Kaip Atpažinti Smurto Prieš Vaiką Požymius

Smurtas prieš vaikus yra opi problema, pažeidžianti vaiko teises ir daranti didžiulį neigiamą poveikį tiek individualiai vaikui, tiek visai visuomenei. Tai ne tik fiziniai sužalojimai, bet ir emocinė bei psichologinė žala, kuri gali lydėti žmogų visą gyvenimą.

Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji.

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiami psichologinio smurto prieš vaiką veiksniai, jo formos, pasekmės ir galimi prevencijos būdai.

Smurto Prieš Vaikus Apibrėžimas Ir Formos

Vaiką žalojantis elgesys apibrėžiamas kaip suaugusio žmogaus veikimas ar neveikimas, kuris daro žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Svarbu pabrėžti, kad smurtas nebūtinai yra vienkartinis įvykis - tai gali būti nuolatinė santykių sistema, kurioje vaikas yra žalojamas.

Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis:

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

• Fizinis smurtas: Tai tyčiniai veiksmai, sukeliantys skausmą ir galintys sukelti sveikatos ar raidos sutrikimus. Tai apima mušimą, stumdymą, spardymą, deginimą, kandžiojimą, smaugimą ar bet kokį kitą skausmo kėlimą. Fizinės bausmės, kaip ir bet koks kitas smurtas prieš vaikus yra neleistini. Fizinis smurtas - tai tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas. Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo.
• Seksualinė prievarta: Tai suaugusio žmogaus veiksmai, kuriais siekiama patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną išnaudojant vaiką. Tai apima išprievartavimą, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą ir kitą seksualinio pobūdžio veiklą. Seksualinis smurtas prieš vaiką yra tada, kai vaikas yra išnaudojamas seksualiniams norams tenkinti. Į šią sąvoką telpa keletas prievartos formų: kai vaikas yra liečiamas, glostomas, bučiuojamos vaiko intymios vietos, vaikas nurenginėjamas, verčiama vaiką liesti savo ar kito asmens intymias vietas, arba asmuo pats save seksualiai liečia vaiko akivaizdoje arba kai vaikai fotografuojami ar filmuojami nuogi, tokios nuotraukos ir filmai talpinami internete ar kitaip platinami. Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
• Emocinė prievarta: Tai vaiko kompetencijos ir savivertės griovimas žeminant, gąsdinant, atstumiant, baudžiant, atmetant ar ribojant socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinimas, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.
• Nepriežiūra: Tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, dėl kurio kyla grėsmė vaiko pilnavertei raidai ir funkcionavimui. Tai apima vaiko nemaitinimą, rengimą sezono neatitinkančiais drabužiais, nesirūpinimą jo sveikata ir saugumu. Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas. Nepriežiūra ir apleistumas yra tada, kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, jeigu vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jeigu mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, be suaugusio priežiūros arba verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius namų ruošos darbus - gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti jaunesnius vaikus ir pan. - tai taip pat laikoma viena iš smurto formų - nepriežiūra.

Psichologinio Smurto Specifika

Psichologinis smurtas prieš vaiką yra ypač pavojinga smurto forma, nes ji palieka gilias emocines žaizdas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių. Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Žeminimas ir kritikavimas: Nuolatinis vaiko menkinimas, jo pastangų nuvertinimas, nepagarbus kalbėjimas apie jį.
• Gąsdinimas ir bauginimas: Grasinimai vaikui, jo artimiesiems, gyvūnams ar daiktams.
• Izoliavimas: Ribojimas vaiko socialinių kontaktų, draudimas bendrauti su draugais, šeimos nariais.
• Ignoravimas: Vaiko poreikių ignoravimas, emocinis atstūmimas, dėmesio neskyrimas jo jausmams ir išgyvenimams.
• Manipuliavimas: Vaiko kaltinimas dėl suaugusiųjų problemų, vertimas jaustis kaltu dėl dalykų, kurių jis nekontroliuoja. Psichologinis / emocinis smurtas - tai tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti ir t.

Profesorė D. pažymi, kad vaikai retai patiria tik vieną smurto rūšį. Dažniausiai jie patiria įvairių formų smurtą vienu metu, pavyzdžiui, fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių.

Veiksniai, Didinantys Psichologinio Smurto Riziką

Yra daug veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas patirs psichologinį smurtą. Šie veiksniai gali būti susiję su vaiku, jo šeima, aplinka ir visuomene.

Veiksniai, Susiję Su Vaiku

• Amžius: Maži vaikai yra ypač pažeidžiami, nes jie yra visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų ir neturi galimybių apsiginti. Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia mažamečių (iki 14 metų) vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui.
• Genetinis pažeidžiamumas: Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje. Tėvai ir globėjai dažnai nežino, kaip su jais bendrauti, todėl gali pasireikšti smurtinis elgesys. Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje susilaukti netinkamo elgesio iš savo šeimos narių ar kitų suaugusių, juos prižiūrinčių žmonių. Tėvai/globėjai ar mokytojai dažnai nežino, kaip su jais bendrauti, kaip reaguoti į jų elgesį, kaip spręsti problemas, iškylančias dėl vaikų neįgalumo ar psichinių problemų. Tai sukelia stiprius jausmus: pyktį, ar netgi neapykantą, dėl kurių gali pasireikšti ir smurtinis elgesys (Bates. S.,2005).
• Temperamentas: Vaikai, kurie yra impulsyvūs, sunkiai valdo savo emocijas arba turi elgesio problemų, gali labiau provokuoti suaugusiųjų pyktį ir agresiją.
• Ankstesnė patirtis: Vaikai, kurie jau patyrė smurtą ar kitas traumas, yra labiau pažeidžiami pakartotiniam smurtui.

Veiksniai, Susiję Su Šeima

• Šeimos istorija: Šeimos, kuriose jau buvo smurto atvejų, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
• Tėvų psichikos sveikata: Tėvai, turintys psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimas, priklausomybės, yra labiau linkę į smurtą prieš vaikus.
• Tėvystės įgūdžiai: Tėvai, neturintys tinkamų tėvystės įgūdžių, gali nesugebėti tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir gali naudoti smurtą kaip auklėjimo priemonę.
• Šeimos socialinė izoliacija: Šeimos, kurios yra socialiai izoliuotos, neturi pakankamai paramos ir pagalbos, todėl tėvai gali jaustis perkrauti ir labiau linkę į smurtą.
• Finansiniai sunkumai: Šeimos, patiriančios finansinių sunkumų, gali jausti didelį stresą, kuris gali padidinti riziką, kad vaikas patirs smurtą.
• Smurtas tarp tėvų: Vaikai, kurie mato smurtą tarp tėvų, patiria didelį stresą ir gali būti labiau pažeidžiami psichologiniam smurtui. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka.
• Priklausomybės: Tėvų priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų gali neigiamai paveikti jų gebėjimą pasirūpinti vaikais ir padidinti smurto riziką.

Veiksniai, Susiję Su Aplinka Ir Visuomene

• Socialinės normos: Visuomenės, kurios toleruoja smurtą, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
• Ekonominė nelygybė: Šalyse, kuriose yra didelė ekonominė nelygybė, smurtas prieš vaikus yra labiau paplitęs.
• Prieinamumas prie pagalbos: Šeimos, kurios neturi priėjimo prie pagalbos ir paramos, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
• Žiniasklaidos įtaka: Žiniasklaida, kuri vaizduoja smurtą kaip priimtiną elgesį, gali padidinti smurto prieš vaikus riziką.

Psichologinio Smurto Pasekmės

Psichologinis smurtas gali turėti ilgalaikių ir sunkių pasekmių vaiko raidai ir gerovei. Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą.

Trumpalaikės Pasekmės

• Emociniai sunkumai: Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, gali jausti nerimą, baimę, liūdesį, pyktį, gėdą ir kaltę.
• Elgesio problemos: Jie gali tapti agresyvūs, uždari, impulsyvūs arba turėti sunkumų mokykloje. Atrodo, kad nenori grįžti namo.
• Fiziniai simptomai: Kai kurie vaikai gali patirti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, miego sutrikimai ir apetito praradimas.
• Savižudiškos mintys: Sunkiais atvejais vaikai gali pradėti galvoti apie savižudybę.

Ilgalaikės Pasekmės

• Psichikos sveikatos problemos: Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, turi didesnę riziką susirgti depresija, nerimo sutrikimais, potrauminio streso sutrikimu (PTSS), valgymo sutrikimais ir kitomis psichikos sveikatos problemomis.
• Žema savivertė: Jie gali turėti žemą savivertę, jaustis nevertais meilės ir pagarbos.
• Sunkumai santykiuose: Jiems gali būti sunku užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su kitais žmonėmis.
• Priklausomybės: Jie gali turėti didesnę riziką tapti priklausomiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų.
• Agresyvus elgesys: Jie gali tapti agresyvūs ir smurtauti prieš kitus. Agresyvus ir žiaurus elgesys, nusikalstama veikla. Vaikai, dėl patirto žalojančio elgesio nuolatos jaučiantys įtampą, skausmą ir baimę, patys yra linkę agresyviai ir žiauriai elgtis su kitais žmonėmis. Vaikystėje patirta fizinė prievarta ir emocinis žeminimas yra pagrindinis rizikos veiksnys susijęs su prievartos naudojimu ir kitų žmonių žeminimu. Yra nustatyta stipri koreliacija tarp patirtos prievartos ir nusikalstamo elgesio (Gilbert et al., 2009; Maas et al., 2008).
• Sunkumai darbe: Jiems gali būti sunku susirasti ir išlaikyti darbą.
• Smurto ratas: Jie gali patys tapti smurtautojais prieš savo vaikus.

Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Psichologinis Atsparumas

Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių.

Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė. Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys. Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą.

Prevencija

Svarbu imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias psichologiniam smurtui prieš vaikus. Prevencija turėtų būti nukreipta į įvairius lygius:

• Visuomenės lygmuo: Šviesti visuomenę apie smurto prieš vaikus žalą ir skatinti netoleranciją smurtui. "Matome, kad visuomenė tampa vis sąmoningesnė, tolerancija smurtui mažėja, tačiau šiandien to dar nepakanka. Labai noriu priminti, koks svarbus yra visos visuomenės ir aplinkinių įsitraukimas. Kviečiu visus žmones nebūti abejingus galimam vaiko teisių pažeidimui. Šios linijos pagalba vaikai ir suaugusieji gali pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
• Šeimos lygmuo: Teikti paramą šeimoms, kurios patiria stresą ar turi sunkumų auklėjant vaikus.
• Individualus lygmuo: Mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.

Konkrečios Prevencijos Priemonės

• Ankstyvosios intervencijos programos: Programos, skirtos padėti šeimoms, auginančioms mažus vaikus, ypač šeimoms, kurios patiria stresą ar turi kitų sunkumų.
• Tėvystės įgūdžių mokymai: Mokymai, skirti padėti tėvams išmokti efektyviai auklėti vaikus be smurto.
• Programos vaikams: Programos, skirtos mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.
• Pagalbos linijos: Telefoninės linijos, kuriomis vaikai ir suaugusieji gali kreiptis pagalbos, jei patiria smurtą. Per mėnesį į Vaiko teisių liniją pagalbos jau kreipėsi 20 vaikų.
• Specialistų mokymai: Mokyti specialistus (mokytojus, socialinius darbuotojus, medikus) atpažinti smurto požymius ir reaguoti į smurto atvejus. Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Verta iš anksto apsvarstyti, į ką pirmiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį kaip savo srities specialistas. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais. Ar bijai man ką nors pasakyti? Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu ...

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė kviečia visuomenę ir toliau aktyviai prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje eliminavimo - ypač nebūti abejingiems galimam smurtui prieš vaikus, o apie tokį sužinojus - pranešti vaiko teisių gynėjams.

„Vaikystėje smurtą patyręs žmogus užauga traumuotas, įgyja įvairių kompleksų, peraugančių į prarastą pasitikėjimą savimi bei žmonėmis, o neretai - ir į tokį patį elgesį su savo vaikais. Tai - uždaras smurto ratas, iš kurio ištrūkti reikia specialistų pagalbos. Padėdami vaikui, mes kuriame jo, o kartu ir mūsų visų geresnę, saugesnę ateitį. Tylėti - reiškia ne tik palikti vaiką problemas spręsti vieną, bet ir patiems likti smurtinėje ir nesaugioje aplinkoje. Kaip brandi visuomenė, turinti visus įrankius ir visas galimybes padėti tokioms šeimoms - negalime likti nuošalyje, nes smurtas prieš vaiką yra visos šeimos problema. Padėdami vaikui, mes kuriame jo, o kartu ir mūsų visų geresnę, saugesnę ateitį. Tegu visuose languose būna šviesu“, - ragina ministrė M. Navickienė.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Pranešimai Apie Galimus Pažeidimus Kas 15 Minučių

Vaiko teisių gynėjai maždaug kas 15 minučių gauna pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą - tai virš 40 tūkstančių pranešimų per metus. Iš jų per metus vidutiniškai nustatoma 2,5 tūkst. galimo smurto prieš vaikus atvejų - fizinio, psichologinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros. Palyginti su ankstesniais metais, pranešimų skaičius didėja.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, tai atvejai, apie kuriuos sužino vaiko teisių gynėjai. Deja, dažnai smurtas taip ir lieka nepastebėtas - tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių jo tiesiog neatpažįsta.

„Pasaulinės smurto prieš vaikus prevencijos dienos minėjimui pasirinkome šviesų languose, kaip darnos ir saugumo šeimose, simbolį. Tačiau kiek langų lieka tamsių, kiek vaikų ir šeimų laukia pagalbos. Išdrįskime pranešti apie smurtą prieš vaikus. Labai svarbu, kad jau suprantame, jog vaikystėje patirtas smurtas palieka traumą visam likusiam gyvenimui. Tad mokykimės atpažinti, pastebėti, o svarbiausia - išdrįskime pranešti apie smurtą prieš vaikus. Šiam skambučiui ir kviečiame visuomenę savo padalinių languose uždegdami jaukias šviesas ir tikėdami, kad bendromis mūsų visų pastangomis tamsių langų bus vis mažiau. Todėl visais atvejais, kai tikrai žinote ar tik įtariate, kad vaikas gali patirti smurtą, kviečiu kreiptis į vaiko teisių gynėjus“, - sako vaiko teisių gynėja I. Skuodienė.

Kaip atpažinti, kad vaikas patiria smurtą ir kaip reaguoti?

Galimi požymiai, leidžiantys suprasti, jog vaikas kenčia smurtą:

• pakitusi psichologinė būsena ir fiziniai požymiai
• regresyvus arba pernelyg brandus elgesys
• priešiškas, agresyvus ir savidestrukcinis elgesys
• stipriai pasikeitusi nuotaika ir emocijos
• uždarumas, nerimas, įtampa
• aktyvus priešinimasis neįvardijant priežasčių
• vengimas vykti namo, susitikti su artimaisiais
• galvos, pilvo, galūnių skausmai

Kaip galima padėti smurtą patiriančiam vaikui ir jo šeimai:

• pasikalbėti su vienu iš šeimos narių ir paskatinti kreiptis pagalbos
• pranešti apie įtariamą smurtą vaiko teisių gynėjams
• pranešti policijai numeriu 112

Kaip dirba vaiko teisių gynėjai:

• reaguoja į pranešimą ir vyksta pas šeimą
• kalbasi su vaiku ir suaugusiais šeimos nariais
• kartu ieško galimybių spręsti problemas
• inicijuoja pagalbą šeimai

Žinai, ar įtari, kad vaikas patiria smurtą? Nenusisuk!

Smurtas prieš vaikus - visos seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinio ir/ar emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai ar orumui, formos.

PAGRINDINIAI PATIRTO SMURTO POŽYMIAI. KAIP ATPAŽINTI, KAD VAIKAS PATYRĖ SMURTĄ?

Fizinis smurtas prieš vaikus - tai šiurkštus elgimasis su vaiku bei fizinis vaiko sužalojimas, kuris nėra nelaimingas atsitikimas ir kurio negalima įtikinimai paaiškinti. Apie vaiko patiriamą fizinį smurtą galėtų liudyti šie požymiai:

• įvairių gijimo stadijų žaizdos, poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai, skirtingų spalvų mėlynės, įvairių kūno vietų sumušimai, vaiko odos nudegimai nuo cigarečių gesinimo;
• skirtingo pobūdžio kūno sužeidimai;
• tėvai ar globėjai negali aiškiai nusakyti tų sužeidimų priežasties;
• esama įvairių kūno vietų sužeidimų, bet tėvai ar globėjai nurodo tą pačią skirtingų sužeidimų priežastį;
• vaikas nenoriai kalba apie tai, iš kur atsirado odos ar kiti sužeidimai, arba paaiškinimas nėra įtikinamas; dažniausiai sakosi pats ar atsitiktinai susižeidęs;
• apranga neatitinka oro sąlygų (pavyzdžiui, karštą dieną apsirengęs drabužiais su ilgomis rankovėmis ar aukštomis apykaklėmis, siekdamas nuslėpti sužalojimus);
• stipri vaiko reakcija prie jo prisilietus (krūpteli, sušunka, bijo lietimų).

Kartais kai kurie iš šių požymių gali būti ir savęs žalojimo pasekmė. Paaugliai neretai patys save braižo, veriasi įvairius daiktus į odą, išsidegina žymes. Bet kuriuo atveju, ar tai būtų kito asmens smurtas prieš vaiką, ar savidestrukcija (pavyzdžiui, savęs žalojimas ar bandymas nusižudyti), akivaizdu, kad vaikui (paaugliui) reikalinga ne tik medicininė pagalba.

Seksualinis smurtas prieš vaikus - vaiko raidos požiūriu priklausomų vaikų įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jie nesubrendę, kurią ne visai suvokia, į kurią nesugeba tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius tabu ir kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius. Esant seksualinei prievartai (ne tik prievartavimui, bet ir priekabiavimui, lytinių organų, pornografijos vaikui demonstravimui, masturbavimui, jo lytinių organų lietimui ar vertimui liesti kitą asmenį) be minėtų fizinių sužalojimų bei keisto vaiko ar tėvų elgesio ir paaiškinimų, gali būti ir šie vaikui būdingi simptomai bei požymiai:

• vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai;
• genitaliniai ar analiniai sužeidimai (patinimai, kraujavimai);
• nevalingas šlapinimasis ar tuštinimasis į drabužius (būdingas mažiems vaikams);
• venerinės ligos;
• genitaliniai skausmai ir niežulys;
• pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė miegoti vienam, nenoras miegoti tamsoje);

• tags: #kaip #suzinoti #ar #naudojamas #smurtas #pries