Rūkymas, įprastas įprotis, turintis gilias istorines šaknis, ir toliau kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikatai. Tabakas yra viena labiausiai sveikatą žalojančių medžiagų dėl plataus vartojimo ir reikšmingo vaidmens vystantis plaučių, širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikai. Nors fizinė žala, susijusi su tabako vartojimu, yra gerai dokumentuota, psichologinis ir neurologinis poveikis dažnai neįvertinamas.
Šiame straipsnyje gilinamasi į sudėtingą cigarečių poveikį psichikai, apimantį priklausomybės mechanizmus, neurobiologinius pokyčius ir psichologines pasekmes. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti sudėtingą cigarečių ir psichikos sąveiką, pabrėžiant priklausomybės pobūdį, smegenų pokyčius ir psichologines pasekmes.
Rūkymo žala organizmui yra įrodyta. Rūkymas žudo. Kiekvienais metais šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyje miršta nuo ligų, sukeltų rūkymo. Vienas iš dviejų pakankamai ilgai rūkančių žmonių miršta nuo ligų, sukeltų rūkymo.
Turbūt nėra tokios kūno dalies, kurios neveiktų rūkymo žala. Rūkymo žalą jaučia ne tik pats rūkantis, bet ir šalia esantys ir tabako dūmais kvėpuojantys šeimos nariai, bendradarbiai, draugai.
Sakoma, kad bučiuotis su rūkančius tas pats, kas bučiuotis su pelenine. Kiek reikės išleisti pinigų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti, apskaičiuoti nėra taip lengva. Ispanijos mokslininkų nuomone, įvertinant žalą sveikatai, tikrosios išlaidos vienam pakeliui cigarečių yra 107 eurai. Amerikiečiai irgi darė panašius skaičiavimus.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Rūkantis žmogus ką beveiktų, kur beeitų, turi dairytis vietos, kur galėtų parūkyti. Rūkymo žala įvairiapusė.
Nikotinas: pagrindinis kaltininkas
Pagrindinė tabako veiklioji medžiaga - nikotinas, priklausantis psichiką veikiančioms medžiagoms. Jis sukelia stiprią priklausomybę, todėl dauguma rūkalių negali lengvai atsisakyti šio įpročio. Nikotinas patenka Į organizmą per burnos ir kvėpavimo takų gleivinę, greitai pasiekia kraują ir veikia centrinę nervų sistemą. Iš pradžių jis ją stimuliuoja, o vėliau slopina. Kadangi nikotinas yra nuodinga medžiaga, didesnė jo dozė gali sukelti apsinuodijimą.
Per 10 sekundžių nuo pirmojo įkvėpimo tabako dūmuose esančios toksiškos cheminės medžiagos pasiekia jūsų smegenis, širdį ir kitus organus. Rūkymas kenkia beveik visoms kūno dalims ir padidina daugelio ligų riziką. Kai rūkote, kenksmingos cheminės medžiagos patenka į jūsų plaučius ir pasklinda po visą jūsų kūną. Tabake esantis nikotinas sukelia didelę priklausomybę. Dėl to jūsų smegenys išskiria cheminę medžiagą, vadinamą dopaminu. Kai nikotino kiekis jūsų kūne mažėja, jūsų smegenys trokšta daugiau dopamino. Kuo ilgiau rūkote, tuo daugiau dopamino jums reikia, kad jaustumėtės gerai. Kai būsite priklausomas nuo nikotino, be jo atsiras abstinencijos simptomų. Šie du dalykai - priklausomybė nuo nikotino ir nikotino abstinencija - verčia jus labiau rūkyti.
Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali įvairiais būdais pakenkti jūsų organizmui. Nikotinas susiaurina venas ir arterijas. Dėl anglies monoksido jūsų širdis netenka deguonies, reikalingo kraujui pumpuoti jūsų kūne. Fenoliai paralyžiuoja ir naikina į plaukelius panašias ląsteles jūsų kvėpavimo takuose. Tabako dūmuose esančios smulkios dalelės dirgina gerklę ir plaučius ir sukelia „rūkančiųjų kosulį“. Vėžį sukeliančios cheminės medžiagos skatina jūsų ląstelių per greitą arba neįprastą augimą.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Priklausomybės mechanizmas
Nikotinas yra priklausomybę sukeliantis narkotikas. Rūkymas dažnai nėra sąmoningas žmogaus pasirinkimas, o labiau priklausomybės nuo nikotino pasekmė. Vos užsirūkius, nikotinas greičiau nei per dešimt sekundžių patenka į smegenis, ten prisijungia prie receptorių ir keičia nervinių ląstelių veiklą. Gavęs nikotino, žmogus patiria teigiamų pojūčių, jam mažėja nerimas, tačiau tai - tik trumpi, malonūs pokyčiai. Norint juos patirti rūkoma vėl ir vėl. Kelias valandas negaunant nikotino, nervų sistemai sukeliamas neigiamas patyrimas. Žmogui atsiranda įspūdis, kad sunku susikaupti, padidėja apetitas.
JAV atliktame tyrime, 26 proc. apklausto jaunimo, nurodė kontrolės praradimo požymius, kurie pasireiškė surūkius tik 3-4 cigaretes, ir net 44 proc.
Neurobiologiniai pokyčiai
Naujausi tyrimai parodė, kokiu būdu nikotinas fiziškai keičia smegenis. Nikotinas aktyvuoja, pamaitina ir nujautrina dopamino receptorių trajektoriją, ko pasekoje pasigamina ir aktyvuojasi milijonai naujų receptorių. Dopaminas, yra vienas iš pagrindinių neuromediatorių smegenyse, kuris padeda kontroliuoti smegenų pasitenkinimo ir malonumo centrus. Taip pat jis padeda reguliuoti judesius ir emocinius atsakus, ir jis leidžia mums ne tik nuspėti, kur gausime trokštamą pasitenkinimą, bet ir motyvuoja mus jo siekti.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Smegenų skanavimo studijos atliktos 1999m. parodė, koks nepaprastai greitas nikotino pristatymo laikas smegenyse, stipri dopamino trajektorijos stimuliacija, ir MAO neuromediatorių slopinimas, daro nikotiną galimai geriausią narkotinę medžiagą priklausomybei išvystyti. Nikotinas ne tik paskatina dopamino išsiskyrimą smegenyse vos per keletą sekundžių po dūmo įtraukimo, bet ir veikia slopinamai MAO mediatorių veiklą, kurie atsakingi už greitą dopamino skaidymą.
Priklausomybės ligų specialistai vieningai sutinka su nuomone, jog priklausomybė nikotinui yra tokia pati chroniška liga kaip ir alkoholizmas, nes yra veikiami tie patys smegenų malonumo centrai, kaip ir naudojant alkoholį, ar kitas chemines medžiagas. Taigi nikotinas nėra lengvas narkotikas, verčiau tai yra stiprus narkotikas, tačiau gaunamas labai subtiliomis, mažomis dozėmis, kurios greitai krenta ir reikalauja naujo papildymo.
Nikotino metabolizmas
Nikotino metabolizmas vyksta gana greitai, jo poveikis dingsta per kelias valandas, taigi tolerancija sumažėja per naktį, ir dažniausiai rūkoriai nurodo, jog pirma cigaretė yra skaniausia ir stipriausia ryte.
Psichologinės pasekmės
Rūkant nikotinas ir kitos cheminės medžiagos dirgina burnos bei kvėpavimo takų gleivines, sutraukia kraujagysles, didina kraujospūdį ir greitina širdies ritmą.
Taip pat daugėja įrodymų, kad rūkymas turi neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Žmonės gali asocijuoti rūkymą su atsipalaidavimu, bet toks poveikis jaučiamas tik dėl to, jog surūkius cigaretę pašalinami nikotino abstinencijos simptomai. Rūkantieji taip pat dažnai turi išsivystę įprotį rūkyti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, skaitydami laikraštį, laukdami autobuso ir pan. Visa tai gali dar labiau sustiprinti priklausomybę. Dėl visų šių priežasčių nustoti rūkyti gali būti sunku, tačiau įmanoma.
Rūkymas kaip ritualas
„Kalbant apie psichologinę priklausomybę, rūkymo procesas kuria savotiškus ritualus ar refleksines būsenas, pavyzdžiui, noras vos atsibudus užsidegti cigaretę“, - paaiškina J. Hilbig. Rūkymo veiksmas gali būti susiejamas su situacijomis, pavyzdžiui: rūkymas po maisto, per pietų pertrauką, rūkymas su draugais, kolegomis. Matyti, jog kitomis aplinkybėmis cigaretės nebūtų imamasi.
Socialinė įtaka
Kitų įtaka itin svarbi net 17% apklaustųjų, parodė priemonės nuo rūkymo „Acetium Lozenge“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Mūsų nervų sistema tokius ryšius užfiksuoja ir „prikabina“ prie malonių aspektų. Atmintis pagal tai užsiprogramuoja, tai gali būti vaizdinys, maistas arba dūmų kvapas, kuris pažadina atsiminimą apie situaciją ir sužadina norą rūkyti. „Rūkymo priklausomybė turi bendrų bruožų su alkoholio, lošimų ar net apsipirkinėjimo priklausomybėmis“, - sulygina psichiatras-psichoterapeutas. Žmonės yra užvaldyti veikiančios medžiagos, rūkymo atveju - nikotino, o save geba kontroliuoti tik iš dalies.
Rūkymo žala organizmui
Kenksmingas rūkymo poveikis įvairioms organizmo sistemoms yra seniai ir aiškiai nustatytas. Daug žmonių kasmet miršta nuo ilgalaikio rūkymo padarinių. Rūkymas skatina išeminės širdies ligos vystymąsi, spartina aterosklerozės progresavimą, siaurina širdies vainikines kraujagysles, didina infarkto riziką. Didžiausia žala daroma kvėpavimo organams, todėl dažnai išsivysto lėtinis bronchitas, plaučių emfizema ir pasireiškia nuolatinis kosulys. Nuryti tabako dūmai sukelia virškinimo sistemos gleivinės uždegimus. Rūkaliams būdingas burnos gleivinės paraudimas, pageltę dantys, nemalonus kvapas iš burnos.
Rūkančių žmonių oda praranda elastingumą, todėl raukšlės greičiau išryškėja. Tabako vartojimas sukelia ir psichinę, ir fizinę priklausomybę. Priklausomybės sindromas yra gana stiprus - net suvokdamas žalingą poveikį sveikatai, žmogus dažnai negali mesti rūkyti. Staiga nutraukus rūkymą, pasireiškia abstinencijos sindromas, sukeliantis psichinį ir fizinį diskomfortą. Šis laikotarpis gali trukti kelias savaites ar net ilgiau.
Rūkymo sendinantis poveikis
Rūkymo sendinantis poveikis odai yra antroje vietoje, po saulės poveikio. Jeigu jūs rūkote, jūsų odai teks rūkyti kartu su jumis. Rūkančių veido oda būna pilka, blyški, raukšlės atsiranda ansčiau ir yra ryškesnės. Ypač stirpus poveikis moterų odai. Rūkančių žmonių nagai būna pageltę nuo artimo kontakto su degančia cigarete ir dažniau lūžinėja dėl bendros organizmo dehidratacijos.
Pasyvus rūkymas
Į aplinką patenkantys cigaretės dūmai turi kelis kartus daugiau kancerogeninių medžiagų, negu ta dūmų dalis, kuri įtraukiama į plaučius. Pasyvus rūkymas - tai kvėpavimas kitų rūkančiųjų dūmais. Jis didina nerūkančiųjų riziką susirgti plaučių vėžiu, taip pat tikimybę susirgti kitomis vėžio formomis, pvz. gerklų ar ryklės.
Apsaugokite vaikus nuo pasyvaus rūkymo. Pasyvus rūkymas ypač žalingas vaikams. Vaikai, susiduriantys su rūkymu, turi didesnę riziką susirgti kvėpavimo takų infekcijomis, astma, bakteriniu meningitu, staigios kūdikio mirties sindromu. Daugiausia vaikai pasyviai rūko namuose. Pasyvaus rūkymo kenksmingumo lygmuo gali labai išaugti mašinose, dėl jų mažos ir uždaros erdvės. Jungtinėje Karalystėje nuo 2016 metų yra uždrausta rūkyti mašinose, jeigu viduje yra nepilnamečių. Jeigu rūkote, tai geriausia daryti lauke, toliau nuo namų. Tokiu būdu sumažinsite pasyvaus rūkymo riziką artimiesiems.
Kaip atsisakyti cigarečių?
Su priklausomybe kovoti sunku, tačiau įmanoma, sako psichoterapeutas. J. Hilbig teigia, kad gali padėti šeimos nario, draugo padrąsinimas, gydytojo ar kito autoritetingo asmens patarimas, žinoma, įvairios psichoterapijos formos skatina pasiruošti ir ištverti metimo procesą. „Medikamentinės gydymo priemonės taip pat naudingos ir moksliškai pagrįstos“, - sako J. Hilbig. Vienos labiau gelbsti sumažinti paties rūkymo nutraukimo simptomus, sušvelnina nerimą, nuovargį.
Praktiniai patarimai metantiems rūkyti
- Paskatinti draugą nesilankyti vietose, kuriose jis vartoja ar galėtų vartoti psichoaktyvias medžiagas.
- Nekalbėk su draugu kritikuojančiu ir smerkiančiu tonu - tai pokalbiui tikrai nepagelbės.
- Taip pat stenkis klausyti draugo pasakojimo.
- Be reikalo neįsiterpk ir leisk draugui išsipasakoti.
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Linija veiks darbo dienomis nuo 11 iki 19 val. ir savaitgaliais nuo 11 iki 14 val.
Metimas rūkyti - niekada nevėlu!
Savijauta pradės gerėti iškart, kai tik atsisakysite šio žalingo įpročio. Mesti rūkyti yra svarbu visiems, kurie rūko, taip pat ir daugelį metų rūkiusiems.
Sėkmės garantija
Vienintelė taisyklė, padedanti mesti rūkyti ir suteikia 100 proc. pasisekimo garantiją - yra gyventi be nikotino šiandieną. Svarbu žinoti, jog kad ir kokios emociškai būtų sunkios pirmosios dienos, su laiku abstinencijos simptomai silpnėja ir trumpėja, mažėja norėjimo rūkyti intensyvumas ir trukmė. Palengva protas atgauna ramybę, o organizmas susigrąžina gyvybines jėgas.
Elektroninės cigaretės: saugesnė alternatyva?
Kai kuriems rūkantiesiems, elektroninė cigaretė galėtų tapti alternatyva kitiems tabako gaminiams. Paprastai elektroninėse cigaretėse yra nikotino, medžiagos, sukeliančios priklausomybę, tačiau jos neturi tabako, kuris ir daro daugiausiai žalos rūkant. Kadangi elektroninių cigarečių vartojimas išpopuliarėjo tik per pastaruosius metus, todėl dar nėra žinomas ilgalaikis jų poveikis mūsų sveikatai.
Elektroninių cigarečių sudėtis
El. cigarečių skysčių sudėtyje randama įvairių kenksmingų, toksiškų ir kancerogeninių medžiagų bei įvairių metalų (alavas, švinas, nikelis, chromas, kadmis). Šios medžiagos išsiskiria ne tik skystyje, tačiau ir el. cigaretės kaitiklio sistemoje, gali būti susiję su įvairiais kvėpavimo sutrikimais, ligomis bei plaučių pažeidimais.
Nikotino kiekis el. cigaretėse
Įtraukiamo ir į kraują patenkančio nikotino kiekis skiriasi priklausomai nuo nikotino koncentracijos el. cigaretės skystyje, kitų skysčio komponentų, vartotojo patirties, įtraukimų ir rūkymo intensyvumo, prietaiso charakteristikos bei garinimo technikos. Rūkant tiek įprastas, tiek el. cigaretes, nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį, o kraujyje susidaro reikšmingai didelis nikotino metabolito kotinino kiekis, kuris didina riziką susirgti plaučių vėžiu.
Naujos psichoaktyviosios medžiagos (NPS)
Naujos psichoaktyviosios medžiagos (angl. new psychoactive substances, toliau - NPS) savo kelią į rinką randa reklamuojamos kaip natūralūs ar legalūs produktai (dar vadinami legal highs ar designer drugs), parduodami internetinėje prekyboje arba specializuotose parduotuvėse. Dažniausiai NPS įsigyjami internetu kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalas, tačiau parduodami kaip maisto papildai (supplements), vaistai (drugs, medicines), buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams (research chemicals), augalų trąšos (plant food) ar teisėtos prekės (legal highs), tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti.
NPS formos