Sparčiai senstant visuomenei, socialinių ir priežiūros paslaugų senjorams bei neįgaliesiems poreikis auga neįtikėtinai sparčiai. Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad tokios valdiškos įstaigos, kaip senelių namai ar slaugos ligoninė, - paskutinė vieta garbaus amžiaus sulaukusiems senoliams. Gyvenimo saulėlydis esą turi būti sutinkamas namuose, artimųjų apsuptyje.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip atrodo gyvenimas senelių namuose, kokios paslaugos teikiamos ir kaip jie gali padėti sergantiesiems demencija bei jų šeimoms.
Integruotų sveikatos paslaugų centras Naujikuose
Socialinės Paslaugos Demencija Sergantiems Asmenims
Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.
Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
Kas gali gauti socialines paslaugas?
Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos.
Kaip nustatoma, kokias socialines paslaugas galima gauti?
Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.
Vertinimo procesą apima:
- Kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės;
- Atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas;
- Atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.
Skiriamos socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.
Kokias socialines paslaugas gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo globėjas, šeima?
Demenciją turintiems asmenims ir jų šeimoms gali būti teikiamos įvairios socialinės paslaugos, kurios skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
- Bendrosios socialinės paslaugos:
- Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas
- Psichosocialinė pagalba
- Maitinimo organizavimas
- Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne
- Transporto organizavimas
- Specialiosios socialinės paslaugos:
- Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.)
- Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose
- Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus)
- Dienos socialinė globa:
- Integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.)
- Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.)
- Trumpalaikė socialinė globa:
- Asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus)
- Institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę)
- Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai)
Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti.
Kur kreiptis norint gauti socialines paslaugas?
Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia.
Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją, medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.
Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė.
Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Ar socialinės paslaugos yra mokamos?
Tai priklauso nuo paslaugų tipo ir paslaugų teikėjo. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.
Pavyzdžiui, socialinės priežiūros paslaugos, tokios kaip pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
Integruotų Sveikatos Paslaugų Centras Naujikuose
Karsakiškio seniūnijos Naujikų kaime įsikūrę grupinio gyvenimo namai sergantiesiems demencijomis ir Alcheimerio liga laužo šiuos stereotipus. Kaip pasakojo šių grupinių namų įkūrėja gydytoja R. Ulianskienė, idėja steigti senelių namus gimė dar prieš keturiolika metų.
Iš pažiūros šie grupinio gyvenimo namai niekuo nesiskiria nuo naujai pastatyto modernaus medinio gyvenamojo namo. Tačiau 220 kv. m erdvėje viskas suprojektuota iki smulkiausių detalių tam, kad sergantieji Alcheimerio liga ir demencijomis galėtų gyventi kuo patogiau.
Kvadratinio namo erdvė tarsi sukasi aplink jaukų stiklinėmis pertvaromis įrėmintą kiemelį. Namas suprojektuotas taip, kad patogiai jame galėtų gyventi dešimt žmonių. Jame įrengti septyni kambariai: trys dviviečiai ir keturi vienviečiai.
Grupinio gyvenimo namų interjeras
Jaukiuose ir šviesiuose grupinio gyvenimo namuose į akis krenta ir tai, kad visos erdvės, net baldai ar kitos detalės sužymėtos, aiškiai atskirtos užrašais, ryškesnėmis spalvomis ar permatomais baldais.
Gyvenamosios patalpos nė iš tolo neprimena ligoninės palatų - visur be galo jauku, žaisminga ir spalvinga. Iš kambario, atvėrus žemę siekiančius langus, galima išeiti į kiemelį. Kiekviename kambaryje yra net po supamąjį krėslą - kad gyventojos galėtų atsipalaiduoti ir nurimti.
Akį traukia itin spalvingi kambariai ir kitos erdvės. Pasak R. Ulianskienės, spalvos, kaip ir garsai, turi labai didelį poveikį - spalvų visuma veikia atmintį ir emocinę būseną. Sergantiesiems Alcheimerio liga dažnai sutrinka erdvinis suvokimas, tad svarbu, kad daiktai išsiskirtų spalvomis - pradedant spintelių stalčiais ir baigiant tualeto dangčiais.
Grupinio gyvenimo namų vadovė gydytoja R. Ulianskienės teigimu, čia gyvenančioms senjorėms labai svarbi rutina - ji suteikia saugumo jausmą. Kiekviena puikiai žino, kada pietauti, o kada laikas užsiimti įvairiomis veiklomis, kurių čia gana daug.
Grupinio gyvenimo namų koncepcija tuo ir skiriasi nuo globos ar slaugos namų, kad jie yra maži. Tarkime, globos namuose senjorus prižiūri darbuotojai, o čia žmonės gyvena kartu, vienas kitam padeda, atlieka tam tikrus buities darbus. Net maistą močiutės, prižiūrimos darbuotojos, gaminasi pačios. „Visos jos kartu ruošia pietus, vienos pjausto, kitos maišo ar vėliau suplauna indus. Kiekviena dalijasi receptais ir patarimais, kaip gardžiau paruošti vieną ar kitą valgį - taip, kaip gamindavo pačios“, - pasakojo R.
Vasarą be galo gražu ir pačiame įstaigos kiemelyje: akį džiugina mėlynai žydintys lafantai ir daugybė gėlių. Net ir augalai čia susodinti taip, kad veiktų lytėjimo, skonio, regos funkcijas. R. Ulianskienės svajonė - baigti įrengti pojūčių taką, vedantį pro miškelį iki tvenkinio.
Grupinio gyvenimo namų kiemelis
Finansavimas
Vienos vietos kaina šiuose moderniuose grupinio gyvenimo namuose - beveik tūkstantis eurų per mėnesį. Tiesa, pats pacientas moka 80 procentų nuo savo pajamų, jei jo turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Likusią sumą kompensuoja savivaldybė.
Alzheimerio Liga: Iššūkiai ir Pagalba
Alzheimerio liga serga vis daugiau žmonių. Ši liga skaudžiai paliečia visą šeimą. Dažnai vienas šeimos narys turi atsisakyti darbo, socialinio gyvenimo, jau nekalbant apie patiriamą stresą ir neviltį dėl to, kad tavo artimasis nebebus toks kaip anksčiau. Lietuvoje daugėja paslaugų žmonėms su negalia, tačiau specializuotos pagalbos sergantiesiems Alzheimerio liga ir jų šeimoms labai trūksta.
Alzheimerio liga – plokštelės, raizginiai, priežastys, simptomai ir patologija
„Alzheimerio liga - baisi. Tu esi įkalintas su žmogumi, kuris serga“, - atvirauja pasvalietė Vida Stokienė. Kai Vidos vyrui sustiprėjo Alzheimerio ligos simptomai, moteris išėjo iš darbo ir dabar sako gyvenanti jo gyvenimą. „Mes kartu viską darome, keliamės ir prausiamės, ir viską stengiuosi daryti kartu su juo“, - pasakoja ji.
V. Stokienės teigimu, Alzheimerio liga nuo kitų demencijos formų skiriasi tuo, kad žmogus yra labai nevalingas, nieko nenori daryti. Televizoriaus ir to nenori žiūrėti. Kartais neturi valios ir paeiti. Žmogus nebesupranta, kad galima ką nors pasiimti, nueiti į tualetą.
Jos teigimu, su tokiu žmogumi reikia labai daug kantrybės. V. Stokienė sako prisitaikiusi prie tokio gyvenimo - vis dėlto prisiekė būti kartu ir skausme, ir varge, bet labai norėtų, kad Pasvaly būtų galimybė bent porai valandų vyrą palikti, kad ji nors į kirpyklą galėtų nueiti, į parduotuvę, pasidaryti kitus darbus.
Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė sako, kad ne tik visuomenė labai mažai žino apie Alzheimerio ligą, bet ir specialistams trūksta žinių. Jos teigimu, tarptautinė asociacija „Alzheimer`s Disease International“ atliko tyrimą, jis parodė, kad 62 proc. sveikatos srities specialistų mano, jog demencija yra įprasta senėjimo dalis.
Pasak I. Petkutės, labai svarbu šviesti gydytojus, bet ir šeima turi nenumoti ranka - yra labai didelis skirtumas tarp užmaršumo, atsirandančio dėl amžiaus ir dėl sutrikimo. „Šeimos, kurios mažiau žinių turi, mėgina suktis ir kartais nueina iki labai sudėtingų situacijų, kai žmonės gyvena beveik košmare ir mano, kad taip turi būti. Žmonės yra be galo kantrūs“, - patirtimi dalijasi I.
Pasak asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovės, šiuo metu asmeniui susirgus Alzheimerio liga didžiausią naštą neša artimieji. Jos teigimu, mes neturime sistemos, kuri galėtų padėti spręsti šį kompleksinį klausimą: „Sistema turėtų veikti taip, kad šeimos nariai galėtų gyventi normalų gyvenimą. Kad vaikai galėtų ir savo darbus dirbti.
Skelbiama, kad yra teikiamos atokvėpio (trumpalaikės globos) paslaugos. Tačiau globos įstaigos nesidomi šia paslauga, dėl to žmonės renkasi slaugos ligonines. „Tai yra peilis sergantiesiems demencija. Jiems reikia smegenų stimuliavimo, bet slaugos ligoninėje to negaus, nes ji tam nepritaikyta“, - svarsto I.
Pasak I. Petkutės, pagalba sergantiesiems Alzheimerio liga turėtų būti specializuota, kad darbuotojai žinotų, kaip dirbti būtent su sergančiais šia liga žmonėmis.
Kaip Sumažinti Ligos Progresavimo Tempą?
Žmogus turėtų turėti kuo daugiau į priekį (bent savaitę) suplanuotų dienų. Svarbi ne darbų gausa, tačiau tai, kad žmogus nuolat turėtų užimtumą, neužsidarytų savyje. Tuomet, ypač gyvenant daugiabučiuose, mažėja žmogaus interesų ratas ir aktyvumas, o tai lemia daug greitesnį ligos progresavimą.
Kovoje su demencija valstybė, savivaldybės turėtų finansuoti ir įtraukti asmenis, ypač jau nedirbančius, į socialinio užimtumo, pažintinių funkcijų silpnėjimą mažinančias programas.
Pirmieji Alzheimerio Ligos Požymiai
Pirmieji dažnai nepastebimi Alzheimerio ligos požymiai: pasikeitusi žmogaus domėjimosi sfera ir apimtis, sumažėjęs reiklumas sau ir aplinkai, suprastėję higieniniai įgūdžiai, pablogėjusi atmintis, sutrikusi uoslė, orientacija erdvėje.
„Dažnai įvairios situacijos sužadina sergančiojo pyktį. Tai tiesiog veikia kaip gynybinė reakcija, žmogus nebeišlaiko dėmesio, nebegali suprasti klausimo, suvesti jo pradžios ir pabaigos esmės. Dėl to asmuo ima simuliuodamas juokauti, bando išvengti klausimų, užduočių, nes nebegali jų padaryti“, - aiškino gydytojas.
Patarimai Artimiesiems
Bet kuriuo atveju slaugant tokius ligonius specialistai pataria išmokti būti kantriems, elgtis su sergančiuoju pagarbiai ir oriai: padėti jam apsirengti, pamaitinti, nueiti į tualetą, išvesti pasivaikščioti. Kalbėti su asmeniu lėtai ir aiškiai, naudoti paprastus žodžius, palaukti, kol žmogus sureaguos. Būtina įvertinti ir pasirūpinti buities sąlygomis, kad jos nekeltų pavojaus sergančiajam ir jo aplinkiniams.
Jei artimasis susirgo Alzheimerio liga, patariama pasižiūrėti filmą „Vis dar Elis“, nustoti neigti ligą, susitaikyti ir pamilti ją - ligą reikia padėti išgyventi, kaip ir netektį. Ir nebijoti ieškoti pagalbos - tiek psichologo pagalbos, tiek socialinių paslaugų bendruomenėje.
Statistika
Lietuvoje demencijos diagnozė nustatyta maždaug 40 tūkstančių asmenų. Pasak I. Petkutės, daug atvejų yra nediagnozuojama, dėl to realus skaičius turėtų būti daugiau kaip 50 tūkst. Manoma, kad 2050 metais segančiųjų gali padaugėti kone dvigubai (prognozuojama iki 80 tūkstančių).
Apie 40 proc. demencijos atvejų gali būti pavėlinta arba netgi išvengta, tačiau kitais 60 proc. Taip pat ir susirgus Alzheimerio liga labai svarbu smegenų stimuliavimas.
Demencijos rizikos veiksniai
Valstybinė Parama ir Kompensacijos
Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Norint gauti valstybinį socialinių pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.