Vaiko globa yra svarbi priemonė užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo atžala. Lietuvoje vaiko globa reglamentuojama įstatymais ir yra griežtai kontroliuojama valstybės.
Vaiko globos formos Lietuvoje
Lietuvoje vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė.
- Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų, priklausomybių ar kitų socialinių sunkumų.
- Nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje.
Globos skyrimo procesas: nuo artimųjų iki institucijų
Neretai šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“, ypač jei vaikas jau gyvena jų namuose. Tačiau svarbu žinoti, kad bet koks globos procesas turi būti įteisintas.
Pirmiausia, pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto, tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius:
Taip pat skaitykite: Globos teisės teismas
- Kreiptis į savivaldybę.
- Išklausyti specialius mokymus.
- Gauti išvadą apie tinkamumą globoti.
- Sulaukti teismo sprendimo, kuris paskirs jį vaiko globėju.
Kaip tapti globėju?
Globa nėra įvaikinimas: svarbu atskirti sąvokas
Reikia nepamiršti, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui.
Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas nagrinėjo situaciją, kai laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės.
Teismas pažymėjo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas.
Globėjo atsakomybė: ne tik emocinė, bet ir teisinė
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą.
Taip pat skaitykite: 35% darbingumo lygis
Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą.
Teismo vaidmuo vaiko globos procese
Teismas atlieka svarbų vaidmenį vaiko globos procese, užtikrindamas vaiko teises ir interesus. Teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo šeimos (nuo abiejų tėvų arba nuo vieno iš tėvų, kuris rūpinasi vaiku), kai tai leidžia teisės aktai.
Taip pat teismas sprendžia dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Teismo sprendimų apskundimas
Galite skųsti teismo sprendimus dėl tėvų bendravimo teisių apribojimo ir sprendimus dėl vaiko perkėlimo į globos įstaigą aukštesnės instancijos teisme. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs jūsų prašymą, nuspręs, ar sprendimas dėl vaiko perkėlimo į globos įstaigą turėtų būti panaikintas ar vykdomas.
Aukštesnės instancijos teismas gali įpareigoti žemesnės instancijos teismą dar kartą išnagrinėti visas aplinkybes ir įvertinti tuos aspektus, kurių jis neįvertino nagrinėjant bylą pirmą kartą.
Taip pat skaitykite: Kaip apskųsti pensiją teisme?
Vaikų dalybos skyrybų atveju
Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai.
Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant.
Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.
Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.
Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą.
Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Tėvų pareiga bendrauti su vaiku po skyrybų
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas.
Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Vaiko nuomonės svarba teismo procese
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje.
Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.
Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Teismo praktika: vaiko išklausymo svarba
Birželio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūros teisėtumo bei vaiko teisės būti išklausytam teisme žodinio proceso tvarka sprendžiant nurodytą klausimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo teismo pareigą, sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaikus į laikinąją globą, išklausyti vaikų nuomonę, surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino tėvų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti nepilnamečius vaikus, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo išsklaidyti abejones dėl vaikų nuomonės ir užtikrinti, kad vaikai tiesiogiai ar per atstovą būtų apklausiami žodiniame teismo posėdyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaikų laikinoji globa jau tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius, todėl bylos grąžinimas iš naujo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl proceso teisės normų pažeidimo, neišklausant vaikų žodinio proceso tvarka, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo, nepagrįstai užtęstų vaikų laikinosios globos trukmę, be kita ko, neatitiktų geriausių vaikų interesų užtikrinimo.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, šiuo metu esant nustatytai laikinajai vaikų globai, tikslinga ne grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo, sudarant sąlygas išklausyti vaikų nuomonę, o Tarnybai operatyviai reaguoti ir spręsti klausimą dėl galimybės vaikus grąžinti šeimai, įvertinant galimai pasikeitusią šeimos padėtį ir aplinkybes, arba spręsti klausimą dėl nuolatinės globos nustatymo poreikio.
Vaikų dalybos proceso eiga
Vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma pačių tėvų susitarimu.
| Proceso etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Tėvų susitarimas | Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu |
| Teismo sprendimas | Jei tėvai nesutaria, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu |
| Vaiko nuomonė | Teismas atsižvelgia į vaiko norus, jei jie atitinka vaiko interesus |