvės „Rimi“, kurioje dirba Tatjana, direktorė Laima Kalinauskienė apie naująją darbuotoją atsiliepia labai šiltai: „Tatjana savo darbą atlieka labai atsakingai ir kruopščiai. Jei ir kyla kokių sunkumų, tai jie tikrai nebūna tokie dideli, kad kartu nerastume išeities.
Kolektyvas Tatjaną priėmė labai draugiškai ir visada mielai padeda, kai jai kyla kokių nors klausimų.“ Direktorė pridūrė, kad kolektyvą papildžiusi Tatjana ir juos pačius daug ko išmokė: „Pirmiausia to, kad visos situacijos yra išsprendžiamos ir kad svarbu šypsotis, nes tik šypsena gali įveikti visus sunkumus.“
Paklausta, ką patartų kitiems darbdaviams, kurie nori, bet galbūt nedrįsta įdarbinti autistiškų asmenų, direktorė atsakė: „Patarčiau nebijoti ir drąsiai bandyti, nes šie žmonės į komandą atneša daug šilumos ir ramybės.“
Ši istorija puikiai iliustruoja, kaip specialiai pritaikyta darbo vieta ir palaikanti aplinka gali padėti autizmo spektro sutrikimą turinčiam žmogui sėkmingai integruotis į darbo rinką ir visuomenę.
Iššūkiai ir Sprendimai
„Rimi Lietuva“ personalo vadovės Vaidos Kaikarienės teigimu, pačioje pradžioje norint įdarbinti darbuotojus, turinčius negalią, tekdavo įveikti nemažai iššūkių dėl teisinio reguliavimo, darbo vietos pritaikymo, informacijos sklaidos, bendravimo su pačiais darbuotojais.
„Šiandien jau turime įdirbį su žmonėmis, turinčiais negalią, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kliūčių priimant į darbą nebeliko. Pavyzdžiui, mums nebėra jokių neaiškumų įdarbinant žmogų su klausos negalia, nes jau turime patirties ir esame nusimatę priemones, kaip su juo bendrauti - tai darome susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu“, - komentuoja ji.
Anuomet daug nežinios buvo ir iš pačių darbuotojų - jiems tai dažnai būdavo pirmasis darbas, todėl kildavo daug neaiškumų, kokius dokumentus dėl negalios reikia pateikti ir pan.
„Turėdavome bendromis jėgomis išsiaiškinti, ką gali ir ko negali daryti darbuotojas dėl savo turimos negalios. Pavyzdžiui, koks svorio limitas kilnojant daiktus, kokio ilgio pertraukos turi būti, kiek laiko gali sėdėti, o kiek stovėti ir visi kiti praktiniai niuansai“, - kalba V. Kaikarienė.
Bendrovės personalo vadovė pasakoja, kad pastaruoju metu vis daugiau kreipiasi darbuotojų, turinčių autizmo spektro sutrikimą - kiekvienas atvejis labai individualus.
„Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie vengia tiesioginio kontakto arba išvis negali jo turėti su kitais asmenimis. Šiems atvejams esame pritaikę darbo vietas, kad darbuotojai neturėtų tiesioginio nenorimo kontakto su žmonėmis, bet, pavyzdžiui, rūpintųsi salės priežiūra, kainų atitikimu lentynose, jų spausdinimu“, - dalijasi ji.
V. Kaikarienė tęsia sakydama, kad žmonėms, turintiems judėjimo negalią, yra specialiai pritaikytos kasos: atitinkamo aukščio ir pločio su specialiai sukonstruota rampa vežimėliui.
Žemesniems nei standartinio ūgio žmonėms specialiai pritaikytos biuro patalpos, kad jie galėtų viską pasiekti be diskomforto, atidaryti duris ir pan.
Anot jos, darbuotojų turimos negalios yra pačios įvairiausios, tarp jų: judėjimo, psichosocialinė, klausos. Nemažos dalies darbuotojų negalios nėra tokios matomos - tai sveikatos sutrikimai, atsiradę po traumų, dažniausiai susiję su stuburu ar sąnariais. Tarp dirbančiųjų nėra tik asmenų su regos negalia.
Patarimai Kitiems Darbdaviams
Galvojantiems apie žmonių su negalia įdarbinimą personalo vadovė pataria pradėti nuo mažų žingsnių. „Reikėtų pradėti nuo mažų žingsnelių: nuo vieno, antro, trečio darbuotojo.