Socialinės rizikos šeima - aktuali ir neišvengiama valstybės rūpestis, kuris reikalauja neatidėliotino sprendimo būdų. Dažnai socialinės rizikos šeima suprantama tik kaip šeima, kurioje vaikų tėvai nuolat girtauja. Tačiau tai yra daug platesnis reiškinys.
Socialinės rizikos šeima - tai tokia šeima, kurioje auga vaikai iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų:
- Piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis.
- Yra priklausomas nuo azartinių lošimų.
- Dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų.
- Naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą.
- Gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.
Dėl šių priežasčių iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.
Socialinės rizikos šeimų atsiradimo priežastys
Analizuojant socialinės rizikos šeimų ypatumus, svarbu išsiaiškinti tokių šeimų atsiradimo priežastis bei galimus jų mažinimo būdus. Taigi šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei sąlygoja įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai - tai gali būti menkas šeimos aprūpinimas, bendrų interesų tarp šeimos narių nebuvimas, skirtingos tėvų pažiūros įvairiais gyvenimo klausimais, tėvų psichologinės, psichosocialinės problemos ir kt.
Vienas iš veiksnių, lemiančių tokių šeimų atsiradimą, yra prasta Lietuvos ekonominė situacija. Priežastys, lemiančios tokių šeimų atsiradimą, glūdi pačiame žmoguje. Jie neturi socialinių įgūdžių. Žmonės pripranta būti bedarbiais ir gauti socialines išmokas, nustoja dirbti ir prižiūrėti vaikus.
Taip pat skaitykite: Tapimas rizikos šeima
Dažnose situacijose šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, sąlygoja vienas kito poveikį šeimos gerovei arba naujų negatyvių veiksnių atsiradimą. Tokiu būdu yra sąlygojamos įvairaus pobūdžio problemos socialinės rizikos šeimose - skurdas, alkoholizmas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas, smurtas, depresija, diskriminacija šeimoje bei visuomenėje, vaikų mokyklos nelankymo, bėgimo iš namų, įsitraukimas į nusikalstamą veiklą ir kt.
Daugelis šių šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Šiose šeimose vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio. Iš to susiformuoja vaikų elgsenos, emocinės, taip pat mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemos.
Pagalbos sistema socialinės rizikos šeimoms
Šeimos įrašymo į apskaitą tikslas - organizuoti pagalbą šeimai, teikti jai reikalingas socialines paslaugas, kurios užkirstų kelią šeimos problemoms kilti ir užtikrintų vaikų saugumą šeimoje. Socialinių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas šeimai ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
Vadovaujantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia - vaiko interesai.“ Reiškia, kad pirmiausia būtina atsižvelgti į tai, kas geriausia kiekvienam vaikui konkrečiu atveju. Užtikrinant ne tik visas galimybes vaikui gyventi visavertį gyvenimą ir sveikai vystytis, bet ir suteikti vaikui tokią socialinę apsaugą ir globą, kokios reikia vaiko gerovei. Todėl, nustačius vaiko teisių pažeidimus šeimoje, ir ieškoma galimybių, kaip padėti šeimai, kad vaikas galėtų augti savo biologinėje šeimoje.
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis yra įvairiapusiškai sudėtingas. Socialinis darbuotojas, stengdamasis padėti socialinės rizikos šeimoms įveikti iškilusias problemas, dažnai pats susiduria su situacijomis, kurios kelia grėsmę ne tik psichologiniam, bet ir fiziniam jo saugumui. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad socialiniai darbuotojai dažniausiai patiria problemų bendraudami su socialinės rizikos šeimomis, teikdami socialines paslaugas joms bei lankydamiesi šių šeimų namuose. Šių problemų socialiniai darbuotojai patiria dėl socialinės rizikos šeimų narių priešiško nusistatymo prieš jų teikiamą profesionalią pagalbą, bendravimo vengimo, motyvacijos stokos ir pasyvumo keistis. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didžioji dalis socialinių darbuotojų jaučia nerimą vykdami į socialinės rizikos šeimų namus dėl kylančios grėsmės jų fiziniam ir psichologiniam saugumui.
Taip pat skaitykite: Socialinė rizika ir šeimos teisė Lietuvoje
Kad tokių probleminių šeimų mažėtų, joms teikiamos socialinio ugdymo paslaugos: nuolat bendraujama su tėvais, jiems patariama, kaip elgtis konkrečiose situacijose, suteikiama reikalinga informacija.
V. Milašienė pastebi, kad kartais neužtenka vien noro padėti - šeimos pačios turi norėti pasikeisti: „Pas mus dirba psichologai, kurie teikia konsultacijas tiek tėveliams, tiek vaikams. Socialinė pedagogė sako, kad vykdomi užsiėmimai turi naudos: „Tėveliai pripažįsta, kad konsultacijos keičia mąstymą, jiems susiklosčiusios situacijos tampa aiškesnės, galiausiai jie išmoksta, kaip reikia kalbėti su vaiku.
Socialinė pedagogė pasakoja, kad situaciją apsunkina ir šeimų bandymas pabėgti nuo socialinių darbuotojų: „Socialinės rizikos šeimos migruoja iš vieno miesto į kitą, galvodamos, kad ten pasislėps nuo priežiūros ir galės sau ramiai gyventi. Tačiau mes vis tiek nepaliekame jų ramybėje. Ieškome per duomenų bazę, pranešame Vaikų teisių apsaugos tarnyboms. Jei matome, kad šeima persikraustė į kitą miestą, prašome kolegų iš kitos savivaldybės pagalbos, kad jie šeimą aplankytų ir patikrintų, ar ieškomi tėvai ten tikrai gyvena.
Statistiniai duomenys
Šiuo metu Apskaitoje yra 164 šeimos, kuriose auga 369 vaikai. Virš 90 proc. šeimų į Apskaitą įrašyta dėl tėvų girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos. Vidutiniškai kasmet į Apskaitą įrašoma ir iš jos išbraukiama apie 15 proc. šeimų.
Pasak V. Milašienės, į socialinės rizikos apskaitą dažniausiai įtraukiami 30-35 metų darbingo amžiaus moterys ir vyrai. Iš jų problemas aktyviausiai sprendžia dailiosios lyties atstovės: „Moteris įkalbėti keistis yra lengviau nei vyrus. Jos aktyvesnės ir labiau linkusios spręsti problemas. Žinoma, yra ir užsiėmimus lankančių vyrų, bet jų gerokai mažiau nei moterų. Tai nesunku paaiškinti. Taip yra, nes kai kuriose šeimose vaikus augina tik moterys.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių paslaugų įstatymas
2003 metų duomenimis Lietuvoje buvo 962623 šeimų ir 509973 vaikų. Šeimų daugiau mieste nei kaime, savaime suprantama, daugiausia šeimų didmiesčiuose. 2003 metų ataskaitos apie vaikų globą duomenimis, Lietuvoje buvo 17889 socialinės rizikos šeimų ir 39233 vaikai jose, t.y. 3,5 % šeimų ir 1,87 % vaikų mažiau nei 2002 metais, tačiau net 84,42 % šeimų ir 53,25 % vaikų daugiau nei 1995 metais.
Per septynerius metus (laikotarpiu 1995 - 2002 m.) šeimų, nepajėgiančių pasirūpinti savo vaikais, skaičius padidėjo nuo 9700 iki 18500, tai yra 87 %. Toks didelis procentas aiškiai rodo, kad tai jau ne šeimų problemos, bet nulemtos struktūros ir priklausančios nuo politinių sprendimų. Viena skaudžiausių socialinių problemų - našlaičiai ir beglobiai vaikai. Tik kas dešimtas netekęs tėvų globos vaikas - našlaitis. Didžiausia netekusių globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų.
2002 m. tėvų globos neteko 3 003 vaikai, iš jų 41 % buvo iki 7 metų amžiaus, o 2003 metais tėvų globos neteko 3023 vaikai, iš jų 62 % buvo iki 7 metų amžiaus. 2002 m. buvo įvaikintas 231 vaikas.
Prie statistinių duomenų reikia paminėti ir tai, kad nepilnamečiai padaro 14 % visų nusikaltimų. Ši tendencija pastaraisiais metais nesikeičia. Keturiems iš penkių nepilnamečių nusikaltimus sąlygoja šeima. Apie 61 % nusikaltimų padaro vaikai, kurių šeimose buvo tik vienas iš tėvų arba iš šeimų, kur tėvai sistemingai girtauja ir vaikais nesirūpina.
| Metai | Socialinės rizikos šeimų skaičius | Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose |
|---|---|---|
| 1995 | 9700 | - |
| 2002 | 18500 | - |
| 2003 | 17889 | 39233 |
Galima daryti prielaidą, kad daugiausia socialinės rizikos šeimos yra tos, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, t.y. daugiavaikės šeimos. Tyrimų duomenimis, daugiavaikiai namų ūkiai vieno asmens maistui 2003 metais galėjo skirti tik po 3,8 Lt per dieną (visi namų ūkiai vidutiniškai po 5,5 Lt), nors išlaidos maistui sudarė 49 proc.
tags: #socialines #rizikos #seima #tai