Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Ar reikia mokėti žemės mokestį? Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai, įskaitant įmones / organizacijas, kurie turi žemės sklypų privačios nuosavybės teisėmis. Kokie asmenys gali būti atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo? Tai ir aptarsime šiame straipsnyje.
Ar esate žemės savininkas Lietuvoje? Svarbu žinoti apie žemės mokestį - kas jį moka, kokie tarifai taikomi ir kokios yra galimos lengvatos. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie žemės mokestį, ypač aktualią sodininkams ir kitiems žemės savininkams.
Žemės Mokesčio Pagrindai
Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą - žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso, Lietuvos teritorijoje esanti, privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.
Mokesčio Objektas
Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti privati žemė Lietuvos Respublikoje, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemės Mokestinė Vertė
Mokesčio bazė yra žemės mokestinė vertė, kuri yra žemės vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal masinio žemės vertinimo metu parengtus žemės verčių žemėlapius arba žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą. Žemės mokestinė vertė gali būti:
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
- Žemės vidutinė rinkos vertė.
- Žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą (jei Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualaus vertinimo daugiau kaip 20 proc.).
Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Žemės Mokesčio Tarifai
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės. Žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos skelbiami kiekvienais metais.
Pavyzdžiui, Kauno r. savivaldybė nustatė šiuos tarifus mėgėjiškų sodų paskirties žemei:
- 2013 m. - 0,02 %
- 2014 m. - 0,02 %
- 2015 m. - 0,02 %
- 2016 m. - 0,06 %
- 2017 m. - 0,06 %
- 2019 m. - 0,06 %
Kaip matome, tarifas 2018 metams Kauno rajone nebuvo nustatytas, todėl žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal žemės vertės zonas. Zonai 16.25, kurioje yra mūsų bendrija, 2018 metams buvo nustatytas 0,9 proc. (nuo vidutinės rinkos vertės) žemės mokesčio tarifas.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
Žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistus žemės sklypus) mokestinė vertė yra lygi jos vidutinei rinkos vertei padaugintai iš koeficiento 0,35. Tai reiškia, kad 6,71 aro sklypui, kurio vidutinė rinkos vertė 2770 Eur ir mokestinė vertė 969.50 Eur (2770 x 0,35 = 969.50), žemės mokestis 2018 metams būtų 9 Eur (969.50 x 0,009 = 8,73 ~ 9).
Netvarkomiems, apleistiems ir naudojamiems ne pagal paskirtį žemės sklypams yra taikomas 4 proc. vidutinės rinkos vertės tarifas, o 0,35 koeficientas nėra taikomas. Todėl, jei minėtas 6,71 aro sklypas būtų apleistas, žemės mokestis jam būtų ne 9 Eur, bet 111 Eur (2770 x 0,04 = 110,8 ~ 111).
Kaip greitai sumažinau nekilnojamojo turto mokesčius!
Žemės Mokesčio Mokėjimo Terminai
Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos. Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. Žemės mokesčio deklaracijos mokesčio mokėtojams pateikiamos iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 d.
Kada Pradedamas ir Nutraukiamas Žemės Mokesčio Mokėjimas?
Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti, jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį - nuo kitų kalendorinių metų. Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį - nuo kitų metų.
Žemės Mokesčio Mokėjimo Būdai
Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla Lietuvoje
Elektroniniu Būdu
Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
Apmokėkite Žemės Mokestį Paštu
Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
Per Banko Skyrius
Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
Alternatyvūs Metodai (Apmokant Iki Einamojo Mokestinio Laikotarpio)
Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.
Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.
Žemės Mokesčio (Nuosavybės Teise) Lengvatos ir Išimtys
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas. Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Tai atspindi finansinius žemės apmokestinimo aspektus ir vietos valdžios gebėjimą suteikti mokesčių lengvatas žemės savininkams.
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas. Savivaldybių tarybos taip pat gali sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į biudžeto svarstymus. Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje.
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių. Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Žemės mokestis yra svarbus finansinis įsipareigojimas, kuriuo siekiama skatinti efektyvų žemės naudojimą ir užtikrinti valstybei reikalingas pajamas. Tačiau lengvatų ir išimčių taikymas rodo, kad šis mokestis yra lankstus ir prisitaiko prie visuomenės poreikių. Svarbu, kad visi žemės savininkai laikytųsi nustatytų terminų, tinkamai deklaruotų savo žemę ir pasinaudotų galimomis lengvatomis, jei jos jiems priklauso.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
- Žemės mokesčio nemoka:
- užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
- Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
- Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- bendrai naudojami keliai;
- mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
- fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas;
- valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
- gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
- į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
- ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą;
- žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
- žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.
Ar asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, asmenys, kuriems nustatytas dalyvumo lygis ir nepilnamečiai atleidžiami nuo žemės mokesčio?
Žemė neapmokestinama žemės mokesčiu, esant šioms sąlygoms: žemė priklauso asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis, asmenims sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ar nepilnamečiams ir įvardintų asmenų šeimose kalendorinių metų pradžioje nėra darbingų* asmenų, ir įvardintiems asmenims priklausančio žemės sklypo plotas, neviršija savivaldybių tarybų iki einamųjų kalendorinių metų rugsėjo 1 d. nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio (toliau - ND). Kai žemės savininkui, turinčiam teisę į ND lengvatą, nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai skirtingose savivaldybėse, tai žemės mokesčio lengvata turi būti taikoma, apmokestinant tik vieną žemės sklypą, kuriam apskaičiuota ND lengvatos vertė yra didžiausia (t. y. kurioje savivaldybėje nustatyto ND apskaičiuotas žemės mokestis būtų didžiausias).
Žemės mokesčio lengvatas rasite čia.
*darbingais asmenimis nelaikomi:
- nepilnamečiai vaikai iki jiems sukaks 18 metų;
- 18 metų sukakę mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas;
- asmenys (tarp jų ir dirbantys), kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatytas 0-55 procentų dalyvumo lygis ar negalia;
- asmenys (tarp jų ir dirbantys), kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių, nustatytą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (šiems asmenims priskiriami ir senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka negauna senatvės pensijos).
Kaip žinome, pensininkams ir fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, nereikia mokėti žemės mokesčio. Taip pat žemės mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė. Tačiau darbingo amžiaus sodininkai privalo mokėti žemės mokestį už savo privačią, sodininkų bendrijos teritorijoje esančią žemę.
Žemės Mokesčio Deklaravimas ir Sumokėjimas
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
Kur Rasti Informaciją Apie Savo Žemės Mokestį?
Visą svarbiausią informaciją apie Jūsų žemės mokestį galima peržiūrėti ir jį laiku sumokėti pasinaudojant e. VMI sistema.
Žemės Pardavimas ir Gyventojų Pajamų Mokestis
Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT.
Pajamų mokesčio lengvata taikoma pajamoms, kurias gyventojas gauna už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą tuo atveju, kai parduotasis daiktas buvo savininko nuosavybė ne trumpiau kaip 10 metų.
Jei žemę, įsigytą, pavyzdžiui, 2010 metais, parduosite anksčiau, negu po 10 metų, pavyzdžiui, 2019 metais, iš jos pardavimo gautos pajamos bus priskirtos apmokestinamosioms pajamoms, o jei 2020 metais ar vėliau, kai jau bus suėję 10 metų nuo įsigijimo dienos, - tai jau bus neapmokestinamosios pajamos.
Šis skirtumas apskaičiuojamas iš pardavimo kainos atėmus išlaidas, kurios buvo patirtos jį įsigyjant, taip pat su sklypo pardavimu susijusius privalomus mokėjimus - atlygį notarui už atliktus notarinius veiksmus, atlygį Registrų centrui už registravimo paslaugas bei patikrą duomenų bazėje, sumą, sumokėtą už geodezinius matavimus.
Kadangi žemės pardavimo apmokestinamosios pajamos yra mažinamos jos įsigijimo kaina ir kitais teisės aktuose nustatytais privalomais mokėjimais, pajamų mokestį tenka mokėti tik tais atvejais, kai pardavimo kaina yra didesnė už įsigijimo kainos ir privalomų mokėjimų sumą. Jei ji mažesnė arba jei kainos lygios, mokėti pajamų mokesčio nereikės.
Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusias pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ta pajamų už parduotą žemę ar kitą turtą dalis, kuri kartu su kitomis metinėmis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusiomis pajamomis (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytojo pelno, tantjemas, atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gautus autorinius atlyginimus, mažųjų bendrijų vadovų (nesančių nariais), pagal civilinę paslaugų sutartį gautas pajamas) neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) sumos (2019 m. - 136 344 eurų), yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o viršijančioji 120 VDU sumą - taikant 20 proc.
Jei žemės pardavėjas yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas, o nuo pajamų už parduotą žemę reikia sumokėti pajamų mokestį, sumokėti jį į biudžetą pats pardavėjas (pajamų gavėjas) turi tuo atveju, kai žemė parduota kitam gyventojui. Šiuo atveju pajamos deklaruojamos ir pajamų mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 25 dienas nuo jų gavimo.
Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas žemę, kuri jo nuosavybėje buvo išlaikyta trumpiau kaip 10 metų, pardavė juridiniam asmeniui, pareiga deklaruoti pardavėjui sumokėtą sumą ir išskaičiuoti pajamų mokestį, taikant 15 proc.
Tačiau jeigu nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės nesusijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamos bus didesnės kaip 120 VDU suma (į kurią neįskaičiuojamos jau minėtos pajamos), tai toks nenuolatinis Lietuvos gyventojas turės deklaruoti metines pajamas, perskaičiuoti pajamų mokestį ir nuo 120 VDU viršijančios pajamų dalies, taikant 20 proc. tarifą, primokėti pajamų mokestį.
Taigi, jei butą pirkote už 50 000, remontui išleidote 20 000 ir turite tai įrodančius dokumentus, jūsų pelnas yra... 0 eurų. Taigi mokesčių mokėti nereikia. Ir tai nėra mokesčių vengimas.
Pavyzdžiui, 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius. Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia.
Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.
Jei žemė įgyta paveldėjimo būdu, jos įsigijimo kaina laikoma vertė, kurią paveldint nustatė valstybės įmonė Registrų centras kaip vidutinę rinkos vertę arba individuali vertė, kurią nustatė turto vertintojas (vertės nustatymo būdą pasirenka pats paveldėtojas). O kai žemė įgyta kaip dovana, jos įsigijimo kaina laikoma dovanos gavimo metu buvusi tikroji rinkos kaina.
Jei sodo sklype yra pastatas (sodo namas, ūkinis pastatas, gyvenamasis namas), ir jo įgijimo nuosavybėn laikas nesutampa su žemės sklypo įgijimo laiku, gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas kiekvienam objektui atskirai. Tarkime, Jūs turite įvairių sąskaitų už statybines medžiagas ir statybos darbus 15000 Eur sumai, o namą parduodate už 30000 Eur. Nuo skirtumo (30000-15000) reikės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Išimtis taikoma, jei namą parduodantis asmuo ne mažiau kaip 2 metus iki pardavimo buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą tame name, arba buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą mažiau nei 2 metus, tačiau per 1 metus nuo pardavimo įsigyja kitą būstą (butą, namą), kuriame deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
Gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d., pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. T.y. mokestis mokamas už praėjusius metus: jei turtas parduotas 2018 m., ir kyla prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tai pajamas deklaruoti ir mokestį sumokėti reikia 2019 m.