Mūsų medicina nuolat tobulėja. Jeigu anksčiau insultą patyrę žmonės netekdavo gyvybės, tai dabar daugelis iš jų išgyvena. Tačiau po insulto dažniausiai visko tenka mokytis iš naujo: judinti rankas, kojas, vaikščioti, netgi kalbėti. Kaip žmonėms padėti šiuo itin sunkiu periodu ir ką daryti, kad reabilitacija būtų sėkminga?
Svarbiausi Pirmieji Mėnesiai Po Insulto
Po ištikusio insulto patys svarbiausi pirmieji mėnesiai. Trečią ar ketvirtą mėnesį žmogaus pažeistos smegenys pamažu ima atsistatyti, tačiau po to procesas žymiai sulėtėja, todėl svarbi kiekviena diena.
Gydytojai artimiesiems dažnai pataria, kad žmonės, ištikti insulto nieko nelauktų ir užsiimtų pasyvia gimnasitika - jų rankos ir kojos turėtų būti tokioje padėtyje, kad raumenys šiek tiek būtų įtempti.
Reabilitacijos Svarba ir Specialistų Pagalba
Kad žmogus po insulto grįžtų į vėžės, jam turėtų padėti tam tikros srities specialistai: neurologas, kineziterapeutas, logopedas, fizioterapeutas ir kt. Viena iš reabilitacijos formų - kineziterapija. Jos tikslas padėti insultą patyrusiam pacientui vėl pradėti naudoti nusilpusiomis ar paralyžiuotomis galūnėmis.
„Socialinių paslaugų informacijos centre“ dirbanti kineziterapeutė teigia, jog viena svarbiausių sveikimo sėkmės sąlygų - veiksmų tęstinumas ir atkaklumas. „Ištikus insultui tiek nukentėjusiajam, tiek ir artimiesiems yra labai sunku, tačiau bandant pastatyti žmogų ir vėl ant kojų, reabilitacija yra būtina.“
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Atsižvelgdamas į paciento problemas ir poreikius, kineziterapijos specialistas sudaro planą, kuris skirtas pasiekti tam tikrus tikslus. Visų pirma - sustiprinti kojų ir rankų raumenis, jėgą jose, o vėliau ne tik padėti žmogui ir vėl atsistoti ant kojų, bet ir vaikščioti be pagalbinių priemonių.
Jeigu paciento būklė leidžia, reikia kuo anksčiau pradėti žmogų mokyti vaikščioti. Kineziterapeutas pradeda nuo paprastų pratimų - gulinčio žmogaus ant nugaros kojų judinimo taip, kad pėdos slidinėtų lova. Pratimų sudėtingumas ir intensyvumas vis didėja.
Kad užsibrėžtų rezultatų būtų pasiekta kuo greičiau, kineziterapeutas naudoja įvairią papildomą techniką - pavyzdžiui elektrostimuliatorių, kuris valdo skausmą, pagerina raumenų aktyvumą, judesius ir yra tinkamas naudoti po įvairių traumų ir insulto.
Paralyžiuotų galūnių treniravimas pagerina ne tik kraujotaką smegenyse, tačiau ir funkcijas, kurios gali bent iš dalies atsistatyti. Taip pat, anot kineziterapeutės, pratimus būtina atlikti sąžiningai kiekvieną dieną, o reabilitacijos trukmė itin svarbi. „Net jeigu jau atrodo, kad situacija gerėja, užsiėmimų nutraukti nederėtų.“
Geriausi rankų pratimai atsigavimui po insulto – 1 etapas
Kineziterapijos Svarba ir Specialistų Darbas Namuose
Kineziterapeutė dirbdama klientų namuose sako, jog „svarbiausia nereikia nuleisti rankų ir prarasti vilties. Po insulto, kasdien dirbant, viskas įmanoma, o išlikę padariniai gali išnykti visiškai. Tačiau specialistas gali tik prisidėti prie sveikimo proceso.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Reabilitacija po insulto yra labai svarbi. Kuo anksčiau pradedama lankyti kineziterapijos užsiėmimus, tuo greičiau smegenyse pradeda atsinaujinti smegenų ląstelės.
Socialinio Darbuotojo Pagalba Senyvo Amžiaus Žmonėms
Nr. 88-erių kaunietė Akvilė Tonkūnienė - šviesaus proto, bet sunkiai vaikščiojanti senolė. "Prieš ketverius metus numirė vyras, nuo tada gyvenu viena. Kartą per savaitę atvažiuoja dukra. Tačiau vienatvės nejaučiu. Kiekvieną darbo dieną mane lanko auksinės moterys, kurios viską padaro už mane. Jos ir butą sutvarko, ir valgyti pagamina, ir padeda nusiprausti. Be jų būtų labai sunku. Parduotuvėj paskutinį kartą gal prieš ketverius metus buvau. Jos man ir maisto, ir reikiamų vaistų nuperka, - senolės žodžiais, per kelerius metus dvi ją lankančios Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojos tapo artimos tarsi šeimos nariai. - Man dažnai nereikia nieko sakyti: jos skaito mano mintis.
Moterį lankančios slaugytojo padėjėja Vida Putrienė ir socialinio darbuotojo padėjėja Danutė Lilionienė taip pat negailėjo gražių žodžių, gyrė senolę: "Ponia Akvilė - labai šviesus, pozityvus žmogus. Apie savo ligas A.Tonkūnienė pasakoja su šypsena. "Jei ligos būtų gėlės, graži puokštė išeitų. Be klausos aparato nebegirdžiu ir matau prastai, nors akys operuotos. Man ir parkinsonas, ir sąnarius, nugarą skauda, ir hipertenzija. Kraujotaka sutrikus - mėto į šonus.
A.Tonkūnienės pramogos - laikraščiai, žurnalai, televizorius. Nors akys dažnai pavargsta, senjorė kartais pasiima ir mezginį į rankas. Bute gausu gėlių, balkone veša pomidorų krūmai. "Ponia Akvilė labai norėjo pomidorų - padėjome pasodinti, juos prižiūrėjome, laistėme - kaip ir gėles.
Kita kaunietė - 87-erių Nina - šešerius metus yra prikaustyta prie patalo. Moteriai paralyžiuota pusė kūno, sutrikusi kalba. "Tai - insulto padariniai. Nenoriu gilintis, ar medikai padarė viską, kad jų būtų išvengta", - užsiminė namuose mamą slaugantis 66-erių Valentinas. Pats turintis didelių sveikatos problemų vyras mamos į slaugos namus nusprendė neišvežti. "Taip su mama dviese ir gyvenam. Giminių Lietuvoje, galima sakyti, neturim, mano vaikai - toli, užsieniuose. Iš esmės pagalbos galime tikėtis tik iš tų moterų, kurios apsilanko kiekvieną darbo dieną.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Vyro teigimu, tokia pagalba - labai reikalinga, tačiau yra tobulintina. "Pagalbos namuose reikėtų ir per šventes, poilsio dienomis. Per išeigines stengiuosi pats, kiek sugebu, mama pasirūpinti. Tačiau ką daryti tiems, kurie gyvena vieni? Juk jiems ir per išeigines valgyt norisi, ir sauskelnes pakeisti reikia", - pašnekovo žodžiais, tuo, kad tokie žmonės sulauktų pagalbos ne tik darbo dienomis, turėtų pasirūpinti valstybė.
Be to, pasak Valentino, prastos sveikatos senolius lankančios darbuotojos neturėtų dažnai keistis, kaip kartais dabar atsitinka. "Tai yra blogai ir joms, ir mamai.
Integrali Pagalba Namuose
Ir A.Tonkūnienei, ir Ninai yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Socialinių paslaugų centro moterys jas lanko vykdydamos Europos Sąjungos kofinansuojamą Integralios pagalbos namuose projektą. Pagal šį projektą teikiamos dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose. Tokie projektai vykdomi visose Lietuvos savivaldybėse, išskyrus Neringą.
Už šias paslaugas kaunietės iš dalies susimoka, nes jų gaunamos pajamos sudaro daugiau kaip 244 eurus per mėnesį vienam asmeniui. Tokią mokėjimo tvarką yra nustačiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos Robertos Motiečienės teigimu, iki šiol nebuvo sulaukta prašymų, kad centro darbuotojai senoliams padėtų ir savaitgaliais. "Mūsų įstaigos darbuotojai dirba penkias dienas per savaitę. Šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis paslaugų neteikiame. Taip yra nusprendusi Kauno miesto taryba.
Visoje Lietuvoje įgyvendinant integralios pagalbos namuose projektus siekiama, kad neįgalūs, senyvo amžiaus asmenys kuo ilgiau gyventų sau artimoje aplinkoje - namuose. Projektai vyks iki 2022 m.
Mokėjimas Už Socialines Paslaugas
Mokėjimas už socialines paslaugas skiriasi, priklausomai nuo asmens pajamų, paslaugų rūšies, teikimo intensyvumo:
- kai šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, yra mažesnės nei 244 eurai, t.y.
- mokėjimo už socialinę priežiūrą (pavyzdžiui, pagalbą į namus) dydis negali viršyti 20 proc. asmens pajamų, o jeigu asmens pajamos arba šeimos pajamos, tenkančios 1 šeimos nariui, yra didesnės už 244 eurus (dvigubą VRP dydį), bet mažesnės už 366 eurus (trigubą VRP dydį), asmens mokėjimo dydis neturi viršyti 5 proc.
- mokėjimo už dienos socialinę globą (pavyzdžiui, asmens namuose) dydis negali viršyti 50 proc. asmens pajamų, o jeigu asmens pajamos arba šeimos pajamos, tenkančios 1 šeimos nariui, yra didesnės už 244 eurus (dvigubą VRP dydį), bet mažesnės už 366 eurus (trigubą VRP dydį), asmens mokėjimo dydis neturi viršyti 20 proc.
- mokėjimo už ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą (pavyzdžiui, senelių globos namuose) dydis negali viršyti 80 proc.
Slaugos Paslaugos Namuose
Slaugos paslaugas sunkiai sergantys asmenys gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet ir savo namuose. "Visiems Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK). Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją.
Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. Pacientams, sergantiems sunkia nepagydoma progresuojančia liga, gali būti teikiama paliatyvioji pagalba - visapusiška pacientų, kuriems nebegali padėti aktyvus gydymas, priežiūra:
- šeimos medicinos paslaugos paciento namuose.
- po gydymo stacionare dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai Bartelio indeksas (sugebėjimo judėti, atlikti kasdienes veiklas ir savarankiškumo indeksas - red.
Kaip Atpažinti Insultą?
Ar atpažintum insultą laiku ?„Insultas sunki liga ir svarbu mokėti atpažinti jos požymius, o juos pastebėjus - kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Mes pastebime, kad mūsų visuomenėje labai daug žmonių laiku neatpažįsta insulto. Atsiradus simptomams, ypač jei jie yra nežymūs, žmonės laukia pusdienį ar net parą, tikėdamiesi, kad pagerės. Kai tokie žmonės atvyksta, ne visada galime jiems pagelbėti“, - sako gydytoja B.
Atsiradus insulto požymiams nedelsiant kvieskite greitąją medicininę pagalbą. Insultas įvyksta staiga užsikimšus arba plyšus galvos smegenų kraujagyslei. Insulto metu negaudamos kraujo ir deguonies kiekvieną minutę žūsta smegenų ląstelės (neuronai). Žuvusios smegenų ląstelės nebeatsistato, neretai žmogus gauna psichinę ar fizinę negalią.
Insultą patyręs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į insulto gydymo centrą arba tarpinės pagalbos ligoninę. Kuo greičiau bus pradėta teikti pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad po insulto žmogus bus mažiau neįgalus.
Insulto Rizikos Faktoriai
Vienas iš keturių suaugusiųjų kada nors patirs insultą, o mirštamumas per pirmus tris mėnesius po patirto galvos smegenų išeminio insulto Lietuvoje siekia apie 20 procentų. Kiti faktoriai:
- Širdies ritmo sutrikimas, kitos širdies ligos;
- Cukrinis diabetas;
- Nutukimas (kai kūno masės indeksas - žmogaus masės kilogramais ir ūgio metrais kvadrato santykis yra daugiau kaip 30);
- Miego apnėja, kai miegant protarpiais nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas;
- Migrena kartu vartojant tabaką ir oralinius kontraceptikus;
- Depresija.
Reabilitacija Po Insulto
Išgyventi insultą - tik pusė darbo... Po jo reikia ir atsitiesti, kiek tai yra įmanoma. Insultą patyrusiems pacientams būtina gydytojo reabilitologo, šeimos gydytojo, neurologo, psichologo, socialinio darbuotojo ir kitų specialistų priežiūra, taip pat - artimųjų globa.
Idealiu atveju reabilitacija turėtų prasidėti dar intensyviosios terapijos skyriuje. Norint išvengti nejudrumo sukeltų komplikacijų pacientas skatinamas judėti, kai tik stabilizuojasi jo būklė.
Jeigu žmogų ištiko insultas, grįžti į vėžes jam turėtų padėti keli savo sričių specialistai: neurologas, logopedas, fizioterapeutas, kineziterapeutas. Sutrikimui nugalėti pasitelkiami iš karto keli metodai (įskaitant elektrostimuliaciją, darbo terapiją, medikamentinį gydymą ir kt.). Labai svarbios sėkmės sąlygos - atkaklumas ir veiksmų tęstinumas.
Kad ir kaip sunku būtų nukentėjusiajam ir jo artimiesiems, poilsio dienų bandant pacientą pastatyti ant kojų būti neturi. Pirmaisiais metais po insulto, o ypač 3-4 mėnesį, ateina periodas, kai pažeistos nukentėjusiojo smegenys intensyviai atsistato. Po to procesas tampa daug lėtesnis ir sudėtingesnis, todėl negalima prarasti nė dienos.
Jau pirmosiomis ligos dienomis gydytojas liepia nukentėjusiajam daryt pasyvią mankštą (po 3-4 kartus per dieną). Jeigu bendra paciento būklė leidžia, reikia kaip galima anksčiau pradėti mokytis vaikščioti. Galima padėti ligoniui, gulinčiam ant nugaros, judinti kojas taip, kad pėdos slidinėtų lova. Bėgant laikui, žmogus tai galės padaryti pats. Pratimų sudėtingumas ir intensyvumas vis didėja, tačiau kiekvieną judesį turi patvirtinti gydytojas, patiems eksperimentuoti negalima.
Grįžti į senas vėžes labai padeda masažas. Iš pradžių jis trunka po 5-7 minutes, o toliau - iki pusvalandžio. Baigiantis trečiai savaitei, o kartais ir anksčiau, leidžiama taikyti akupunktūrą, fizioterapiją, maudytis šiltose gydomosiose voniose.
Kai tik pacientas ima judinti rankų pirštus, reikia stiprinti smulkiosios motorikos įgūdžius: liepti sudėlioti vaikiškas kaladėles, statyti piramides, ką nors lipinti, mokyti užsisegti ir atsisegti sagas, dėlioti dėliones arba tiesiog sukioti tarp pirštų pieštuką.
Neretai nutinka taip, kad po insulto žmonės praranda skaitymo ir rašymo įgūdžius. Artimiesiems teks įdėti daug pastangų, kad šie įgūdžiai sugrįžtų. Gali tekti pradėti nuo abėcėlės ir pagaliukų skaičiavimo. Taip pat reikėtų kaip galima anksčiau pradėti lankytis pas logopedą ir daryti tai bent 1-3 kartus per savaitę.
Šeimos Narių Vaidmuo Reabilitacijoje
Insultą patyrusio žmogaus reabilitacija - tai ne tik paciento mokymas apsitarnauti. Ji apima ir šeimos narių rengimą tinkamai pasirūpinti ligoniu. Idealiu atveju artimiesiems reikėtų suplanuoti kiekvieną dieną, pasistengti, kad būtiniausius daiktus pacientas nesunkiai pasiektų pats, jeigu reikia - paciento patogumui perstatyti baldus. Pagal galimybes leiskite ligoniui išlikti savarankiškam, padėkite prisitaikyti prie naujų sąlygų, skatinkite jo pasitikėjimą savo jėgomis. Labai svarbu, kad insultą patyręs žmogus jaustųsi šeimoje reikalingas, gerbiamas ir mylimas.
Irenos Istorija
Šiuo metu vienintelis moters artimas žmogus - septyneriais metais už ją jaunesnė sesuo. Seserys visada buvo labai artimos, tik bėda ta, kad Irena gyvena Kaišiadoryse, o jos sesuo Lina gyvena ir dirba Vilniuje, kur turi pasirūpinti ir savo vaikais, kurių vienas - mažametis.
„Nors ji netikra mano sesuo, visą gyvenimą su ja labai bendravome. Jai teko ištverti daug išbandymų, - pasakojo Lina. - Prieš daugiau nei 20 metų savo noru iš gyvenimo pasitraukė Irenos sūnus, tuomet prasidėjo problemos šeimoje, ji išsiskyrė. Prieš 12 metų ją, vos sulaukusią 50-ties, ištiko insultas. Ji buvo dar visai jauna, dirbanti moteris, nors jau turėjo 32 metų darbo stažą. Tuo metu ji gyveno su draugu. Atsitiko taip, kad šis laiku neiškvietė pagalbos. Kai įvyko insultas, tai buvo ketvirta valanda ryto, jis išsigando, pasimetė ir išbėgo iš namų. Ir tik po trijų valandų atsikvošėjęs iškvietė Irenai greitąją pagalbą. O juk įvykus insultui labai svarbu, jog pagalba būtų suteikiama kuo skubiau, kad būtų išsaugota kuo daugiau nepažeistų smegenų. Sesuo prarado pusę kūno (viena ranka ir koja - paralyžiuotos) ir kalbą - savo poreikius ji išreiškia tik tam tikrais garsų junginiais. Tiesa, per tiek metų išmokau su ja susikalbėti, suprantu, ko ji prašo.“
Ji labai stipri ir valinga - ne veltui turėjo karininkės laipsnį. Nors po insulto Irena nevaldė pusės kūno, namuose ji sugebėdavo judėti ir apsitarnauti: iš lovos nueidavo iki vežimėlio ir atsisėsdavo. Nuriedėjusi iki virtuvės, galėdavo vėl atsistoti ir pasišildyti maistą. Taigi užtekdavo ją tik aprūpinti maisto produktais. Judėti jai padėdavo specialus įtvaras, prilaikantis nevaldomą koją.
„Ji labai stipri ir valinga - ne veltui turėjo karininkės laipsnį. 30 metų dirbo Pravieniškių kalėjime. Ji ir dabar bando viską nurodyti. Jeigu ką nors darai ne taip, kaip ji norėtų, prieštarauja ir sugeba išsireikalauti: jei nepavyksta pasakyti, piešia ar rodo gestais, mimika“, - teigė pašnekovė.
Situacija Po Kojos Lūžio
Prieš dvejus metus moteriai maudytis padedanti socialinė darbuotoja jos neišlaikė (Irenos svoris didelis), ligonė pargriuvo ir susilaužė paralyžiuotą koją per klubo sąnarį ir kelį.
„Operacijai atvežiau ją į Vilnių, bet gydytojai atvirai man sakė abejojantys, ar verta operuoti, nes koja vis tiek nefunkcionuoja. Tačiau remdamasi ta koja ji sugebėdavo judėti, todėl aš prašiau operuoti. Lūžę kaulai buvo sutvirtinti metalais, tačiau judėti ji nebegali, net lovoje pati neapsiverčia. Po ligoninės sesuo gulėjo slaugos ligoninėje - buvo mankštinama, jai darė masažus, kitas procedūras, bet niekas nepadėjo. Judinant koją ją kamuoja siaubingi skausmai, nors pati koja paralyžiuota.
Neseniai iš naujo jai buvo vertinamas neįgalumo lygis. Iki šiol ji turėjo didžiausią neįgalumo lygį, tačiau dabar atėjusi gydytoja konstatavo, kad sesuo yra sąmoninga ir gali viena ranka valgyti. Todėl neįgalumo lygis jai buvo sumažintas. Neįsivaizduoju, kas gali nustatyti tokius vertinimo kriterijus. Gal tie, kurie neįsivaizduoja neįgalaus žmogaus? Ar tai, kad ji gali viena ranka pavalgyti, bet negali pajudėti lovoje, reiškia, kad ji savarankiška? Dėl šio vertinimo sesers neįgalumo išmoka buvo sumažinta 80 eurų. Mums tai dideli pinigai, kadangi savaitgaliams turime samdyti slaugę patys. Kad pas ją šeštadieniais ir sekmadieniais kartą per dieną ateitų pakeisti sauskelnes ir padėti maisto, mes mokame 200 eurų per mėnesį ir džiaugiamės, kad apskritai pavyko surasti pagalbą“, - tikino Lina.
Moteris savo seserį viena prižiūri trejus metus. Anksčiau priežiūra ji dalindavosi su dviem vyresnėmis seserimis, bet jos viena po kitos mirė. Kol šeima buvo gausesnė, susitvarkydavo be socialinių tarnybų pagalbos. Šiuo metu Ireną ryte ir vakare aplanko socialinės darbuotojos, kurios apverčia ją ant kito šono, aptvarko, pakeičia sauskelnes, palieka valgyti. Anksčiau valgyti gamindavo, dabar paliekami sausi pusgaminiai. „Tačiau tiek to, svarbu, kad žmogui padeda valgyti.
Pagalbos Trūkumas Savaitgaliais
Didžiausia problema, kad šios paslaugos teikiamos tik darbo dienomis. Lapkričio 1-oji buvo nedarbo diena, o man tai galvoje nesusivedė. Laimė, sesuo sugeba paskambinti telefonu. Ji man skambina ir verkia - „va, va, va“. Klausiu, kas atsitiko, o ji - „fu, fu“. Kažkas smirda... Tuomet ir supratau, kad pas ją niekas neatėjo. Skambinam savaitgalio slaugei, ji išvažiavusi. Socialinėms darbuotojoms - nedarbo diena. Galiausiai socialinė darbuotoja, kuri ją lanko, per pietus šiaip ne taip atvažiavo, tačiau iš tiesų taip likimo valiai paliktas žmogus galėtų ir supūti gyvas savo tuštinimosi turinyje. Žmogus paliekamas likimo valiai, o dar tokius pinigus mums nuėmė.
Nežinau, ko prašyti, kur maldauti, kur eiti, kad valdžia duotų žmogų. Suprantu, kad kiekvienas dirbame 8 val. per dieną, bet vienišam neįgaliam žmogui savaitgalį taip pat reikia ir valgyti, ir tuštintis. Gal būtų įmanoma, kad socialinių darbuotojų grafiką paskirstytų taip, jog žmonės neliktų be pagalbos savaitgaliais? Toks įspūdis, kad mes tokiu būdu spaudžiami jos atsisakyti ir atiduoti į slaugos namus. Tačiau ji ten numirtų turbūt tą pačią savaitę. Kai ji gulėjo ten po kojos lūžio, neišbuvo valstybės skiriamų keturių mėnesių. Bučiavo rankas ir maldavo, kad tik parvežčiau ją namo. Ir aš parvežiau. Juk negaliu jos kankinti“, - guodėsi Lina.
SADM Komentaras
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai, paprašyti pakomentuoti šią situaciją, teigė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje darbingumo lygis nustatomas individualiai įvertinus žmogaus medicininius, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus.
Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę: į visas jo darbingumą lemiančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. „Asmens sveikatos būklė vertinama atsižvelgiant į gydytojo siuntime pateiktą informaciją - ligos sunkumą ir diagnozę, patvirtintą instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir kitais tyrimais, bei kitą informaciją. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais, atsižvelgiant į žmogaus gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Tai reiškia, nustatytas darbingumo lygis ir jo nustatymo terminas gali kisti, priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės ir kitų kriterijų.
Darbingumo lygio vertinimo tvarkos koncepcija paremta Pasaulinės sveikatos organizacijos reglamentuota Tarptautine funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacija. Nustatytas darbingumo lygis gali kisti, priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės ir kitų kriterijų. Atkreipiame dėmesį, jei žmogus nesutinka su priimtu sprendimu, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas tarnybos direktoriui per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Tuomet iš naujo vertinamas žmogaus darbingumo lygis ir gali būti priimamas naujas sprendimas. Jeigu asmuo nesutinka su pakartotinio darbingumo lygio vertinimo sprendimu, jis gali būti apskųstas ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai - Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šios komisijos sprendimą žmogus arba jo įgalioti asmenys gali apskųsti teismui“, - teigiama SADM atsakyme.
Pagalba 7 Dienas Per Savaitę
Į klausimą, ar įmanoma socialinių darbuotojų darbo grafikus sudėlioti taip, kad vieniši žmonės nebūtų palikti likimo valiai savaitgaliais, SADM atsakė, kad socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams planuoja ir organizuoja savivaldybės. Tai reiškia, kiekvienoje savivaldybėje socialinių darbuotojų darbas organizuojamas konkrečios savivaldybės nustatyta tvarka ir dėl tokių paslaugų gavimo žmonės turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.
tags: #po #insulto #socialinio #darbuotojo #pagalba