Slaugytojų Traumų Darbe Statistika Lietuvoje

Nagrinėjamos temos aktualumą atskleidžia tai, kad ne pirmus metus diskutuojama apie tinkamas darbo sąlygas, kurios leistų tausoti darbuotojų sveikatą, padėtų ir nekliudytų darbuotojui tęsti profesinę veiklą bei sudarytų galimybę, patiriant minimalią riziką išsilaikyti darbo rinkoje. Šiuo metu pasaulyje visuotinai pripažinta, kad netinkamos darbo sąlygos, ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai sąlygoja apie 25 proc. bendrosios (neprofesinės) ir 100 proc. profesinės darbuotojų sveikatos.

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį ir sukurti biologinės grėsmės keliams pavojų sprendimo strategiją, baigiantis 2007 m. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra paskelbė ataskaitą apie naujus ir kylančius rizikos veiksnius. Dr. J. Takala (Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktorius) teigimu, atlikus apklausas 20-yje ES valstybių narių ir Šveicarijoje, paaiškėjo, kad apie 10 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų veikla yra susijusi su sveikatos apsaugos ar socialinio aprūpinimo sektoriumi. Slaugytojų darbas pasižymi aukštu traumų lygiu darbe. Tokia situacija nepalankiai veikia pasaulinės sveikatos bendruomenės tikslus - pagerinti pirminę sveikatos priežiūrą.

Dar prieš 20 metų Pasaulinė Darbo Organizacija atkreipė dėmesį į slaugytojų darbo sąlygas, saugą ir sveikatą. Tam pritarė ir PSO. Nepaisant tarptautinių, nacionalinių ir kitų organizacijų vykdomos politikos slaugytojų saugumo atžvilgiu, slaugytojai ir toliau patiria daugybę pavojų.

Saugos ir sveikatos darbe dabartinė būklė Lietuvoje nėra gera. Lietuvoje medicinos darbuotojams profesinės ligos diagnozuojama labai mažai - apie 10 atvejų per metus. Tai rodo, jog profesinei medikų sveikatai skiriama nepakankamai dėmesio. Todėl artimiausiu metu būtina toliau rengti ir įgyvendinti kompleksines priemones darbuotojų saugai ir sveikatai šalyje gerinti. Tobulesnis Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų sukūrimas, suderinimas su ES teisės aktais (t. y. pažangios ilgametės Europos šalių praktikos pritaikymas) ir jų įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas saugai ir sveikatai darbe gerinti, nelaimingiems atsitikimams ir profesinėms ligoms išvengti.

Lietuvoje atlikti tyrimai analizuoja slaugytojų saugą ir sveikatą, jų sąsajas. Moksliniai darbai - "Slaugytojų darbo sauga ir sveikata: ŽIV ir hepatitai" (O. Riklikienė, 2004), "Slaugytojų savo sveikatos ir darbo aplinkos vertinimo sąsajos" (A. Spirgys, 2005), "Slaugytojų darbo sąlygos ir sveikatos sąsajų vertinimas" (V. Gurevičiūtė, 2006). Šie tyrimai atskleidžia, kaip naudojamos saugos priemonės ir kokie pavojai kyla slaugytojų sveikatai ir saugumui darbe.

Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos

Tyrimo tikslai:

• Atskleisti slaugytojų savo saugumo darbe vertinimą.
• Nustatyti, kaip naudojamos kolektyvinės ir asmeninės saugos priemonės, siekiant sumažinti pavojaus riziką slaugytojų sveikatai ir saugumui darbe.

Slaugytojų Saugumo Darbe Aspektai

1. Tarptautinė Slaugytojų Taryba pažymi, kad saugi darbo aplinka sveikatos priežiūros sektoriuje, ženkliai prisideda prie pacientų saugumo, jų teigiamų nuostatų. Todėl TST skatina visomis priemonėmis tarptautiniu, nacionaliniu ir vietiniu mastu garantuoti slaugytojų teisę į saugią darbo aplinką, įskaitant mokymus, imunizaciją, aprūpinimą apsaugos priemonėmis.

2001 m. Amerikos slaugytojų asociacijos atliktame tyrime 88 proc. slaugytojų teigia, kad sauga ir sveikata darbe apsprendžia jų tolesnį pasirinkimą, tęsiant profesinę veiklą, sveikatos priežiūros srityje.

Šiais poreikiais ir finansinėmis išlaidomis, riboja sveikatos sektoriaus vidinės struktūros ir darbuotojų aprūpinimas, gerinant darbo sąlygas. Rezultatas - globalinė slaugytojų krizė, pasireiškianti dideliu slaugytojų trūkumu. Tai nepalankiai veikia pasaulio visuomenės gerbūvį ir sveikatą, nukrypstama nuo Alma Atos deklaracijos tikslų (1979 m.). Siekiant užtikrinti slaugytojų, pacientų, aplinkos saugumą, reikalinga valstybinė politika, politikų dalyvavimas, svarbų vaidmenį vaidina ir profesinės sąjungos.

Tačiau ne visada iš valstybės galima sulaukti reikiamos paramos. Kaip pavyzdys, buvo viršvalandžių sprendimo klausimas Amerikos Kongrese. Lietuvos Respublikos konstitucija garantuoja kiekvieno darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šią konstitucinę teisę praktiškai realizuoti privalo darbuotojų profesinės saugos ir sveikatos sistema, apimanti darbo sąlygas ir sveikatos būklės stebėseną, galimus su darbu susijusius sveikatos pažeidimus bei profesines ligas nustatymą, jų gydymą, slaugą, reabilitaciją bei profesinių sveikatos pažeidimų profilaktiką.

Taip pat skaitykite: Gydymas ir reabilitacija

Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų sistema, kurią sudaro: darbo kodeksas, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, potencialiai pavojingų įrenginių įstatymas, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, poįstatyminiai teisės aktai (nuostatai, taisyklės, higienos normos) ir teisės aktai, parengti pagal atskiras Europos sąjungos direktyvas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. 1992 m. Lietuvai tapus Tarptautinės darbo ir PSO nare, teko įsipareigojimas laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos normų ir socialinės gerovės principų.

2003 m. liepos 1 d. (Nr. Remiantis šiuo įstatymu darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos darbe reikalavimų, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, organizuoti medicinos paslaugas, sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą, nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tvirtinti saugos darbe ir pareigines instrukcijas. Šias minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus darbo vietoms, darbo įrangai bei darbuotojų apsaugai nuo kenksmingų ir pavojingų veiksnių poveikio.

Minėtose ES direktyvose akcentuojamos darbdavio ir darbuotojo pareigos bei atsakomybė darbs saugos ir profesinės sveikatos srityje. Jose nurodoma, kad darbdavys vykdydamas įsipareigojimus, imasi priemonių, kurios užtikrina profesinės rizikos prevenciją, informavimą bei mokymą, būtinas organizacines priemones ir aprūpinimą darbo saugos priemonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei įgyvendinant 1989 m. birželio 30 d. Europos Tarybos direktyvą Lietuva priėmė daugelį įstatymų, nuostatų ir kitokių įstatyminių aktų, kurie garantuoja ir slaugytojų saugą ir sveikatą darbe - profesinės rizikos nuostatai darbe (2003 m. spalio 16 d. Nr. A1-159/V-612), ergonominiai rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai (2005 m. liepos 15 d. Nr. V-592/A1-120), psichosocialiniai veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai (2005 m. birželio 24 d. Nr. V-699/A1-241), darbuotojų aprūpinimo apsaugos priemonėmis nuostatai (2007 m. birželio 26 d. Nr. A1-331), darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis (2006 m. spalio 23 d. Nr. A1-293/V-869) ir kt.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (2002 m. gegužės 16 d. Nr. Šias skirsnis, 16, 17 str.). Darbuotojų sauga - tai ilgalaikių prevencinių priemonių visuma, taikoma visais įstaigos veiklos etapais, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos arba ją sumažinti. 2003 metais sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai dėl darbe patirtų traumų ir ligų dažniau sirgo nei statybos sektoriaus darbuotojai. 1997 m. šimtui darbuotojų (buvo 3/1000). 2007 metais Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje dirbo 12490 gydytojų, 24804 slaugytojai, 2773 vaistininkai, 1917 farmakotechnikų, 2395 odontologai bei 7439 kiti specialistai su aukštuoju ir aukštesniuoju medicininiu išsilavinimu.

2004 metų duomenimis, sveikatos priežiūros darbuotojų sergamumas profesinėmis ligomis sudaro 1,2 proc. tarp visų nustatytų profesinių ligų Lietuvoje. Slaugytojai sudaro didžiausią dalį sveikatos priežiūros specialistų populiacijoje. Kiekvieną dieną slaugytojai susiduria su pavojais sveikatai ir saugumui. Pirmasis toks atvejis, kai buvo užregistruotas pirmas užkrėtimas ŽIV per adatos dūrį. Šiuo metu krauju perduodamos patogenų infekcijos (ŽIV, hepatitas B, hepatitas C) kelia profesinę grėsmę sveikatos priežiūros darbuotojams. Pagrindinė šios infekcijos priežastis yra įsidūrimas užteršta krauju adata, aštriais instrumentais, neatsakingai tvarkant panaudotas priemones, nesilaikant saugos reikalavimų.

Taip pat skaitykite: Ligonių reabilitacija po smegenų traumų

Iš 35 mln. sveikatos priežiūros darbuotojų pasaulyje, kasmet apie 3 mln. yra veikiami šiais patogenais. Neatsargus elgesys su chirurginiais ir kitais pavojingais instrumentais lemia tai, kad kiekvienais metais apie 70 000 sveikatos apsaugos darbuotojų suserga B hepatitu, 15 000 C hepatitu ir apie 500 ŽIV. Apie 90 proc. šios šalyse. 2006 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 64 proc. slaugytojų dirbdamos įsidūrė adata, tuo tarpu 47 proc. respondentų teigė įsidūrę suteraštomis adatomis. Šiose šalyse susižeidimai adatomis ir aštriais instrumentais nėra registruojami. Trys studijos atliktos Afrikoje ir Azijoje parodė, kad nuo 60 iki 80 proc. visų injekcijų nėra būtinos ir yra netgi pavojingos.

2000 m. Amerikoje priėmus "Adatos dūris saugos ir prevencijos aktą" ryškiai sumažėjo traumų nuo adats dūrio atvejų. Palyginimui pateikti duomenys iki akto priėmimo - 1993-2000 m. ir po akto priėmimo - 2001-2004 m. Šis skaičius sumažėjo 36 proc. Kai kuriose Amerikos ir Europos šalyse aukštos profesinės rizikos darbuotojai, skiepijami nuo hepatito B, darbdavio lėšomis. Graikijoje atliktas tyrimas (2002) siekė nustatyti slaugytojų supratimą apie skiepus nuo hepatito B. 56,2 proc. slaugytojų buvo paskiepytos, 43,8 proc. neskiepytos. Galimybę tapti HBV nešiotoju pripažino 46,3 proc. slaugytojų, 28,8 proc. tokios galimybės nepripažino, o 25,3 proc. nežinojo. Pažymėtina, kad 41,5 proc. < 5 metų stažą turinčių slaugytojų trūksta tokios informacijos. Net 58,5 proc. slaugytojų trūksta tokios žinių.

Lietuvoje 1998 m. atliktos anoniminės apklausos duomenimis, 35,6 proc. slaugytojų yra įsidūrę injekcine adata. Deja, apsaugos priemonės ne visada naudojamos. Invazinių procedūrų metu pirštines dėvi vidutiniškai 70 proc. slaugytojų, 90,5 proc. gydytojų. Per 10 metų užregistruota 15 susižalojimo ŽIV infekuotais instrumentais atvejų, užsikrėtimo ŽIV atvejų neregistruota. Medicinos darbuotojams, dirbantiems su cheminėmis dezinfekavimo medžiagomis, nustatoma daugiausia profesinių odos susirgimų. Dažniausiai sutinkama liga yra kontaktinis dermatitas. Tai uždegiminė ne alerginio pobūdžio odos reakcija, atsirandanti dėl fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe.

Kinijos ligoninėse atliktame tyrime, rankų dermatito atvejai slaugytojų tarpe, sudaro 6-48 proc., 55 proc. slaugytojų varginamos rankų dermatito. Panašūs duomenys ir tarp Japonijos slaugytojų.

Kaip teigia instituto vadovė Inesa Daugintaitė, tyrimo rezultatai atskleidė opias gydytojų darbo aplinkos problemas, kurias siaučianti pandemija tik iškėlė į dienos šviesą arba dar labiau pagilino. Oficialus tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip jaučiasi klinikų personalas darbe, kiek yra patenkintas darbo aplinka, profesiniu ir asmeniniu tobulėjimu, ryšiais su administracija, vadovais ir kolegomis, atlyginimu, gyvenimo ir darbo balansu, darbo organizavimu ir kt. Elektroniniu būdu organizuotoje apklausoje buvo pakviesti dalyvauti 1393 respondentai.

Anketas užpildė 525 asmenys: iš jų - 55 proc. gydytojai specialistai, 28 proc. - slaugytojai, 17 proc. Apklausos rezultatai leidžia teigti, kad egzistuoja tarpusavio nepasitikėjimas tarp gydytojų ir klinikų administracijos: 62 proc. apklaustųjų teigia, kad administracija veikia neefektyviai, 57 proc. mano, kad administracija veikia neskaidriai, 64 proc. mano, kad administracija negerbia darbuotojų, 72 proc. mano, kad administracija neįsiklauso į darbuotojų nuomonę ir nesuteikia grįžtamojo ryšio, 72 proc.

Klinikų specialistai atviruose klausimuose dažnai kritikavo darbovietėje dominuojančią hierarchinę santykių kultūrą, kuri įtvirtinta psichologiniu smurtu. 45 proc. respondentų teigia, kad nepasitiki savo tiesioginiu vadovu. Beveik pusė visų apklaustųjų nelaiko savo vadovų autoritetais. 17 proc. apklaustųjų teigia, kad iš savo vadovų patiria psichologinį smurtą. 2.5 proc. klinikų specialistų teigia, kad iš savo vadovų patiria fizinį smurtą. 2 proc.

Kaip tvirtina tyrimo organizatorė I. Daugintaitė, atsakymuose ne sykį buvo išsakytas lūkestis, jog klinikose pagaliau atsiras vakarietiško tipo psichologinės paramos sistema. Viena garsiausiai žiniasklaidoje pastaruoju metu skambėjusių temų buvo susijusi su medicininės aprangos ir kitų medikams būtinų apsaugos priemonių trūkumu. Tik 38 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų sutiko su teiginiu, jog jų fizinė darbo aplinka yra saugi. „Atsakymuose į atvirus klausimus vienas dažniausiai pasitaikiusių nusiskundimų buvo būtent dėl kokybiškų medicininių rūbų stygiaus”,- tyrimo rezultatus pakomentavo I. Pandemijos laikotarpiu taip pat tapo populiaru kalbėti apie nepakeliamus sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų darbo krūvius.

Tačiau patys klinikų darbuotojai į šią problemą pirštais baksnojo ir anksčiau: 44 proc. Tyrimo rezultatai leidžia spėti, jog didelius ir sunkiai prognozuojamus darbo krūvius medikams ištverti yra sunku dar ir dėl to, jog už savo pastangas jie nesijaučia gaunantys tinkamą atlygį. Viso labo 5 proc. respondentų sutiko su teiginiu, esą už atliekamą darbą jiems yra mokama pakankamai. Su šiuo teiginiu visiškai nesutiko net 79 proc. apklausoje dalyvavusių klinikų specialistų. Tik šiek tiek mažiau respondentų (69 proc.) mano, kad darbo krūvio apskaitos sistema yra neaiški ir neteisinga. Be to, net 85 proc. „Iš apklausoje pateiktų atsakymų aiškiai juntamas medikų nepasitenkinimas niekaip neįsibėgėjančiais klinikų vadybos sistemos modernizavimo procesais”,- teigė I.

Nepaisant to, jog tyrimas atskleidė gausybę medikų jauseną darbe bloginančių veiksnių, apklausos rezultatai leidžia pažvelgti ir į pozityviąją medikų darbo pusę. Net 90 proc. apklausoje dalyvavusių klinikų darbuotojų savo darbą laiko prasmingu, įdomiu ir jį mėgsta. „Gydytojų savijautos problemos pandemijos metu tik pagilėjo. Toksiška hierarchinė sistema, lyderystės stoka, nepakankamas atlygis - tik dalis jų“, - nuogąstavo Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas: „Dauguma savo darbą laiko prasmingu, tačiau įsisenėjusios sistemos bėdos kelia nusivylimą ir neleidžia dirbti našiai ir kūrybingai. Santaros gydytojų jausenos darbe apklausos tyrimą formulavo Laimingo darbo instituto ekspertai kartu su Vytauto Didžiojo Universiteto mokslininkėmis doc. dr. Rita Bendaravičiene ir prof. dr. Irena Bakanauskiene.

Tyrimo Rezultatai ir Išvados

Šių metų sausio pradžioje, dar prieš COVID-19 pandemijos protrūkį Lietuvoje, buvo atliktas Santaros klinikų personalo savijautos darbe tyrimas, kurį inicijavo Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjunga. Prie tyrimo prisijungė visos šešios Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos.

Pagrindinės išvados:

1. Slaugytojų darbo aplinkoje vyrauja stresas (69 proc.) ir cheminės medžiagos (46 proc.).
2. Per paskutinius 12 mėnesių traumas darbe patyrė 62,1 proc. slaugytojų, iš jų 64 proc. apie patirtą traumą darbe darbdaviui nepranešė, nes slaugytojų nuomone, trauma buvo nereikšminga.
3. 94,8 proc. slaugytojų nurodė, kad nėra skiepijami darbdavio lėšomis nuo hepatito B, o 58,8 proc. skiepijasi savo lėšomis.

26% respondentų jaučiasi saugūs darbe, 63% jaučiasi vidutiniškai saugūs ir 11% slaugytojų jaučiasi nesaugūs darbe. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp saugumo jausmo ir santykių tarp kolektyvo narių vertinimo.

62,1% slaugytojų patyrė traumą darbe per paskutinius 12 mėnesių, bet tik 28,4% apie tai informavo darbdavį. 60% slaugytojų dažnai darbo metu mūvi latekso pirštines su pudra. Dauguma pasiskiepijusių slaugytojų (92,5%) nurodė, kad jie nėra skiepijami darbdavio lėšomis.

Darbo su naujomis priemonėmis slaugytojus dažnai apmoko kolegos arba skaito instrukcijas patys (63% ir 60%). Respondentai, kurie dažnai teikia pasiūlymus darbdaviui saugumo klausimais (87,3%) yra dažniau apmokomi pacientų kėlimo technikos.

Atskleisti slaugytojų savo saugumo darbe vertinimą. Nustatyti, kaip naudojamos kolektyvinės ir asmeninės saugos priemonės, siekiant sumažinti pavojaus riziką slaugytojų sveikatai ir saugumui darbe.

Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros doc. dr. Mokslinio darbo vadovė doc. dr. Kaunas, 2009.

Tyrimo metodai:

153 slaugytojos, dirbančios X ligoninėje, buvo apklaustos anonimine anketa. Anoniminė anketa buvo sudaryta remiantis užsienio ir lietuvių autorių literatūros analize. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 12.0 programa, grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota Excel 2007 programa. Statistinių duomenų patikimumas buvo tikrinamas su (2 testu, skaičiaus laisvės laipsniu (df) ir statistinis reikšmingumas (p). Rezultatai buvo statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Įvertintas Spearman koreliacijos koeficientas (r).

Rezultatai:

Slaugytojos parodė, kad jų darbo aplinkoje yra daug streso (69%) ir tarša cheminėmis medžiagomis (46%). 26% respondentų jaučiasi saugūs darbe, 63% jaučiasi vidutiniškai saugūs ir 11% slaugytojų jaučiasi nesaugūs darbe. Skirtumas tarp saugumo jausmo ir santykių tarp kolektyvo narių vertinimo buvo statistiškai reikšmingas ((2=23,110, lls=4, p=0,000). 62,1% slaugytojų patyrė traumą darbe per paskutinius 12 mėnesių, bet tik 28,4% apie tai informavo darbdavį. 60% slaugytojų dažnai mūvi latekso pirštines su pudra darbe. Dauguma slaugytojų (92,5%) skiepijasi savo lėšomis, ne darbdavio lėšomis. 63% slaugytojų yra apmokomi kolegų dirbti su naujomis priemonėmis arba skaito instrukcijas patys (60%). Respondentai, kurie dažnai teikia pasiūlymus darbdaviui saugumo klausimais (87,3%), dažniau yra apmokomi pacientų kėlimo technikos.

Supervisor Egle Katiliute, Dr. Sc. Assoc. Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2009.

Tyrimo tikslai:

• Nustatyti slaugytojų savo saugumo vertinimą darbe;
• Nustatyti, kaip naudojamos kolektyvinės ir asmeninės saugos priemonės, siekiant sumažinti riziką sveikatai ir saugumui darbe.

Metodai:

153 slaugytojos, dirbančios X ligoninėje, buvo apklaustos anonimine anketa. Anoniminė anketa buvo sudaryta remiantis užsienio ir lietuvių autorių literatūros analize. Statistinė tyrimo analizė atlikta naudojant SPSS 12.0 programinę įrangą, skirtą Windows. Excel 2007 programa buvo naudojama grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui. Statistinių duomenų patikimumas buvo patikrintas su (2 testu, skaičiaus laisvės laipsniu (df) ir statistinis reikšmingumas (p). Rezultatai buvo statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

Rezultatai:

Slaugytojos parodė, kad daug streso (69%) ir tarša cheminėmis medžiagomis (46%) yra jų darbo aplinkoje. 26% respondentų jaučiasi saugūs darbe, 63% jaučiasi vidutiniškai saugūs ir 11% slaugytojų jaučiasi nesaugūs darbe. Skirtumas tarp saugumo jausmo ir santykių tarp kolektyvo narių vertinimo buvo statistiškai reikšmingas ((2=23,110, lls=4, p=0,000). 62,1% slaugytojų patyrė traumą darbe per paskutinius 12 mėnesių, bet tik 28,4% apie tai informavo darbdavį. 60% slaugytojų dažnai mūvi latekso pirštines su pudra darbe. Dauguma slaugytojų (92,5%) skiepijasi savo lėšomis, ne darbdavio lėšomis. 63% slaugytojų yra apmokomi kolegų dirbti su naujomis priemonėmis arba skaito instrukcijas patys (60%). Respondentai, kurie dažnai teikia pasiūlymus darbdaviui saugumo klausimais (87,3%), dažniau yra apmokomi pacientų kėlimo technikos.

Išvados:

• Slaugytojų darbo aplinkoje vyrauja stresas (69 proc.) ir cheminės medžiagos (46 proc.);
• Per paskutinius 12 mėnesių traumas darbe patyrė 62,1 proc. slaugytojų, iš jų 64 proc. apie patirtą traumą darbe darbdaviui nepranešė, nes slaugytojų nuomone, trauma buvo nereikšminga.
• 94,8 proc. slaugytojų nurodė, kad nėra skiepijami darbdavio lėšomis nuo hepatito B, o 58,8 proc. skiepijasi savo lėšomis.

Rodiklis	Procentas
Stresas darbo aplinkoje	69%
Cheminės medžiagos darbo aplinkoje	46%
Traumos per paskutinius 12 mėnesių	62.1%
Nepranešė apie traumą darbdaviui	64%
Skiepijasi nuo hepatito B savo lėšomis	94.8%

Šis tyrimas atskleidžia svarbius aspektus, susijusius su slaugytojų darbo sąlygomis ir saugumu Lietuvoje. Gauti rezultatai gali būti naudojami tobulinant darbo aplinką ir užtikrinant didesnį slaugytojų saugumą darbe.

tags: #traumos #darbe #slaugytojos