Mokytis, dirbti, susirasti tobulą partnerį, pasiekti visus gyvenimo tikslus, bėgti ir niekada gyvenime nesustoti jau tapo daugelio gyvenimo mantra. Tačiau visoje gyvenimo beprotybėje, pasimetus išoriniame pasaulyje, pritrūksta laiko žvilgtelėti į savo vidų, kur galime surasti net ištisą visatą. Tad šiandien norime pasikalbėti apie dalykus, apie kuriuos gerdami rytinę kavą dažniausiai nesusimąstome - kas yra psichika ir psichikos sveikata. O kartu trumpai paanalizuosime psichikos reikšmę mūsų kasdieniniame gyvenime.
Kas yra psichika?
Tiek šiame, tiek tolimesniuose tekstuose, kai kalbėsime apie psichiką, omenyje turėsime visų psichinių procesų (tiek sąmoningų, tiek nesąmoningų) visumą. Psichika - žodis, apimantis protą (lietuvių kalboje dažnai asocijuojamą su racionaliu mąstymu, arba sąmoningais procesais), jausmus, emocijas ir visą pasąmonę (mums nematomi, sąmonei nepavaldūs, tačiau nuolat vykstantys procesai).
Psichikos apibrėžimas moksle
pschika (gr. psychē - siela), žmogaus ir kitų aukštesniųjų gyvūnų nervų sistemos ir smegenų savybė atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ja. Psichika yra nervų sistemos savybė, bet psichinės veiklos ir nervų sistemos veiklos dėsniai netapatūs. Kuo sudėtingesnė organizmo nervų sistema, tuo sudėtingesnė ir jo psichika. Žmogaus nervų sistema, kurios svarbiausia dalis yra galvos smegenys, labiau išsivysčiusi už kitų gyvūnų nervų sistemą. Išoriškai psichika reiškiasi kaip organizmo veikla ir elgesys. Organizmui sąveikaujant su aplinka atsiranda psichiniai reiškiniai.
Pagal pastovumą ir trukmę visus psichinius reiškinius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: procesai, būsenos ir savybės. Psichiką ir psichinių reiškinių turinį sudaro daiktų, reiškinių, veikiančių organizmą kaip dirgikliai, jų savybių, tarpusavio santykio atspindys. Savitas to turinio bruožas yra jo idealumas. Psichika yra organizmo filogenezės ir ontogenezės rezultatas - kokybiškai nauja jų prisitaikymo prie aplinkos forma. Prisitaikyti prie pastovios arba dėsningai kintančios aplinkos organizmui pakanka genetiškai paveldėtų stereotipinių reakcijų (instinktų, nesąlyginių refleksų). Nuolat kintanti aplinka, kaip sudėtingas dirgiklių derinys, reikalauja iš organizmo didesnio lankstumo, kuris atsiranda tik išsivysčius psichikai.
Psichika sudaro sąlygas pasirengti veiklai - atrinkti efektyviausius veiksmus tikslui pasiekti. Psichikos savybė atskleisti potencialios veiklos būdus aiškinama refleksine psichikos prigimtimi - organizmą veikiantys dirgikliai iš dalies aktualizuoja ankstesnėje veikloje susidariusias ir atminties išsaugotas reakcijas. Patyrimo atgaminimas psichiniu vaizdu, leidžiantis atspindėti ir tiesiogiai organizmo neveikiančias daiktų savybes, nuspėti galimą įvykių eigą ir savo veiklos rezultatus, yra pažintinio tikrovės atspindėjimo pagrindas. Organizmo gyvybei svarbius poveikius ir objektus psichiniame vaizde išskiria afektai, emocijos, jausmai, atspindintys ne objektyvias daiktų savybes, bet jų vertę aktualių motyvų ir poreikių atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo cigarečių ir psichika
Didėjant psichikos gebėjimui numatyti įvykius ir veiklos rezultatus ji ištobulėja tiek, kad individai iš anksto gali pasiskirstyti funkcijas savo bendroje veikloje, susidaro sąlygos žmogaus visuomeninei raidai. Šio proceso pagrindas - kolektyvinis patyrimas, įgyjamas darbinėje veikloje. Jo kaupimas ir perdavimas kalba yra naujas psichikos raidos šaltinis, nulemiantis aukštesniųjų psichinių funkcijų susidarymą. Kalba padidina psichinio atspindėjimo galimybes papildydama jį visuomenės sukauptomis žiniomis. Dėl kalbos susidaro vidinių dirgiklių sistema, leidžianti veiklos subjektui valingai valdyti savo psichinius procesus (ką nors prisiminti, įsivaizduoti, mąstyti), būti nepriklausomam nuo tiesiogiai atspindimos aplinkybės. Psichiką tiria psichologija, filosofija, fiziologija, medicina, kibernetika ir kiti mokslai.
Nuo seno buvo pastebėta, kad psichiką (iki 19 a. antros pusės ji vadinta siela) turi tik gyvieji organizmai, todėl kelta problema - koks jos ryšys su organizme vykstančiais materialiais procesais, tai yra psichofizinė problema. Filosofai idealistai (idealizmas), spiritualistai (spiritualizmas) psichiką aiškino kaip nuo materijos nepriklausomą substanciją, kuri gali turėti įtakos materialiems kūnams. Senovės graikų filosofas Platonas psichiką įsivaizdavo kaip idėjų pasaulį, siekiantį susilieti su pirmaprade idėja, t. y. laikinai susijungusia su kūnu, bet nuo jo nepriklausoma. Vienas pirmųjų rašytinių šaltinių, apibendrinančių to meto žinias apie psichiką, yra senovės graikų filosofo Aristotelio traktatas Apie sielą (De anima, lietuvių kalba 1959). Jame sakoma, kad siela jungia ir derina įvairius organus, kurie skiriasi savo pavidalais, funkcijomis ir susideda iš nevienodų elementų.
Prancūzų matematikas ir filosofas R. Descartes’as psichiką laikė substancionalia būtimi, nuo materijos nepriklausoma ir veikiančia iš savęs (ta veikla esanti mąstymas). Panašiai psichiką aiškina okazionalizmas, šiais laikais - Didžiosios Britanijos neurofiziologas Ch. S. Sherringtonas. Materialistinė (materializmas) psichikos samprata kito. Senovės graikų filosofas Demokritas psichiką laikė tik atomų kombinacija, vulgarusis materializmas - viena materijos būsenų, organizmo funkcijų; mąstymas esąs fiziologinė smegenų funkcija, tokia kaip ir tulžies išskyrimas - kepenų funkcija. Krikščionybė psichiką apibūdina kaip nemirtingą, Dievo duotą sielą. Dialektinis materializmas psichinių išgyvenimų turinį laiko faktu, kiekvieno žmogaus subjektyviai patvirtintu ir objektyviai išreikštu elgesiu ir kalba.
Austrų psichiatras, psichologas ir psichoanalitikas S. Freudas žmogaus psichiką suskirstė į sąmonę, pasąmonę ir priešsąmonę. Šie psichikos lygiai reiškiasi visoje žmogaus asmenybės struktūroje, kurią sudaro 3 dalys: id (pasąmonės energijos šaltinis), ego (sąmoninga asmenybės dalis) ir superego (aukščiausioji asmenybės struktūros dalis, suformuota visuomenės normų ir taisyklių, kurių įgyjama per patirtį ir auklėjimą). Šveicarijos psichologas C. G. Jungas išskyrė ego (sąmonės centras, jungiantis mintis, jausmus, atsiminimus, pojūčius, dėl to mes save suvokiame kaip žmogų), individualiąją pasąmonę (ją sudaro anksčiau įsisąmoninti išgyvenimai, jausmai, mintys, kompleksai, kurie buvo išstumti ir gali turėti įtakos nesąmoningam žmogaus elgesiui) ir kolektyvinę pasąmonę (atspindi žmonijos evoliucijos elementus ir yra bendra visiems žmonėms). Austrų gydytojas ir psichologas A. Adleris į žmogaus psichiką žiūrėjo kaip į nedalomą visumą ir stengėsi atskleisti socialinio konteksto reikšmę žmogaus individualumui.
Pastaraisiais dešimtmečiais plėtojama psichikos kaip smegenų informacinės veiklos samprata (psichinė veikla tapatinama su informacijos apdorojimu). Genetiniai tyrimai patvirtina tiesioginę priklausomybę tarp organizmų (ypač jų nervų sistemos) ir psichinių funkcijų išsivystymo.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kas yra psichikos sveikata?
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) apibūdina psichikos sveikatą kaip individo gebėjimą suvokti savo įgūdžius ir gebėjimus, bei susitvarkyti ir susidoroti su įprastais sunkumais. Taip pat gebėjimą atlikti produktyvią veiklą ir prisidėti prie savo bendruomenės gerovės.
Gelmių psichologijoje PSO bent vieno iš minėtų psichikos sveikatos bruožų nebuvimas yra matomas kaip gilesnių problemų simptomas. Tam tikros mąstymo pakeitimo terapijos (kaip kognityvinė elgesio terapija) ar vaistai, nors ir galintys stipriai prisidėti prie žmogaus psichikos sveikatos gydymo (vaistai dažnai naudojami kartu su psichoterapija, ypač gydymo pradžioje) bei ženkliai mažinantys simptomus, dažniausiai problemos šaknų nepanaikina. Galimai jie tėra laikinos išeitys, kurias galima sulyginti su ibuprofeno išgėrimu atsiradus galvos skausmui.
Pasireiškus kokiems nors simptomams, giluminės psichoterapijos paradigmos žiūri į balansą tarp sąmonės ir pasąmonės. Pavyzdžiui, psichoanalizė, analitinė psichologija, psichodinamika. Taip pat į balansą tarp psichikos ir kūno - pavyzdžiui, Geštalto, analitinė ar transpersonalinė psichologijos. Pati žmogaus psichika gelmių psichologijoje matoma kaip pastoviai besikeičianti, judanti, lanksti, savireguliuojanti ir nuolat prisitaikanti prie aplinkos veiksnių.
Psichikos sveikata - tai emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė, kuri daro įtaką tam, kaip mes galvojame, jaučiamės ir elgiamės. Sveika psichika padeda žmogui susidoroti su kasdieniu stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra svarbi kiekviename gyvenimo etape nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės. Psichikos sveikata taip pat lemia, kaip mes priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir tvarkomės su gyvenimo sunkumais.
Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai, kuriuos gydome „Harmonijos klinikoje“, yra:
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
- Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą.
- Tai stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis.
- Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
- Tai sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
- Tai būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
- Tai pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
- Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją.
- Tai yra emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
- Tai yra intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
- Tai yra būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
- Tai yra emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.
- Ji apima reguliarias sesijas su psichoterapeutu.
- Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus.
- Tai yra efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas.
- Jos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu.
Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms. Psichikos sveikatos stiprinimas apima:
- Fizinė veikla padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir bendrai stiprina kūną.
- Tinkama mityba yra svarbi ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.
- Kokybiškas miegas yra būtinas smegenų veiklai ir emocinei pusiausvyrai.
- Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą.
- Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai.
Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą, jei pastebimi psichikos sveikatos problemų simptomai. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Rūpinkitės savo psichikos sveikata!
Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į emocijas, jausmus ir tai, kaip veikia mūsų protas?
Paprastumo dėlei emocijų, jausmų ir proto junginį toliau vadinsime vidiniu pasauliu. Skirdami laiko ir dėmesio pažinti savo vidiniam pasauliui, išmokstame suprasti, kaip veikia mūsų psichika. Šiais laikais mūsų visuomenėje matomas ryškus išorinio pasaulio - išsilavinimo, darbo, išvaizdos ir fizinės sveikatos, materialinių vertybių, technologijų, politinio pasaulio įvykių ir kt. - pabrėžimas. Gyvendami tokioje visuomenėje, neišvengiamai skiriame daugiau dėmesio išoriniam, o ne vidiniam pasauliui. Tačiau taip nejučia apleidžiame savo psichikos sveikatą ir retai pagalvojame apie tai, kad mūsų išorinis pasaulis tiesiogiai priklauso nuo mūsų psichologijos.
Anot Jungo, mūsų protas (aut. past. artimesnis žodis lietuvių kalboje, turbūt, būtų psichika, nes kalbama ne tik apie racionalųjį intelektą, angl. mind) yra filtras, per kurį mes neišvengiamai komunikuojame su pasauliu. Tai, kaip mes jaučiamės čia ir dabar, yra mūsų realybė. O nuotaika neretai nudažo mūsų dieną atitinkamomis spalvomis.
Žiūrint iš gelmių psichologijos perspektyvos, tiesioginė patirtis (tai, ką aš patiriu būtent čia ir dabar) nėra tiesiog „nuogas“, objektyvus išorinio pasaulio patyrimas. Priešingai, mes patiriame aplinką per savo protą: be perstojo sąmoningai ir pasąmoningai interpretuojame mus supančius daiktus, žmones, įvykius, taip pat savo jausmus, emocijas ir įvairias būsenas.
Žiūrėdami į obuolį, mes matome ne tiesiog obuolį, o tai, ką mūsų protas sako apie obuolį (viskas, ką apie tai esame išmokę nuo mažens - tiek iš savo šeimos, tiek iš visuomenės - susimaišę su mūsų pačių individualia patirtimi). Šis procesas yra pasąmoningas, tad mums nematomas ir nepastebimas. Tad tas pats procesas gali būti matomas visuose gyvenimo aspektuose, kaip, pavyzdžiui, bendraujant su aplinkiniais, kūryboje, priimant naują arba seną informaciją, patiriant iškilusius jausmus, emocijas ir netgi mūsų vidinį monologą, kai kalbamės su savimi galvoje.
Susidūrus su gyvenimo sunkumais ar patiriant skausmą, mūsų psichika yra atsakinga už reakciją į tą skausmą ar sunkumus. Tai, kokiais pasąmoningais „filtrais“ mūsų psichika „aprengia“ mūsų potyrius, daro tiesioginę įtaką mūsų psichologinei būsenai ne tik iškilus sunkumams, bet ir tolimesniuose žingsniuose, kai reikės su jais tvarkytis.
Psichozė ir jos tipai
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams.
Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Psichozės tipai:- Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio.
- Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais.
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus;
- Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Ką svarbiausia atsiminti?
Supratę minėtus dalykus, galime teigti, kad savęs pažinimas ir psichologinės gerovės gerinimas yra tiesiogiai susijęs su mūsų išorinio ir vidinio pasaulio potyriais. Mūsų psichika yra filtras, per kurį patiriame pasaulį, - jį vertiname, jaučiame ir kritikuojame. Būtent dėl to rūpinimasis psichikos sveikata neretai gali būti vienu efektyviausių būdų ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę. Neskirdami dėmesio savo psichikai pažinti, rizikuojame laiku nepastebėti įvairių psichologinių sutrikimų ar priklausomybių išsivystymo.
Apibendrinant, psichika yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kuris apima visus mūsų psichinius procesus, jausmus, emocijas ir pasąmonę. Rūpinimasis savo psichikos sveikata yra būtinas norint gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą. Skirkite laiko savęs pažinimui, emocijų valdymui ir kreipkitės į specialistus, jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos.
Psichikos sutrikimų gydymo metodai
Psichikos sutrikimų gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti derinami, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas:
- Ši terapijos forma siekia atskleisti ir suprasti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocijoms.
- Ji pabrėžia asmeninio augimo ir saviraiškos svarbą, skatina pacientus pasitikėti savo intuicija ir siekti savirealizacijos.
- Ji yra orientuota į konkrečių emocinių ir elgesio problemų sprendimą, naudojant mokymosi teorijas.
Psichikos sutrikimai gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, paveikdami darbą, santykius ir bendrą gerovę. Pavyzdžiui, depresija gali sumažinti motyvaciją ir energiją, todėl tampa sunku atlikti kasdienius darbus. Nerimas gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas ar virškinimo problemos, saugumo siekiantį elgesį ir vengimo strategijas, kurie trukdo normaliai kasdienei veiklai. Šizofrenija gali sukelti sunkumų bendraujant su kitais, iššaukti neadekvatų elgesį, sutrikdyti darbingumą. Supratimas apie šiuos sutrikimus gali padėti geriau valdyti simptomus ir ieškoti tinkamos pagalbos.
Svarbu atpažinti psichikos sutrikimų simptomus ankstyvoje stadijoje, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos. Šie simptomai gali būti įvairūs, įskaitant nuotaikos svyravimus, nerimą, nuovargį, socialinį pasitraukimą ir sumažėjusį darbo našumą. Jei pastebite šiuos simptomus savyje ar savo artimuosiuose, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą. Ankstyvas gydymas gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Psichikos sutrikimų gydymas dažnai yra ilgas procesas, tačiau svarbu tęsti sveikatos ir gerovės palaikymą net ir po gydymo. Tai apima reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir socialinį palaikymą. Be to, svarbu reguliariai lankytis pas specialistą ir tęsti terapiją, jei tai reikalinga, kad būtų užtikrinta ilgalaikė sveikata ir gerovė. Sveikos gyvenimo būdo praktikos padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir sumažinti atkryčių riziką.