Norite išvykti su vaiku gyventi į užsienį, kai su vaiko tėvu ar mama esate išsiskyrę? Tėvai paprastai gerai žino apie vaiko kelionės dokumentus, kurių reikalauja pasienio kontrolės pareigūnai. Net jeigu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su išvykstančiu tėvu. Šio komentaro tikslas - atkreipti pačių tėvų dėmesį, kurie savo gyvenime susiduria tokiomis situacijomis. Apie tai verta pakalbėti, nes vieno punkto, kuris aiškiu tekstu įpareigoja gauti liekančio tėvo leidimą, įstatymuose nerasite. Be to, tėvai lietuvišką „vaiko gyvenamosios vietos“ nustatymą su vienu iš tėvų, dažnai klaidingai supranta kaip tam vienam iš tėvų suteiktas vaiko globos teises.
Tiek dėl nežinojimo, tiek ir spontaniškai („ai, išvažiuosim ir nieko man nepadarys“) pasielgti yra visiškai neprasminga, nes yra gana aiški situacija koks būtų teismo sprendimas, jeigu paliktas tėvas imtųsi teisinių veiksmų. Paliktas Lietuvoje tėvas pagal ES reglamentą ir Hagos konvenciją turi teisę taikyti specialią procedūrą ir reikalauti grąžinti neteisėtai išvežtą vaiką į Lietuvą. Tokiu atveju, sprendžiama dėl kuo greitesnio vaiko grąžinimo, o pati byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), leidimo su vaiku išvykti gyventi į užsienį ar bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) yra nagrinėjama Lietuvos teismuose.
Iš kitos pusės, būtina žinoti ir tai, kad paliktam Lietuvoje tėvui nedelsiant nesiėmus teisinių veiksmų dėl vaiko išvežimo, o vėliau nusprendus pateikti reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), vėlgi pagal ES reglamentą, jau teks kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismą, t.y. teks bylinėtis užsienyje. Kaip ir bet kuris ginčas, o ypač kai tenka bylinėtis užsienio valstybės teisme, žmogui reiškia reikšmingus laiko, energijos ir finansinius praradimus. Jau vien dėl dalyvavimo procese, dar net nekalbant apie bylos baigtį ir teismo sprendimo (dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos) vykdymą užsienyje.
ĮvadasPastaraisiais metais vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai tėvai, dažnai po skyrybų ar nesutarimų, be kito tėvo sutikimo išveža vaiką į užsienį arba negrąžina jo po atostogų. Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėtas vaiko išvežimas, o šios situacijos sprendžiamos remiantis tarptautinėmis konvencijomis, ypač 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Šis straipsnis nagrinėja, kas laikoma neteisėtu vaiko išvežimu, kokios yra valstybių pareigos pagal Hagos konvenciją, kaip sprendžiami tėvų ginčai ir kokie iššūkiai kyla taikant šią konvenciją praktikoje.
Tarptautinis Hagos Teisėjų Tinklas ir Jo Svarba
Tarptautinis Hagos teisėjų tinklas yra 88 valstybių atstovus jungianti organizacija, užtikrinanti tarpvalstybinį teismų bendradarbiavimą įgyvendinant 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Tinklas padeda koordinuoti atskirų valstybių teismų veiksmus sprendžiant klausimus, susijusius su neteisėtai į užsienį išvežtų ar iš ten negrąžintų vaikų grąžinimu, keičiantis informacija apie nagrinėjamas bylas, užsienio valstybės teisę ir kt. Darbas tinkle - savotiška diplomatinė misija, nes neretai tenka spręsti klausimus, susijusius su valstybių pasitikėjimu viena kitos teisingumo sistema.
Taip pat skaitykite: 35% darbingumo lygis
Pavyzdžiui, teko ieškoti išeities iš situacijos, kai ginčas dėl neteisėtai į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę negrąžinamo vaiko globos tarp Lietuvoje jį laikančios tetos ir Nyderlanduose gyvenančio tėvo vienu metu buvo nagrinėjamas dviejų valstybių, t. y. Lietuvos ir Nyderlandų, teismuose, atskirose bylose. Kiekvienas suprantame, kad tokia situacija yra sudėtinga tiek bylos šalims, tiek ir pačiam vaikui. Be to, kyla rizika, kad atskirų valstybių teismai priims skirtingus sprendimus dėl to paties ginčo.
Lietuvos Pareigos Pagal Hagos Konvenciją
Prisijungdama prie konvencijos Lietuva kartu su kitomis valstybėmis sukūrė mechanizmą, skirtą kovoti su tarpvalstybiniu vaikų grobimu. „Paliktasis“ tėvas (motina) gali pasinaudoti konvencijoje numatyta priverstinio pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę procedūra. Pavyzdžiui, vaiką pagrobus iš Lietuvos, joje likęs tėvas (motina) gali kreiptis į Valstybinę vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą ir tos valstybės, kurioje atsidūrė vaikas, teisme inicijuoti bylą dėl jo grąžinimo į Lietuvą. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti analogišką apsaugą „paliktiems“ tėvams (motinoms) tais atvejais, kai čia atsiduria neteisėtai iš kitos valstybės - Hagos konvencijos dalyvės pagrobtas vaikas.
Kas Laikoma Vaiko Grobimu Pagal Hagos Konvenciją?
Pagal konvenciją tarptautiniu vaiko grobimu laikomas neteisėtas vaiko iki 16 metų išvežimas arba laikymas užsienio valstybėje. Išvežimas ar laikymas yra laikomas neteisėtu, kai tai padaroma prieš bet kurio vaiko globos teises turinčio asmens valią. Lietuvoje vaiko globos teises turinčiais asmenimis laikomi abu tėvai, nepriklausomai nuo jų santuokinės padėties, o tais atvejais, kai abiejų tėvų valdžia yra apribota, - vaiko globėjas (rūpintojas). Pažymėtina, kad nuo 2017 m. įsigaliojusiuose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimuose aiškiai apibrėžta, kad teisę išvežti vaiką į užsienį nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą, o tuo atveju, jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, abu tėvai turi kartu spręsti dėl galimo vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo ir kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Tiek minėtų įstatymo pakeitimų, tiek teismų praktikos tikslas - užtikrinti tėvų lygiateisiškumą ir švelninti tėvų ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išvengiant situacijos „laimėtojas pasiima viską“, kuri dažnai skatina tėvus itin aršiai bylinėtis.
Ar Tėvas Arba Motina Gali Pagrobti Savo Vaiką?
Taip - konvencijos prasme bet kuriam asmeniui, o tai reiškia - ir tėvui arba motinai, neteisėtai išvežus ar laikant vaiką užsienio valstybėje, tai laikoma vaiko grobimu. Kai kam tokia teisinė retorika, ypač kai kalbama apie vaiko tėvo (motinos) veiksmus, iki šiol skamba neįprastai. Visgi, iki šiol nėra atrastas geresnis lietuviškas atitikmuo angliškai sąvokai „abduction“.
Taip pat skaitykite: Kaip apskųsti pensiją teisme?
Valstybės Sienos Apsaugos Tarnyba Ir Vaiko Išvykimo Teisėtumas
Tai, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nesustabdė tėvo (motinos), išvykstančio su vaiku iš Lietuvos, nebūtinai reiškia, kad išvykimas yra teisėtas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina išvykimo teisėtumą tik labai siaura apimtimi - ar išvežimas atitinka Vyriausybės patvirtinto Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo reikalavimus. Tačiau jiems nepavesta tikrinti, pavyzdžiui, ar tėvas (motina) su vaiku iš Lietuvos išvyksta laikinai, ar nuolatiniam gyvenimui, ar yra gautas kito, Lietuvoje pasiliekančio tėvo (motinos), sutikimas, galiausiai, jie neprivalo tikrinti išvykimo į valstybes, priklausančias Šengeno erdvei, aplinkybių. Aptariama prasme reikia atskirti du dalykus: pirmiau nurodytą aprašą, skirtą apsaugoti, kad vaikas neatsidurtų užsienyje apskritai be teisėto atstovo ar jo paskirto lydinčio asmens, ir Hagos konvenciją, skirtą vaiko teisei į šeimos ryšius su abiem tėvais apsaugoti.
Tėvų Ginčai Dėl Leidimo Išvykti Su Vaiku Į Užsienį Nuolatiniam Gyvenimui
Kaip minėta, tėvams nepavykus susitarti gražiuoju, ginčą sprendžia teismas pagal vaiką išvežti siekiančio tėvo (motinos) ieškinį. Naujausioje teismų praktikoje formuojami kriterijai, kuriais remiantis spręstinas toks tėvų ginčas, pavyzdžiui: ar vaiko perkėlimas yra būtinas; ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas; ar yra pagrindas riboti vaiko bendravimą su Lietuvoje liekančiu tėvu (motina); ar Lietuvoje liekantis tėvas (motina) vykdo jam nustatytas pareigas; ar tėvų tarpusavio santykiai nėra konfliktiški (tokiu atveju, vienam iš tėvų kartu su vaiku išvykus į užsienio valstybę, tai galėtų turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui); kokia vaiko pozicija dėl galimo persikėlimo ir šios pozicijos susiformavimo prielaidos.
Ar Pagal Hagos Konvenciją Pagrobtas Vaikas Visada Grąžinamas Į Jo Nuolatinės Gyvenamosios Vietos Valstybę?
Pagal bendrąją taisyklę - taip. Tačiau Konvencijos 12 ir 13 straipsniuose apibrėžtas išimčių sąrašas, kada teismas gali nenurodyti grąžinti vaiką:
- jei procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos;
- jei „paliktasis“ tėvas (motina) neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas;
- jei yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
Be to, teismas gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką, jei nustato, kad vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę. Minėtų išimčių taikymas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių ir teismo atlikto jų įvertinimo. Kadangi išimtis taiko kiekvienos valstybės nacionaliniai teismai, jų aiškinimas gali skirtis. Tai yra problema, kuri sprendžiama įvairiais būdais.
Pavyzdžiui, siekiant suvienodinti atskirų valstybių teismų praktiką, Tarptautinis Hagos teisėjų tinklas rengia gerosios praktikos gaires. Be to, tam tikrus standartus šioje srityje padeda išgryninti Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Pavyzdžiui, sprendime, priimtame byloje Neulinger ir Shuruk prieš Šveicariją, EŽTT vertino, ar Šveicarijos teismų nurodymas grąžinti vaiką Izraelyje gyvenančiam tėvui buvo priimtas pakankamai gerai ištyrus šeimos situaciją ir visus veiksnius: emocinius, psichologinius, materialinius, ir ar grąžinant vaiką nebus pažeista jo ir motinos teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistemos analizė
Teismas pažymėjo, kad nors vaiko amžius (7 metai) yra toks, kad adaptuotis kitoje šalyje jam nebūtų sunku, tačiau įvertino ir tai, kad vaikas buvo gerai integravęsis į Šveicarijos visuomenę, taigi tikrai nebūtų suderinama su geriausiais vaiko interesais ištraukti jį iš aplinkos, kurioje jis jau priprato. Be to, EŽTT atkreipė dėmesį, kad pagal Izraelio teisę egzistuojantis vaiko motinos įkalinimo už vaiko grobimą pavojus gali turėti rimtų neigiamų pasekmių vaikui jo grąžinimo atveju.
Kitame sprendime, priimtame byloje X prieš Latviją, EŽTT nusprendė, kad Latvijos teismai, spręsdami iš Australijos į Latviją motinos pagrobto vaiko grąžinimo klausimą, tinkamai neįvertino vaiko motinos pateiktų duomenų dėl rizikos, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala. Pavyzdžiui, tokiais atvejais teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką motyvuodamas didele žalos vaikui rizika, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugai jį sugrąžinus į valstybę, iš kurios buvo neteisėtai išvežtas. Be to, tokiais atvejais „paliktajam“ tėvui (motinai) užtikrinama antrojo šanso galimybė, t. y. net jei valstybės, į kurią vaikas neteisėtai išvežtas, teismas atsisako jį grąžinti motyvuodamas didele žalos vaikui rizika, „paliktasis“ tėvas (motina) gali kreiptis į savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismą, kuris turi tėvų ginčą dėl vaiko išspręsti galutinai. Tuo atveju, jei priimamas teismo sprendimas, reikalaujantis grąžinti vaiką, jis visoje ES būtų vykdomas priverstinai, nereikalaujant jokios papildomos pripažinimo procedūros.
Teismo Sprendimų Vykdymas Dėl Neteisėtai Į Lietuvą Atvežto Ar Čia Laikomo Vaiko Grąžinimo
Šios kategorijos bylose teismų priimti sprendimai vykdomi be išlygų, jei tai neišvengiama - panaudojant prievartą. Laikoma, kad teismo sprendimas yra įgyvendintas, kai vaikas perduodamas „paliktajam“ tėvui (motinai). Apie tokių teismų sprendimų vykdymui keliamus reikalavimus plačiai pasisakyta 2020 m. EŽTT sprendime byloje Rinau prieš Lietuvą. Joje 2007-2009 metais Lietuvoje vykusios vaiko grąžinimo procedūros politizavimas, išnaudojant visuomenėje vis dar gajus stereotipus ir nacionalinius jausmus, buvo pripažintas Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimu, priteisiant pažeidimo aukoms iš Lietuvos net ir Strasbūro teismo standartais solidžią 30 000 Eur kompensaciją bei turėtų išlaidų, kurios sudarė dar 93 000 Eur, atlyginimą.
Naujausios Tendencijos Ir Iššūkiai
Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl neteisėtai išvežtų ar negrąžintų vaikų skaičius turi potencialą augti. Daugėja atvejų, kai anksčiau iš Lietuvos emigravę ir užsienyje vaikų susilaukę asmenys grįžta į Lietuvą kartu su vaikais, nepaisydami ankstesnėje gyvenamojoje vietoje liekančio tėvo (motinos) valios, neišsprendę vaiko globos klausimų pagal tos užsienio valstybės, kurioje iki tol gyveno, teisę. Tai padarę, Lietuvos teismuose bando inicijuoti bylas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kartu prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jais, kol bus išnagrinėtas ginčas. Toks gudravimas draudžiamas tiek pagal Hagos konvenciją, tiek pagal ES teisę, kurių esmė paprasta: tėvų ginčus dėl vaiko globos turi spręsti teismai tos valstybės, kurioje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki neteisėto išvežimo.
Be abejonės, pasitaiko situacijų, kai buvę sutuoktiniai susiranda naujus partnerius ir apsigyvena nebūtinai Lietuvoje. Šiuo klausimu įstatymas kalba vienareikšmiškai: bet kuris iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Jei tokio sutikimo nėra, tėvų ginčą dėl galimybės išvežti vaiką į užsienio valstybę sprendžia teismas. Tai taikoma ir tais atvejais, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
Smurtas Šeimoje Ir Hagos Konvencija
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėtis/mama ryžtasi pagrobti vaiką, yra smurtas šeimoje. Esant smurtui šeimoje, Hagos konvencija padeda apginti ne auką, o smurtautoją. Ir dažniausiai tai būna mamos, kurios turi priimti sprendimą: arba likti su vaiku ir grįžti į užsienio šalį iki baigsis visos teisinės su santuoka ir vaiko globa susijusios procedūros, arba atsiskirti nuo vaiko, kas gali turėti neigiamą įtaką vėliau sprendžiant vaiko globos klausimus. Jei mama nusprendžia grįžti su vaiku, dažniausiai ji susidurs su daugybe įvairių iššūkių užsienio valstybėje, t. y. ji neturi darbo, būsto ir finansinių išteklių arba ji tampa finansiškai priklausoma nuo vaiko tėčio ir rizikuoja vėl atsidurti smurtaujančiame santykyje, jai trūksta emocinės paramos ir ji turi menkesnes galimybes dalyvauti teisiniuose procesuose užsienio valstybėje ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad smurtas šeimoje byloja apie vertikalų smurtautojo ir aukos jėgos santykį, kur smurtautojas yra aukštesnėje pozicijoje nei auka, kas sąlygoja šalių nelygybę, taip pat ir mediacijos procesuose.
Teisėjas Mits atkreipia dėmesį į tai, kad vargu, ar dažnu atveju smurtą šeimoje patirianti moteris, gyvenanti užsienio valstybėje, sugalvos skambinti į policiją, medikus, ieškoti krizių centrų ir pan., kad būtų surinkti pakankami įrodymai smurtui šeimoje pagrįsti. Be to, smurtas šeimoje paprastai vyksta ciklais, t. y. jo dažnumas, intensyvumas ir pavojingumas auga bėgant laikui.
Vaiko Nuomonė
Vaiko nuomonės išklausymas tokio pobūdžio bylose yra itin svarbus, tačiau čia taip pat kyla daug įvairių sunkumų tinkamai, atsižvelgiant į vaiko amžių, brandumą, gebėjimą suprasti ne tik veiksmų pasekmes, bet ir jų priežastis, įvertinti vaiko nuomonę bei ištirti, ar ji nėra paveikta vaiko „pagrobėjo“. Visgi svarbu prisiminti, kad vaikas turi teisę dalyvauti priimant sprendimą ne tik išvykti atostogų, bet ir iš jų negrįžti, todėl tiek vaiko tėvai, tiek su tokiomis bylomis dirbantys specialistai turi nepamiršti laiku išklausyti vaiką.
Tarptautinis Elementas Ir Teismų Kompetencija
Tėvų pilietybė turi palyginti nedidelę reikšmę teismui sprendžiant ginčus dėl vaiko, ypač kai kalbame apie Europos Sąjungos teisinę erdvę. Šiuo atveju gerokai svarbesnis aspektas, kurioje valstybėje yra vaiko ir tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Būtent nuo jos, o ne nuo pilietybės labiausiai priklauso tiek Lietuvos teismo galimybė nagrinėti konkrečią bylą, tiek pačios bylos eiga, tiek galimybė priverstinai įvykdyti joje priimtą sprendimą. Tarptautinių skyrybų atveju teismas pirmiausia sprendžia, ar byla apskritai priklauso Lietuvos teismų kompetencijai.
Šiuo atveju Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta bendroji taisyklė - ginčus dėl vaiko turi nagrinėti tos valstybės teismas, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, turi patikrinti teismas, vadovaudamasis tam tikrų, vėlgi Europos Sąjungos teisėje ...