Kovo 24-28 dienomis Rietavo gyventojų sielas džiugino jau tradiciniu tapęs festivalis „Teatro dienos“. Kaip ir kasmet kovo pabaigoje, kuomet pasaulis mini Tarptautinę teatro dieną, rietaviškius mėgautis scenos menu kvietė „Teatro dienų“ festivalis, kuriame dalyvavo ir mėgėjų kolektyvai, ir profesionalūs aktoriai.
Savaitę trukusį renginių ciklą pradėjo vaikai. Mažiesiems rietaviškiams spektaklius rodė dramos būrelių, teatriukų jaunieji aktoriai. Buvo rodomas Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos pradinių klasių dramos būrelio spektaklis „Burbulynas“ (rež. Birutė Butkuvienė) bei Žadvainių pagrindinės mokyklos dramos būrelio spektaklis „Vyšnių dienos“ (rež.
Šventės metu tradiciškai abiturientus sveikino, paskutinius patarimus dalijo gimnazijos direktorius, pirmoji mokytoja, tėveliai, klasės auklėtoja. Jie linkėjo kuo dažniau būti savimi, nesislėpti po kaukėmis.
Gegužės 30 d. iškeliaujantis pavasaris į žemę atnešė pačią gražiausią šventę - Šeimos dieną. Šia proga 2a klasės mokiniai pasveikino savo tėvelius. Gausiai į šventę susirinkę tėveliai stebėjo spektaklį „Burbulynas“, klausėsi vaikų atliekamų dainų ir visi kartu linksmai praleido popietę.
Šiandien mes esame sužavėti ir dėkingi Kėdainių šviesiosios gimnazijos moksleivei Vaivai Jakštaitei, kuri dalyvauja Lietuvos skautijos projekte,,Plieno žiedas”. Nuskambėjo paskutinis projekto “Trijų kartų bendrystė - kelias į gražesnę Lietuvos ateitį” akordas. Pasidžiaugėme vaikų ir senjorų nuspalvintais inkilais, nupieštais paveikslais, nuvytomis pynėmis.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
Simboliška - paskutinę pavasario dieną nuskambėjo ir Paskutinis skambutis, sukvietęs 79-os laidos abiturientus ir visą gimnazijos bendruomenę. Pravėrus salės duris, į visus dalyvius žvelgė ir juos „stebėjo“ didžiulės kaukės, kurios simbolizavo šios šventės temą - „Gyvenimo karnavalas“. Karnavalas ir kaukės - neatsiejami dalykai. Juk mes realiame gyvenime dažnai slepiamės po kaukėmis. Kartais iškyla dilema: gal per daug skaudu ir pavojinga būti „nuogiems“? Apie tai retoriškai kalbėjo šventę surengę trečiokai.
Šių metų kovo 27- ają viso pasaulio teatro bendruomenė minės jubiliejinę Tarptautinę teatro dieną. Plungės kultūros centras šios dienos proga sukurs ypatingą teatro šventę visiems plungiškiams ir miesto svečiams.
Teatro diena Plungės kultūros centre prasidės tradicine vaikų teatrų švente “Vaikiško teatro pavasaris 2014”. Nuoširdžiai, kūrybiškai bei linksmai pasakas seks jaunieji teatro artistai iš Plungės kultūros centro teatro ,,Saula“ paruošiamosios vaikų grupės, Plungės lopšelių-darželių „Rūtelė“, „Raudonkepuraitė“, ,,Pasaka“, ,,Nykštukas”, Plungės rajono Platelių universalaus daugiafunkcio centro bei Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos pradinio ugdymo skyriaus dramos būrelio.
13 val. Plungės kultūros centro teatro „Saula“ vaikų grupė kviečia į žaismingą, nuotaikingą, visų laikų populiariausią pasaką „Katės namai“ (režisieriai Sigita ir Romas Matuliai). Tai istorija apie vieną turtuolę katę, kuri per savo puikybę pamiršo, kad gyvenime svarbiausi dalykai yra meilė ir gerumas, nuoširdumas, dėmesys ir pagalba kitam.
Vakare, 18 valandą, - Teatro diena Plungės kultūros centre tęsis su teatro „Saula“ jaunimo grupės spektakliu - William Mastrosimone „Pykšt pokšt - tu negyvas”. Spektaklis sukurtas remiantis tikrais įvykiais, pagal kuriuos buvo pastatytas to paties pavadinimo vienas populiariausių vaidybinių filmų.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Po premjeros teatro ,,Saula“ spektaklis sulaukė daug dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Šis spektaklis vertinimo komisijos sprendimu tarptautiniame teatrų forume Minske praeitais metais pripažintas geriausiu, ir teatrui įteiktas forumo „Grand prix“.
Švęskime jubiliejinę Tarptautinę teatro dieną drauge kovo 27 d.
Gruodžio 16 d. 4a klasės mokiniai lankėsi Tado Ivanausko muziejuje. Susipažino su Lietuvoje bei pasaulyje gyvenančiais žinduoliais, paukščiais, ropliais, vabzdžiais.
Gruodžio 16 d. 4a klasės mokiniai lankėsi Kauno dramos teatre, žiūrėjo spektaklį „Alisa Veidrodžių karalystėje“. Mokiniai susipažino su dramos žanru, įgijo žinių apie aktorių profesiją. Pertraukos metu teatro foje vaikai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėlėse - piešė atvirukus bei gamino raktų pakabukus.
Birželio 4 d. 1c ir 3a mokiniai dalyvavo Kalvarijos krašto muziejuje integruotoje patyriminėje veikloje „Duonos kelias“. Mokiniai sužinojo, kaip buvo auginama duona senovėje, aptarė kelią nuo grūdų pasėjimo, darbų atlikimo iki duonelės atsiradimo parduotuvėje, ant žmogaus stalo.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Balandžio 10-18 d. N. Lukoševičienė ir R. Ražauskienė surengė piešinių ir darbelių parodą „Skambėk, pavasarėli“, skirtą pradinių klasių mokiniams. Savo kūrybiškumą ugdytiniai atskleidė per neformaliojo ugdymo „Idėjų kraitė“ (mokytoja N. Lukoševičienė) ir „Spalvų pasaulis“ (mokytoja R.
Balandžio 11d. Jungėnų pagrindinės mokyklos mokytoja L. Vasikonytė sukvietė gausų būrį šokėjų į tarptautinį vaikų šokių festivalį „Šokim, trypkim, linksmi būkim“ ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Lenkijos Respublikos.
Spalio 4 d. -šv. Pranciškaus-gyvūnų globėjo- diena.
Birželio 4 d. 2a ir 4 a klasės vykdė Integruota veikla netradicinėje aplinkoje Molėtuose keliavo po miestą, aplankė Lietuvos etnokosmologijos muziejų - pirmą ir vienintelį tokio pobūdžio muziejų pasaulyje.
Šių metų gegužės 2 dieną 2a ir 8b klasių mokiniams Kalvarijos krašto muziejuje/ Informacijos centre vyko netradicinė lietuvių kalbos ir literatūros pamoka, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.
Betgi lietuviai nekenčia staigmenų, nemėgsta būti įtraukti į kokį vyksmą. Staigmena: lietuviai mėgsta staigmenas! Mes iš karto sakome: esame naudingi, jeigu norite dalyvauti. Kartą prie jūros įsirengėme oazę su kilimais ir pagalvėmis, skambėjo akordeono muzika, vyko atrakcijos.
Kitąkart visus prekybos centro darbuotojus įtraukėme į kolegės sveikinimo akciją: vienu metu užgaudė muzika, minia su gėlėmis plūdo ją pasveikinti, o mes rodėme teatrinius etiudus. Sveikintojai dažnai irgi pasiverčia įvairiais personažais, dainuoja ir šoka. Siurprizas sukaktuvininkui būna, kai sveikintojai tūno pasislėpę, ir staiga iš kažkur išlenda su kaukėmis, perukais ir gėlėmis.
Man teatras siejasi su katarsiu, sukrėtimu, dvasiniu apsivalymu, psichoterapija. Kitaip jis kvepia pramogų banku. Mes įsirengėme 60 vietų žiūrovų salę.
Žako Prevero poetinės kūrybos pagrindu statysime spektaklį. Aš jį atradau labai seniai, ir jis man nedingsta iš širdies ir iš galvos. Merginos iš pradžių nesuprato jo poezijos, bet paskui įsigilino. Menininkas dar kūrė ir piešinių, fotografijų koliažus, todėl spektaklyje mes ir juos išgausime garsu ir judesiu. Aš noriu perteikti kitiems tą jausmą, kokį pajutau, skaitydama Ž.
Teatras yra mano gyvenimas.
Iš tiesų dauguma žmonių yra drovūs, suvaržyti. Bet matau, kaip jie keičiasi ir atsiveria.
Kalbėjimo prieš auditoriją kursuose pasakau žmonėms: baimė nepraeis, bet reikia išmokti ją kontroliuoti, susikaupti, naudoti gestų, kūno kalbą, ugdyti vidinį pasitikėjimą savimi.
Mokote žmones improvizuoti, parodijuoti. Grupėje būna iki keturiolikos žmonių; visiems suteikiame progą pasireikšti, save išbandyti. Ateina banko darbuotojų ar kompiuterininkų, kuriems nedrąsu bendrauti, kalbėti.
Per mokymus žmogus nebijo būti spontaniškesnis, atsiverti, nebijo rizikuoti. Padedame žmogui suprasti, kad klysti kartais yra smagu - iš to gali gimti linksmas pokalbis, juoko salvė. Kalbėjimas prieš auditoriją visada yra mini spektaklis. Idant žmogus išsilaisvintų, turi mokytis vaidybos, kuri išlaisvina nuo baimės ir susikaustymo. Kursų pabaigoje rengiame improvizacijų pasirodymą mūsų mokinių draugams, artimiesiems.
Ką tik sugrįžote iš Londono, kur mokėtės improvizacijos, kalbėjimo prieš auditoriją meno. Ką nauja savyje atradote? Važiavau nebe pirmą kartą. Šiosyk mokiausi "Comedy school", kur ilgamete patirtimi dalinosi profesionalūs aktoriai, komikai. Daug išmokau, perpratau improvizavimo laisvės esmę, technikas.
Aktorius visada jaučia įtampą, stresą, bet gali išmokti valdyti savo įtampą, su ja gyventi, atpalaiduoti savyje tą spyruoklę. Vienas improvizacijų kursų dėstytojas, tuo užsiimantis 25 metus, prisipažino, kad pats atėjo į improvizacijų kursus dėl to, kad alpdavo, dusdavo dėl scenos baimės. Jis suprato, kad improvizuoti yra malonu, nieko tragiško atsitikti negali, blogiausiu atveju tu nusišnekėsi.
Ką jus dresuodami vertė daryti? Net išsirengti, bet viskas buvo daroma su menamais daiktais, drabužiais. Ko tik neteko daryti! Improvizacijos metu tapdavau mašina, vyru, arkliu ar viščiuku - bet kuo pavirsdavai. Supranti, kad scenos partneris, tarkime, yra kosmose, ir tu nežinai, kur nuves veiksmas, ir ta nežinomybė yra patraukli, tai - adrenalinas.
Bet tie mokymai kainuoja nemažus pinigus. O kai Klaipėdos dramos teatro aktoriai buvo nuvykę į Londoną, išgirdo iš britų kolegų, kad yra be galo talentingi. Kodėl to negalima mokytis Lietuvoje?
Nemaišykime improvizacijos ir vaidybos. Jeigu tu esi geras aktorius, tai nereiškia, kad gerai improvizuoji. Iš patirties žinau, kad daug lengviau išmokyti improvizuoti žmones, neturėjusius aktorinės patirties.
Ar gyvenime jums teko improvizuoti, kad išsisuktumėte iš nepalankios situacijos? Įvairiomis aplinkybėmis, bet kur ir bet kada. Jūs būsite labai žaisminga mama.
Tikėkimės. Ir dabar tenka pabūti mama ar teta vaikams, kurie "Jeigu" teatre taip pat mokosi įvairių dalykų. Turime daug renginių, žaidimų, vaikai labai mėgsta "Atbuladienį", muzikines programas. Mano mama Juozo Erlicko eilėraščių knygai vaikams "Bilietas iš dangaus" sukūrė muziką.
Dar neužmiršau, kaip vaikystėje, kai gyvenome Šiauliuose, su tėvais rodydavome muzikines teatralizuotas programėles kavinėse, šventėse. Mano tėtis yra muzikantas, mama dainuoja, groja gitara. Mes vadinomės "Linksmieji išdykėliai".
Kalėdoms su vaikais statysime pjesę pagal Vytauto Landsbergio knygą. Renkatės rimtą, dvasingą literatūrą, o, prisipažinsiu, tikėjausi, kad jūsų teatras skleidžia "mėsainių" kultūrą. Skaičiau, kad savo pasirodymams apsirengiate briedžiais...
Mes darome popkultūrą, bet siekiame, kad ji būtų kokybiška, linksma. Taip galime užsidirbti duonai ir tada kurti meną, rizikuoti su geresne literatūra, stipriais autoriais. Mes trykštame idėjomis.
Praėjusį savaitgalį buvo renginys vaikams; buvo prašyta užsimaukšlinti perukus, pavaidinti klounus, ir bus gerai. Bet mes nedarome "chaltūrų".
Negyvenate šia diena. Jau dabar sukate galvas, ką ateinančią vasarą parodysite tarptautiniame gatvės teatrų festivalyje "Šermukšnis". Labai smagu, kad atvažiuos mūsų draugai ir kolegos iš Portugalijos ir Italijos. Įdomiausia, kad italų trupė "GLI INCAUTI" ("Neatsargieji") ruošia Mariaus Ivaškevičiaus pjesę "Madagaskaras", ir jie labai veržiasi čia atvažiuoti. O mes dar negalime pasakyti, ką statysime, nors jau žinome, kad mūsų erdvė bus prie "Meridiano". Greičiausia mūsų pasirodyme bus daug muzikos, plastikos, impresijų ir pantomimos.
Priekaištaučiau, kad jūs nedarote sau reklamos. Žmonės skundžiasi, kad apie įdomų renginį sužino tada, kai jis jau praėjęs. Plotas ant sienos kainuoja. Bet mes stengiamės atkreipti dėmesį miesto akcijose, atrakcijose. O geriausia reklama sklinda iš lūpų į lūpas.
Kovo 25-ąją scenos mylėtojus džiugino Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, suvaidinę judesio ir muzikavimo spektaklį „Batų istorijos“ (rež. Valentinas Masalskis), skirtą jaunimui. Pagrindiniu spektaklio personažu tapo batai, kurių „charakterį“ bandoma atskleisti per teatrinę plastiką. Na, o vakare buvo „atvertos durys“ į mokyklas, nespėjusias prisitaikyti prie esamojo laiko. V. Koks gi teatras be meilės istorijų?
Kovo 27-ąją jau kiek vyresniems žiūrovams apie meilę kalbėjo Tverų vidurinės mokyklos abiturientai. Jie rodė E. Untulio spektaklį „Meilė - ne žaislas“ (rež. Rima Mikalauskaitė), Aleksandravo kultūros namų mėgėjų teatro „Rišolis“ aktoriai publiką linksmino V. Festivalį vainikavo iškilmingas „Teatro dienų“ uždarymo renginys, kurio metu žymaus prancūzų dramaturgo, komedijos meistro, aktoriaus Moljero pjesė „Skapeno klastos“ (rež. V.
Lietuvos valstybės atkūrimą švenčia visa įstaigos bendruomenė: vaikai, seneliai, darbuotojai. Kartu giedojome Lietuvos himną, klausėmės auklėtojos Vitalijos pasakojamos legendos “Gedimino sapnas”.
Kaip ir prieš kiekvienas šv. Kalėdas klebonas E. Rimavičius aukojo šv. Spalvingą spalio dieną centre vyko “Protų mūšis”, skirtas senjorų mėnesiui paminėti. Į svečius atvyko Šėtos senelių namų ir Dotnuvos slaugos namų gyventojai.
Rugsėjo 22 d. Su šv.
"Galime įdomiai pasveikinti, padėti pasipiršti, vietoje brangios dovanos padovanojame netikėtumą, įspūdį. Ne žmonės ateina į mūsų teatrą, bet teatras atvažiuoja, kur kviestas", - staigmenų teatro, įsikūrusio "Memelio mieste", principą paaiškino G.
Teatro kaukės - simbolis, atspindintis emocijas ir personažus.
tags: #spektaklio #burbulynas #rodymas #josvainiu #seneliu #namuose