Indrė Vareikytė: Socialinio Darbo Pavyzdys ir Indėlis į Visuomenę

Indrė Vareikytė yra žinoma kaip aktyvi visuomenės veikėja, prisidedanti prie socialinių ir humanitarinių projektų vystymo Lietuvoje. Jos darbas apima lyčių lygybės skatinimą, kovą su smurtu artimoje aplinkoje ir filantropijos skatinimą per platformą "Aukok.lt".

Indrė Vareikytė ir "Aukok.lt"

I. Vareikytė, ėjusi „Aukok.lt“ vadovės pareigas nuo 2023 m., pereina į organizacijos valdybą ir toliau prisidės prie socialinių ir humanitarinių projektų vystymo Lietuvoje. „Aukok.lt“ yra pirmoji internetinė aukojimo platforma Lietuvoje, veikianti nuo 2009 metų. Jos tikslas - skatinti filantropiją ir suteikti žmonėms galimybę lengvai bei patikimai remti socialinius projektus. Pastarieji metai „Aukok.lt“ platformai buvo sėkmingiausi per visą jos istoriją - 2024 m. Per beveik 16 metų veiklą „Aukok.lt“ portale paaukota daugiau nei 9,4 mln.

Ši platforma yra svarbi priemonė, leidžianti žmonėms lengvai ir patikimai remti įvairius socialinius projektus, skatinant filantropiją Lietuvoje.

Lyčių Lygybės Skatinimas

Lyčių lygybė kelia aistras, nepalieka abejingų, nes kaip apie krepšinį, taip ir apie engiančias vyrus feministes, moterų tinkamumą vadovauti, būti politikėmis, jų paskirtį visuomenėje ir joms priklausančias pareigas - nuomonę turi beveik kiekvienas. Suvokti visuomenės logiką tampa dar sudėtingiau, jei į nusistovėjusias normas ir stereotipus pradedate žiūrėti mažos mergaitės akimis.

Iš vienos pusės, ilgą laiką mokyklose mergaitėms geriau sekasi matematika, jos gimsta su tomis lyderių savybėmis - empatija, išskirtiniais gebėjimais vadovauti, imtis iniciatyvos, įkvėpti ir motyvuoti kitus - kurių berniukams reikia ilgai mokytis. Raketų mokslo genijai, istoriją perrašantys lyderiai neišugdomi per naktį - nei vienas jų nebuvo išugdytas žeminant jų pasitikėjimą savimi ir tikrai nei viena Nobelio premijos laureatė neužaugo manydama, kad moters paskirtis - būti žaislu ar objektu šešėlyje.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Lyčių lygybė yra vienas iš svarbiausių darnaus vystymosi tikslų.

Daugybė tyrimų ir studijų rodo, kad žiniasklaidoje, švietimo sistemoje, ar net šeimose vyraujantys dvigubi standartai mergaitėms ir berniukams sužlugdo mergaičių svajones ir nukerpa joms sparnus dar net nepradėjus siekti savo tikslų, ilgainiui jos pavargsta įrodinėti, kad yra ne mažiau talentingos tik dėl to, kad gimė moterimi, ir susitaiko su visuomene.

„Niekas iš mūsų nematys lyčių lygybės savo gyvenime, kaip ir, greičiausiai, nematys jos ir mūsų vaikai”, paskelbė Pasaulinis lyčių atotrūkio tyrimas 2020 (Global Gender Gap Report 2020), kuriame suskaičiuota, kad lyčių lygybei pasiekti reikės dar mažiausiai 99 metų. Ir nors Europos lyčių lygybės institutas Europai prognozuoja geresnę situaciją - gimti moterimi nebebus bausmė po šiek tiek mažiau nei 60-ties metų, situacija Europoje išties nedžiugina.

33 proc. moterų Europos Sąjungoje yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 55 proc. - seksualinį priekabiavimą, moterys ES per darbo valandą uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau nei vyrai, moterų pensijos vidutiniškai 30,1 proc. mažesnės nei vyrų, 75 proc. nemokamų priežiūros ir namų ruošos darbų dirba tik moterys, turime vos 7,5 proc. valdybos pirmininkių ir 7,7 proc. generalinių direktorių moterų, tik 22 proc. dirbtinio intelekto - mūsų visų ateities - programuotojų yra moterys.

Lietuvoje ši situacija dar blogesnė ir, švelniai tariant, užstrigusi mirties taške. Eilę metų judame tarp dviejų nieko nežadančių pozicijų - „vienintelė ES valstybė nepadariusi jokio progreso“ ir „pakilome per vieną poziciją“, tuo tarpu įvairiuose rodikliuose mus lenkia net tos šalys, kurios nepalankia aplinka moterims gąsdina visą Europą. Didžiausias regresas per visą Lietuvos indekso istoriją pastebimas ekonominė galios, skiriamo laiko buičiai ir vaikų priežiūrai bei ekonominės padėties srityse.

Kova su Smurtu Artimoje Aplinkoje

Paskambinkite jai paklausti, kaip ji laikosi, paklauskite, ar jai viskas gerai. Išmokite atpažinti emocinius ar elgesio ženklus, kurie gali išduoti, kad moteris gyvena smurto spąstuose. Jei įtariate, kad moteris gyvena smurte, padėkite jai surasti pagalbą iš organizacijų, kurios ją teikia, prisiminkite, kad pačiai moteriai kreiptis pagalbos, kai ją nuolat stebi smurtautojas, gali būti itin sunku.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Jei auka paprašo jūsų padaryti ką nors konkretaus ir jūs galite tai padaryti, nedvejodami padėkite. Jei negalite, pabandykite rasti kitų būdų, kaip padėti. Aukai svarbu žinoti, kad jūs esate pasiruošęs ir pasiryžęs padėti, esate pasiekiamas bet kuriuo metu. Ir svarbiausia - jei esate moteris, patirianti smurtą, kad ir kaip būtų sunku, nelikite viena, kreipkitės pagalbos į organizacijas, kurios šiandien ją vis dar teikia. Pagalvokite apie bent vieną žmogų, kuriam galite papasakoti apie save, savo situaciją - ji / jis gali jums padėti.

Praėjusią savaitę policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pranešė, kad nusikaltimai persikelia į privačią erdvę. Anot jo, per pastarąsias tris savaites nusikaltimų skaičius artimoje aplinkoje šalyje išaugo 20 proc. Atsižvelgiant į tai, kad dar iki COVID-19 pandemijos policija skelbė, jog smurtą namuose patiria kas trečia moteris, šiandien namuose su smurtautojais įkalintos gyvena dar 20 proc.

Lietuva kylančiais smurto rodikliais nėra išskirtinė. Su šia problema karantino metu susiduria daugybė šalių, kai kuriose iš jų smurto prieš moteris skaičius karantino metu net dvigubai išaugo. Dauguma su problema susidūrusių šalių aktyviai ieško nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje - tai viena iš šalių, kur smurtas artimoje aplinkoje karantino metu išaugo 30 proc., - nuspręsta aukoms padėti įsteigiant specialius centrus maisto prekių parduotuvėse, kad moterys, išėjusios nusipirkti maisto, galėtų kreiptis ir gauti reikalingą pagalbą.

Atpažinti smurtą bei padėti moterims buvo išmokyti ir vaistinių darbuotojai: sutarta dėl specialių raktinių žodžių, iš kurių vaistininkai suprastų, kad moteriai reikia pagalbos, ir informuotų atitinkamas tarnybas. Tuo tarpu Briuselio policija sekmadienį paskelbė naują kovos su smurtu namuose kampaniją. Pareigūnai telefonu susisiekia su visais per pastaruosius tris mėnesius pateikusiais skundus dėl smurto šeimoje, aiškinasi, ar aukoms viskas gerai, ir primena, kad jos nėra paliktos vienos.

Ispanijoje policija informavo, kad moterys, kurios patiria namie smurtą, pranešti apie tai į nuovadą gali atvykti nesilaikydamos karantino ribojimų. Jungtinėje Karalystėje pasiūlyta praplėsti policijos galias, kad ši, savo sprendimu, galėtų iškeldinti smurtautoją iš namų. Italijos Trento mieste priimtas sprendimas, kad smurto atveju smurtautojas nedelsiant privalo palikti namus.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Blogėjantys smurto rodikliai šioje neįprastoje situacijoje reikalauja nestandartinių sprendimų, todėl svarbu, kad šios visuomenės grupės susikoordinuotų ir susikoncentruotų į sprendimų, kaip padėti namuose likusioms aukoms, taikymą. Be to, būtina suvokti, kad šių priemonių kaina valstybei yra mažesnė nei smurto artimoje aplinkoje pasekmių sprendimas vėliau.

Visgi, be valstybės lygmens sprendimų, reikia ir kiekvieno iš mūsų pastangų.

Europos Socialinių Teisių Ramstis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė, atstovaujanti profesinėms sąjungoms Daiva Kvedaraitė pristatė Europos Komisijos inicijuotą Europos socialinių teisių ramstį. EK pirmininkas Jean-Claude Juncker yra pasakęs „Turime aktyviau kurti sąžiningą ir iš tiesų europinę darbo rinką. Todėl šioje srityje noriu sukurti Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo būtų atsižvelgiama į Europos visuomenių ir darbo pasaulio tikrovės pokyčius ir kuris galėtų būti naujosios euro zonos konvergencijos kelrodis. ESTR turėtų papildyti tai, ką jau bendrai esame pasiekę ES darbuotojų apsaugos srityje. Manau, kad tikslinga šią iniciatyvą pradėti euro zonoje ir leisti prie jos prisijungti kitoms norinčioms ES valstybėms narėms“.

Iki šių metų pabaigos vyksta diskusijos ES valstybėse, kuriose dalyvauja organizuota pilietinė visuomenė, nevyriausybinės organizacijos. Europos sąjungos pirminėje ir antrinėje teisėje yra suformuluoti pagrindinei socialinės teisės principai, tačiau pokyčiai darbo rinkoje, užsitęsusios krizės pasekmės, augantis nedarbas ir didėjantis skurdas, - ES valstybių politikus paskatino atkreipti dėmesį į socialines problemas. Nes augantis skurdas, nedarbas, trukdo ekonomikos augimui, mažėja gyventojų perkamoji galia, didėja nesaugumas bei konfliktų tikimybė.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rengia nuomonę šia tema. Yra sudaryta darbo grupę, pranešėjais paskirtis trijų grupių pirmininkai: Jacek Krawczyk, Gabriele Bischoff, Luca Jahier Nuomonė remsis diskusijomis, kurios vyksta ES valstybėse. Lietuvoje diskusija vykos LR Seime, rugsėjo 19 d.. Už diskusijos organizavimą atsakingi EESRK nariai: Tatjana Babrauskienė, Alfredas Januška, Indrė Vareikytė. LR Trišalėje taryboje pristatytos diskusijos išvados, atsakant į šešis klausimus.

Pagrindinės rekomendacijos ir išvados yra šios:

1. Europos socialinių teisių ramstis galėtų būti ES 2020 strategijos dalis. Europos semestro kontekste, rengiant šalims skirtas specifines rekomendacijas, būtina didesnį dėmesį skirti darbo rinkos ir socialinės apsaugos rodikliams bei socialinių teisų įgyvendinimo stebėsenai šalyse.
2. Augantis užimtumo lankstumas neprieštaraus harmoningai visuomenės raidai, jeigu didės laisvų darbo vietų skaičius bei bus užtikrinti teisingi atlyginimai.
3. Būtina susitarti dėl valstybės biudžeto dalies, kurią valstybės narės turi skirti socialiniam saugumui savo šalyje užtikrinti.

LR Trišalės tarybos nariai pritarė išvadoms.

Indrės Vareikytės indėlis į socialinį darbą ir lyčių lygybę yra akivaizdus, o jos veikla "Aukok.lt" platformoje padeda skatinti filantropiją ir remti svarbius socialinius projektus Lietuvoje.

tags: #indre #vareikyte #socialiniu