Šiame straipsnyje aptarsime socialinio pedagogo vaidmenį ir funkcijas švietimo įstaigoje.
Socialinio pedagogo funkcijos
Įvertinimo funkcija
Šiame vaidmenyje atliekama keletas funkcijų. Pirmiausia - įvertinimo funkcija. Socialinė pedagoginė komanda susipažįsta su kiekvieno mokinio elgesiu, charakteriu, požiūriu į mokymąsi. Taip pat analizuoja dabartinę situaciją, mokinio vaidmenį tarp bendraamžių, išskiria jo pagrindines vertybes, kurios labiausiai išryškėja, nustato potencialias galimybes bei gebėjimus. Ši funkcija vykdoma nuolatos, kiekvieno šios mokyklos vaiko įvertinimas yra tęstinis.
Korekcinė-konsultacinė funkcija
Kartu socialinė - pedagoginė komanda rengia pagalbos priemones, rekomendacijas bei konsultacijas ne tik mokiniams, bet ir jų mokytojams, tėvams, bendraklasiams. Iš čia išryškėja ir korekcinė-konsultacinė funkcija. Konsultavimo metu stengiamasi atlikti ir korekcinę funkciją, t.y. daryti teigiamą įtaką mokinio asmenybei, padėti adaptuotis mokykloje, aktyvinti bei skatinti.
Socialinio terapeuto vaidmuo
Žinoma, visos funkcijos yra persipynę tarpusavyje tarp socialinio pedagogo vaidmenų, todėl konsultacinę funkciją aptinkame ir socialinio terapeuto vaidmenyje. Šiuo atveju socialinis pedagogas teikia pagalbą savo klientui bei jo šeimai konfliktinėse ar probleminėse situacijose. Nemažai darbo su grupe įgūdžių tinka ir dirbant su šeima. Ji tarsi maža grupė.
Iš socialinio pedagogo patirties galima teigti, kad mokinių patiriami sunkumai mokykloje siejasi su problemomis šeimoje. Svarbu ir tai, kokie vaidmenys tenka kiekvienam šeimos nariui, koks šeimos bendravimo stilius, socialinė aplinka. Jei kyla įtarimas, jog problemos mokykloje vaikui kyla dėl šeimos bendravimo problemų, socialinis pedagogas apsilanko šeimoje tam, kad galėtų surašyti „buities tyrimo aktą“ (priedas nr.1). Tai tik oficialus pavadinimas, prie kurio socialiniai pedagogai vis dar neįpranta. Tikruosius buities tyrimo aktus rašo seniūnijos socialinė darbuotoja, tuo tarpu socialinė pedagogė daugiau dėmesio kreipia į šeimos narių bendravimą, gyvenseną.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Kartais šeimos nariai atkakliai priešinasi bet kokiam socialinių darbuotojų įsikišimui, nenori priimti jokios intervencijos. Jie atsisako suteikti bet kokią informaciją apie šeimos santykius, vengia susitikti su socialiniu pedagogu, siūlo jam bendrauti tik su vaiku ir pan.
Individualus darbas
Socialinio terapeuto ir bendros veiklos dalyvio vaidmenys atsiskleidžia individualiam darbe, kuomet konsultuojamas tik vaikas teikiant pagalbą individualiai. Šiuo atveju vaikui padedama spręsti psichologines, socialines-edukacines problemas, stengiamasi vystyti įvairius įgūdžius bei gabumus, sugebėjimą pačiam spręsti problemas. Individualaus darbo su mokiniu procese pirmiausia gaunamas kreipimasis (vaiko, mokytojo, tėvų), kuris yra užregistruojamas specialiame žurnale. Sekančiame etape analizuojama gauta informacija (įvertinimo funkcija) ir nustatoma, ką reikia keisti: individą, aplinką ar sąveiką. Konsultacijos metu, pasitelkiant žinias apie asmenybės vystymąsi, ugdytinių skirtingumus bei socialines sistemas, socialinis pedagogas nustato mokinio poreikius. Proceso pabaigoje įvertinamas pasiektas rezultatas, t.y. kokie veiksmai buvo atliekami sprendžiant problemą, ar buvo pasiektas tikslas, išspręsta problema.
Prevencinė funkcija
Dvasinio vadovo vaidmenyje socialinis pedagogas atlieka prevencinę funkciją. Jis atkreipia dėmesį į neigiamus reiškinius, poelgius ir stengiasi padėti jų išvengti, užkirsti jiems kelią. Taigi šiais prevencinio darbo klausimais - teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, AIDS - yra vykdomi įvairūs projektai, beveik kiekvieną mėnesį organizuojami renginiai, seminarai, kuriuose mokiniai yra šviečiami bei mokomi socialinių įgūdžių. Žinoma, socialinis pedagogas visko neatlieka pats vienas. Tam yra suburiama prevencinio darbo grupė, kurioje socialinis pedagogas yra tik narys. Darbo grupei dalyvauja mokyklos vadovas arba pavaduotojas.
Iššūkiai ir lūkesčiai
Kaip pagrindinį lūkestį savo darbui socialinis pedagogas priskyrė savirealizaciją. Tai tiesiog noras realizuoti save, atiduoti visą save darbui su vaikais, kuriems reikia padėti išspręsti socialines - edukacines problemas, padėti gerinti santykius su šeima, mokykla.
Deja, realiai taip nėra. Taip pat ilgai buvo kovojama su pedagogais, kurie turi rašyti socialinius klasės pasus, bet šį darbą priskirdavo socialinio pedagogo pareigoms. Dar ir dabar jie yra ypač nepatenkinti ir teigia, jog „socialinis pedagogas ir taip nieko neveikia“. Deja jie klysta. Su kiekvienu reikia palaikyti kontaktą, nors fiziškai to neįmanoma. Kiekvienam pagalbos planų nesudarysi, todėl socialinis pedagogas išsirenka apie 8 pačius rimčiausius atvejus, kuomet pagalba yra neatidėliotina ir vykdo konsultacijas, bando spręsti susidariusią nepalankią situaciją. Dažniausiai tai būna vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kurios būna daugiavaikės arba tik su vienu iš tėvų, kurie mažai domisi vaiko elgesiu mokykloje bei už jos ribų arba motyvuoja tuo, jog vaikas vis tiek jų neklausys.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Taigi nors mokyklos vadovų bei kolegų lūkesčiai socialiniui pedagogui yra kartais net nerealūs, iš klientų pusės jų dažniausiai nebūna. Tuo tarpu praktikantų poreikiai bei lūkesčiai socialinio pedagogo atžvilgiu yra gana konkretūs. Jie tikisi, jog socialinis pedagogas padės jiems susidaryti bendrą vaizdą, kaip dirba socialinis darbuotojas tokioje įstaigoje kaip mokykla, pamatyti, kokios yra atliekamos pagrindinės funkcijos, kokios yra socialinio pedagogo teisės bei pareigos; realiai pamatyti, kaip vyksta darbo procesas, jo etapus, kaip vykdomas prevencinis darbas bei viso to dokumentacija. T.y. praktikantai nori susipažinti su pačia įstaiga bei joje atliekamu socialinio pedagogo darbu.
Pagrindinė vaidmenų problema socialinio pedagogo darbe yra vaidmens perkrova. Iš tikrųjų, kiekvieną akimirką reikia tausoti savo jėgas ir atsižvelgti ne tik į fizines bet ir į moralines galimybes. Mokykloje mokosi labai daug vaikų ir visus atidžiai sekti, stebėti jų pažangą, domėtis, ar kiekvienas mokinys saugus, ar neturi jokių problemų yra nerealu.
Socialinis darbuotojas Jotainių pensionate
Jotainių pensionatas yra valstybinė socialinės globos įstaiga, skirta gyventi suaugusiems invalidams, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis ir turintiems intelekto sutrikimus, kuriems būtina priežiūra, socialinė globa ir aptarnavimas.
Norint išsiaiškinti socialinio darbuotojo vaidmenį tenkinant Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius manau, kad yra tikslinga paanalizuoti socialinio darbuotojo veiklą Jotainių pensionate. Socialinis darbuotojas , tenkindamas Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius,panaudoja savo žinias, vertybes ir įgūdžius.
Socialiniai darbuotojai , dirbdami Jotainių pensionato bendruomenėje, tenkina įvairius bendruomenės gyventojų poreikius.Žemesniojo lygmens (fiziologiniai, saugumo,socialiniai) poreikius socialiniai darbuotojai tenkina dalyvaudami gyventojų maitinimo procese; rūpindamiesi gyventojų asmens higienos palaikymu; stengdamiesi užtikrinti kokybišką, palankią,saugią aplinką; rūpindamiesi gyventojų miegamųjų bei darbo ir poilsio kambarių priežiūra ir estetiniu apipavidalinimu,pačių gyventojų estetine išore.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinius poreikius socialiniai darbuotojai tenkina pensionato gyventojams suteikdami socialines paslaugas. Šios paslaugos yra skirtos tam, kad kiekvienas gyventojas prisitaikytų prie ligos, negalios bei gydymo sukeliamo poreikio; naujai atvykusiems gyventojams padėti priprasti prie pensionato aplinkos, atkurti ir pagerinti socialinio funkcionavimo galimybes. Anot R.Laužacko(1997), socialinis funkcionavimas yra pagalba sau ir aplinkiniams.
Aukštesniojo lygmens poreikiai (pagarbos, saviraiškos) Jotainių pensionate yra tenkinami įvairiais metodais ir būdais. Norint padėti žmonėms su psichine negalia, reikia mokyti juos bendravimo ir socialinių įgūdžių, tam , kad jie galėtų išreikšti save, išmoktų bendrauti, nesijaustų vieniši. Išmokę adekvataus bendravimo ir socialinių įgūdžių gyventojai pradeda realiai save suvokti, atranda savo galimybes ugdymui, darosi savarankiškesni, laisvesni ir atsakingesni.
Kultūrinis gyvenimas yra kompleksinė auklėjimo priemonė, padedanti lavintis psichologinėmis, komunikacinėmis asmens savybėmis, kurti vertybių sampratą ir laikytis jos gyvenime. Jotainių pensionate gyventojai gali save realizuoti teatro , muzikos ir dailės terapiniuose užsiėmimuose, sporto mezgimo, nėrimo, molio darbų,vytelių pynimo, popieriaus ir kardono būreliuose, kompiuterių klasėje. Socialiniai darbuotojai Jotainių pensionate tenkindami įvairius gyventojų poreikius turi gebėti produktyviai ir nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, įgyti jų pasitikėjimą, pajusti kitų emocines būsenas ir į jas atsižvelgti teikiant pagalbą.
Socialinio darbuotojo vaidmuo po insulto
Doc. dr. Nė vienas žmogus turbūt nepasirinktų sirgti, jei tik galėtų rinktis. Prasidėjusi liga, ypač lėtinė - tai naujos gyvenimo aplinkybės, prie kurių teks prisitaikyti. Reikės kitaip planuoti laiką, nemažą dalį jo skirti vizitams pas gydytojus, nuolatiniam gydymuisi ir ambulatoriškai, ir stacionariai. Neretai liga ima riboti socialinį žmogaus gyvenimą, ji gali lemti neįgalumą, užgriūva finansiniai rūpesčiai. Žmogui prireiks pagalbos.
Pažangiausių ES ir pasaulio gydymo įstaigų patirtis rodo, kad būtent komandinis darbas ligoninėje leidžia siekti maksimalaus rezultato - šalia labai svarbios aktyvaus gydymo dalies būtina ir kita, sprendžianti nebe medicinines, bet socialines paciento problemas, susijusias su jo ir jo artimųjų emociniais pokyčiais, baime, nerimu, gedėjimu, gyvenimo kokybe, aplinka, galimybėmis prisitaikyti prie aplinkos ir socialinės erdvės susirgus.
Ligoninės Socialinės veiklos skyriaus darbas turėtų būti suprantamas ne tik kaip parūpinti slaugos namus ar dokumentus, bet ir aprėpiantis paciento ir jo artimųjų emocines, socialines, aplinkos pokyčių, psichologines konsultacijas pagal nustatytą individualų paciento poreikį.
„Gydytojo darbas yra gydyti. Jam neturi rūpėti, kaip žmogų perkelti į slaugos ligoninę ar aprūpinti neįgaliojo vežimėliu. Tai yra socialinių darbuotojų rūpestis. „Socialinių darbuotojų yra daugumoje ligoninių, kaip ir reglamentuoja teisės aktai. Bet suformuotas Socialinės veiklos skyrius - tai visai kitas lygis. Tai koordinuojamas komandinis darbas, galimybė vienam kitą pavaduoti, aptarti situacijas, ieškoti bendrų sprendimų.
„Mūsų siekiamybė turėtų būti Skandinavijos šalių patirtis, - sako Saulius. - Ten ligoninėse yra socialinio darbo skyriai, kurių darbuotojai vadovaujasi biopsichosocialiniu modeliu - t.y. žiūri į žmogaus problemą kompleksiškai, vertina emocinius, fizinius, socialinius gyvenimo komponentus ir žmogaus galimybes jo kasdienėje aplinkoje.
Kaip suorganizuoti socialinės priežiūros arba slaugos paslaugas namuose? Kokiais atvejais kreiptis į krizių, socialinių paslaugų ar dienos užimtumo centrą? Kas yra slauga, kas yra globa, o kas yra priežiūra? Kaip nustatomas darbingumo lygis, neįgalumas, specialieji poreikiai? Ką daryti, jei į ligoninę patekęs žmogus neturi privalomojo sveikatos draudimo? O jei jis neturi net asmens dokumento? Tai tik dalis rūpesčių, gulančių ant ligoninės socialinių darbuotojų pečių.
„Kai buvau studentas, - prisimena S.Davainis, - girdėdavau, kad socialinis darbas - tai kūrybiškas žinių ir įgūdžių derinimas. Galvodavau, kokia dar kūryba? Juk aš ne menininkas. Vėliau supratau, kad kūryba prasideda, kai susiduri su konkrečia paciento gyvenimo problema, bet ne visuomet turi užtektinai priemonių jai išspręsti.
RKL Reabilitacijos klinikoje gydomas insultą patyręs vyras, kurį atvežė tiesiog iš gatvės. Iš pradžių situacija atrodė prastai. Spręsti problemą ėmėsi RKL Socialinės veiklos skyriaus darbuotojai. „Sodra“, dokumentų tvarkymas, išrūpinta šalpos pensija. Šiuo metu vyras, kuris po insulto buvo iš dalies paralyžiuotas ir neįsivaizdavo, kur jam, neįgaliam benamiui, reikės dėtis, vaikšto, po truputį atsikuria kalba.
„Man smagu kasdien vykdyti ir RKL Socialinės veiklos skyriaus vadovo pareigas, ir dirbti mėgstamą socialinį darbą“, - sako S.Davainis. Per trylika darbo RKL metų jis nė karto neturėjo nedarbingumo pažymėjimo.
„Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, sergančių žmonių nemažėja. Akivaizdu, kad socialiniams darbuotojams ateityje darbo tikrai netrūks ir jis privalės tapti dar kvalifikuotesnis, įvairiapusiškesnis. „RKL socialinių darbuotojų komandos laukia nemaži iššūkiai, - prognozuoja S.Davainis. - Reikia stiprinti ir toliau plėsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nes, pacientui baigus gydymą, socialinės paslaugos dažnu atveju būna reikalingos ir toliau, o jas teikia vis daugiau įvairių įstaigų.
Potrauminio streso aspektai
Potrauminio streso samprata
Psichologiniu požiūriu stresas yra psichologinio įvykio vertinimas. Jį gali sukelti bet koks dirgiklis, žadinantis baimę ar nerimą (Resick, 2001). Pirminis sužadinimas - stresoriaus suvokimas. Tai yra išorinis arba vidinis veiksnys, pasireiškiantis kaip grėsmė, iššūkis arba praradimas. Antrasis sužadinimas - vadinamas įvertinimo procesas, kurio metu individas atskiria tai, kas gresia ir yra žalinga, nuo to, kas naudinga.
Streso įveikimas - tai veiksmai, kuriais psichika arba kūnas bando sumažinti veikiantį stresorius.Psichofiziologija stresą laiko psichologine ir fiziologine reakcija į tam tikrą grėsmę. Ši streso sąvoka grindžiama Selje bendrosios adaptacijos sindromu (toliau BAS). Veikiant neigiamam dirgikliui, sužadinamas kompleksas nespecifinių fiziologinių reakcijų, kurios turi apsaugoti žmogų nuo žalingų pasekmių (Kasiulis, Tarvydienė, 2005).
Potrauminio streso įveikimo metodai, strategijos ir būdai
Le Blanc ir kt. teigia, kad anksčiau stresas būdavo apibūdinamas kaip fiziniai reiškiniai grėsmingose situacijose. Vėliau vis labiau imta gilintis į dvasinius procesus, kai patiriami sunkūs išgyvenimai, pavyzdžiui, po partnerio ar vyro mirties, sunkiai apsirgus, gili vienatvė, darbo netektis, senatvė, ribojanti tiek fizines, tiek dvasines galimybes.
Žmonės patyrę tokį stresą, neranda išeities ir praranda orientaciją. Slegiami įvairis baimis jie suvokia, kad išeitis yra tik viena sunaikinti save.
Socialinio darbuotojo vaidmenys padedant klientams įveikti potrauminį stresą
Smith ir Lazarus (2000) teigimu, rizika susirgti potrauminio streso sutrikimu didėja, kai įvykis ar patirtas stresas būna netikėtas, žiaurus ar ilgalaikis ir kartotinis bei tuomet, kai gresia kūno sužalojimas, pavojus gyvybei, auka pažeminama ar sugriaunama jos visuomeninė ir socialinė palaikymo sistema.
Potrauminis streso sutrikimas yra vienas iš nedaugelio psichiatrijoje, kur žinoma sutrikimo priežastis (Weisaeth, 2004). Sociodemografiniai faktoriai jaunesnis amžius, moteriška lytis, tautybė. Asmenybė D asmenybės tipas, represyvus įveikos stilius, neurotiškumas, negatyvi patirtis (ligoninėje), aleksitimija.
tags: #socialinio #darbuotojo #vaidmuo #padedant #zmanems #po