Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai). Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD yra atskaičiuojamas nuo atlyginimo.
Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Mokantieji valstybinio socialinio draudimo įmokas yra laikomi apdraustais šiuo draudimu ir gali pretenduoti į valstybės pensiją, nedarbo ir kitas pašalpas.
Kas įeina į VSD ir kuo jis panašus į mokestį
Valstybinio socialinio draudimo įmoka labiau atitinka valstybinio mokesčio ar subsidijos, o ne draudimo įmokos požymius: ji yra privaloma, mokama į valstybinį fondą, gaunamos išmokos nėra susijusios arba mažai susijusios su įmokų dydžiu. Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.
Valstybinio socialinio draudimo įmoka (angl. Privaloma įmoka į valstybinio socialinio draudimo fondą, kurią moka darbuotojas ir jo darbdavys. Įmokos dydis, darbuotojo ir darbdavio mokamų įmokų santykis skiriasi įvairiose šalyse. Lietuvoje valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 34 procentai, darbdavys moka 31 procentą nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio, o darbuotojas - 3 procentus. Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pvz., Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys).
VSD įmokų tarifai ir bazės: darbuotojai, darbdaviai, individuali veikla
VSD Įmokos ir Tarifai. VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %. VSD įmokos apima darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą bei privalomąjį sveikatos draudimą. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas - 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma. Ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma.
Ūkininkų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat draudėjų už kiekvieną jų apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, mokamos socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU, o šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas.
Nuo 2025 m. įsigaliojantys tarifai ir ribos
Nuo 2025 m. Nuo 2025 m. keičiasi „Sodros“ įmokų tvarka: II grupės darbdaviams įmokų tarifas mažinamas 0,03 proc. Kiti įmokų tarifai išlieka nepakitę. Vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidėja iki 2 108,88 Eur, todėl „Sodros“ įmokų „lubos“ sieks 126 532,8 Eur per metus (60 VDU). Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidėja iki 1 038 Eur, o tai reiškia, kad ir „Sodros“ įmokų „grindys“ auga.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. dėl padidėjusio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) keičiasi maksimalios draudžiamosios pajamos - „Sodros“ „lubos“. Pajamoms, viršijančioms 126 532,8 Eur (60 VDU), darbuotojai moka tik privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas - 6,98 proc. Ši riba netaikoma darbdavių (draudėjų) įmokoms, kurios lieka nuo visos sumos (1,77 proc.).
MMA (1 038 Eur) tampa minimalia suma, nuo kurios turi būti mokamos „Sodros“ įmokos, išskyrus tam tikras išimtis: darbuotojus, turinčius kelis darbdavius, neįgalius asmenis, pensinio amžiaus darbuotojus ir asmenis iki 24 metų. Darbuotojams „Sodros“ įmokų tarifas išlieka toks pats: 19,50 proc. (nekaupiantiems pensijai) arba 22,50 proc. (kaupiantiems papildomai).
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Darbdavių įmokų grupės ir tarifai
Nuo 2025 m. sausio 1 d. I grupė: Darbdavio įmokos - 1,77 proc. (neterminuotoms darbo sutartims) ir 2,49 proc. (terminuotoms darbo sutartims). II grupė: 2,06 proc. ir 2,78 proc. III grupė: 2,33 proc. ir 3,05 proc. IV grupė: 3,03 proc. ir 3,75 proc.
I grupė: Darbdavio įmokos - 1,45 proc. (neterminuotoms darbo sutartims) ir 2,17 proc. (terminuotoms darbo sutartims). II grupė: 1,74 proc. ir 2,46 proc. III grupė: 2,01 proc. ir 2,73 proc. IV grupė: 2,71 proc. ir 3,43 proc.
I grupė: Darbdavio įmokos - 1,61 proc. (neterminuotoms darbo sutartims) ir 2,33 proc. (terminuotoms darbo sutartims). II grupė: 1,90 proc. ir 2,62 proc. III grupė: 2,17 proc. ir 2,89 proc. IV grupė: 2,87 proc. ir 3,59 proc.
Nuo 2025 m. Nuo 2025 m. keičiasi „Sodros“ įmokų tvarka: II grupės darbdaviams įmokų tarifas mažinamas 0,03 proc. Kiti įmokų tarifai išlieka nepakitę. Vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidėja iki 2 108,88 Eur, todėl „Sodros“ įmokų „lubos“ sieks 126 532,8 Eur per metus (60 VDU). Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidėja iki 1 038 Eur, o tai reiškia, kad ir „Sodros“ įmokų „grindys“ auga.
„Lubų“ ir „grindų“ taikymas bei deklaravimas
Daugelis buhalterių su nerimu laukia sausio pabaigos, kai SODRA pateiks darbdaviams informaciją apie darbuotojus, kuriems turi būti primokama socialinio draudimo įmoka dėl nuo 2018 metų sausio 1 dienos įsigaliojusių SODRA „grindų“ taikymo. SAM pranešimuose darbdavys turi deklaruoti faktinę darbuotojui apskaičiuotą pajamų (darbo užmokesčio, pareiginės algos) ir įmokų sumas.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Draudėjui pateikus SAM pranešimą ir jo duomenis įrašius į Registrą, automatiniu būdu apdraustiesiems, įvertinus atvejus kai nėra prievolės mokėti nuo MMA, bus apskaičiuotos papildomos draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumos ir apie mokėtiną sumą draudėjas informuotas el. žinute į asmeninę „Sodros“ paskyrą draudėjui. Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams (toliau kartu - išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams), jeigu nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai.
MMA (1 038 Eur) tampa minimalia suma, nuo kurios turi būti mokamos „Sodros“ įmokos, išskyrus tam tikras išimtis: darbuotojus, turinčius kelis darbdavius, neįgalius asmenis, pensinio amžiaus darbuotojus ir asmenis iki 24 metų. Pajamoms, viršijančioms 126 532,8 Eur (60 VDU), darbuotojai moka tik privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas - 6,98 proc. Ši riba netaikoma darbdavių (draudėjų) įmokoms, kurios lieka nuo visos sumos (1,77 proc.).
Socialinio draudimo išmokos ir jų ryšys su įmokomis
Socialinio draudimo išmokos. Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys). Motinystės (tėvystės) socialinis draudimas moka pašalpas moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, t. p. Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms). Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų, t. p.
Organizavimas: valstybinis, kolektyvinis, mišrus
Socialinio draudimo rūšys pagal organizavimą. Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
Darbdavio papildoma atsakomybė ir apsaugos elementai
Apsauga komandiruočių metu užsienyje. Apdrausime jūsų kaip darbdavio civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią jūsų darbuotojui ES teritorijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje dėl nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko būnant komandiruotėje, dalyvaujant parodose, mugėse ar kitais darbo tikslais jūsų pavedimu. Teisinė pagalba. Suteiksime teisinę pagalbą, patarsime ir atstovausime jums kaip darbdaviui teisme savo lėšomis, padengsime bylinėjimosi išlaidas. Neturtinės žalos atlyginimas. Nelaimingo atsitikimo atveju nukentėjęs trečiasis asmuo arbo jo artimieji gali paprašyti atlyginti ne tik patirtus turtinius nuostolius (vaistai, reabilitacijos išlaidos ir pan.), bet ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą atlyginsime draudimo sumos ribose.
Draudimo apsauga visiems darbuotojams. o darbuotojas yra draudžiamas valstybės lėšomis (auginantiems vaiką iki trejų metų; slaugantiems namuose neįgalų asmenį; privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, dvasininkams ir vienuoliams; meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys (VSDĮ 6 str.
Specialios situacijos: mišrus darbas tarp šalių ir ūkininkai
Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.
Ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma, išskyrus atvejį, kai ūkininkų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, per mokestinį laikotarpį yra mažesnės negu 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma arba tokių pajamų per mokestinį laikotarpį jie neturi, tačiau tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu turi individualios žemės ūkio veiklos neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, - tokiu atveju ūkininkų socialinio draudimo įmokų baze gali būti laikoma 90 procentų jų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) (jeigu yra) ir neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, suma, bet ne didesnė kaip 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams.
Lentelė: 2025 m. darbdavių grupių tarifai
| Grupė | Neterminuotos sutartys | Terminuotos sutartys |
|---|---|---|
| I grupė | 1,77% | 2,49% |
| II grupė | 2,06% | 2,78% |
| III grupė | 2,33% | 3,05% |
| IV grupė | 3,03% | 3,75% |
Darbuotojams „Sodros“ įmokų tarifas išlieka toks pats: 19,50 proc. (nekaupiantiems pensijai) arba 22,50 proc. (kaupiantiems papildomai). Pajamoms, viršijančioms 126 532,8 Eur (60 VDU), darbuotojai moka tik privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas - 6,98 proc. Ši riba netaikoma darbdavių (draudėjų) įmokoms, kurios lieka nuo visos sumos (1,77 proc.).
Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai). Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas.
tags: #socialinis #draudimas #darbuotojams