Šiais laikais didėjant informacijos kiekiui, požiūris į žmones su psichikos sutrikimais keičiasi. Tačiau informacijos vis tiek nėra pakankamai, todėl visuomenės baimė kyla iš šių sutrikimų, sukeliančių intelekto ar psichosocialines negalias, nesupratimo. Žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia dažnai apipinami įvairiais mitais. Tačiau jiems tampant labiau matomiems, įsitraukiant į tam tikras veiklas visuomenėje, mokyklose vykdant vaikų su negalia integraciją - požiūris iš esmės pasikeičia. Nuostatos ypatingai keičiasi, kai žmonių su šiais sutrikimais atsiranda artimoje aplinkoje. Mes pamirštame, kad šie žmonės, nors yra kiek kitokie, neretai turi daug atjautos, o teikiant tinkamą pagalbą ir priežiūrą, jie nesiskiria nuo mūsų visų.
Kuo skiriasi intelekto ir psichosocialinė negalia?
Psichiatrės teigimu, negalia yra tam tikrų gebėjimų sutrikimas, jų gali būti įvairių: fizinių, intelektinių, psichosocialinių. „Jei kalbame apie intelekto negalią, Lietuvoje intelektto negalia vadinama protiniu atsilikimu - tai yra sulėtėjusios arba neužbaigtos protinės raidos būsena, kai sutrinka įgūdžiai, pasireiškiantys vystymosi metu ir lemiantys bendrą intelekto lygį. Tai paveikia vaiko kalbinius, socialinius ir motorinius sugebėjimus. Svarbu paminėti, kad su protiniu atsilikimu, gali pasireikšti ir kiti psichikos sutrikimai. Intelekto sutrikimas gali būti diagnozuojamas sergantiems Dauno sindromu, turintiems autizmo spektro sutrikimą ir kt. Intelekto negalia yra dažniausiai įgimta arba atsiranda per pirmuosius trejus gyvenimo metus, mat šiame amžiuje psichika dar nėra diferencijuota, todėl kenksmingo veiksnio poveikis sutrikdo visą tolesnę psichikos raida. Pagrindinės to priežastys: infekcijos, psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio vartojimas nėštumo metu, traumos gimimo metu“, - aiškina ji.
O psichosocialinė negalia, ką ir identifikuoja pats pavadinimas, reiškia tai, kad žmonės susiduria su sunkumais socialinėje erdvėje, kai žmogus turi problemų sąveikaujant su socialiniu pasauliu - žmogus jaučiasi apribotas, jam tai trukdo atlikti įvairias kasdienes užduotis. „Dažniausiai ši negalia pripažįstama žmonėms, sergantiems sunkiais psichikos sutrikimais. Tai reiškia, kad ne visi kamuojami psichikos sutrikimų turės ir psichosocialinę negalią. Būtent ši negalia gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, o jos laipsnis ilgainiui gali kisti. Psichosocialinės negalios priežastys gali būti įvairios ir kompleksinės: tai susiję ir su paveldimumu, ir su nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Esminis skirtumas, kad intelekto negalia yra ilgalaikė ir trunka visą gyvenimą, o psichosocialinė gali kisti“, - pažymi V. Navickienė.
Šiuolaikinė tendencija - auganti psichikos sutrikimų paplitimas
Matome daugiau psichikos sutrikimų. Pasak jos, pastaraisiais metais daugėja žmonių su psichikos sutrikimais, atitinkamai padaugėjo ir žmonių su psichosocialine negalia. „COVID-19 pandemijos metu padaugėjo nerimo sutrikimų, depresijos atvejų, padažnėjo miego problemos. Tai lėmė gyvo bendravimo stoka, išaugęs socialinių medijų naudojimas, visuomenės formuojamas spaudimas, kaip gyventi. Dėl šių veiksnių patiriame daugiau streso, jautresnės psichikos žmonės dažniau stresą malšina vartodami psichoaktyvias medžiagas. Be to, apie psichikos sutrikimus galime rasti vis daugiau informacijos, dėl to žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos į specialistą. Anksčiau gyventojai daug dažniau nedrįsdavo ar apimti gėdos jausmo vengdavo praversti specialistų kabinetų duris“, - kalba psichiatrė.
Integracijos skatinimas: ką siūlo ekspertai?
Kalbėdama apie būdus, kaip paskatinti žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia integraciją, ji sako, kad pirmiausia turėtų daugėti informacijos šia tema, kad būtų organizuojami ar lengviau prieinami įvairūs mokymai tiems žmonėms, kurie su tuo susiduria šeimoje, darbe ir pan. „Manau, kad pats mūsų mąstymas turi keistis, turime auginti toleranciją žmonių su šiomis negaliomis atžvilgiu. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, darbinėje, tokių žmonių integracija progresuoja lėtai, tačiau dabar yra įvairių galimybių ir naujovių, kurios padeda integruotis ir darbe, ir visuomeniniame gyvenime. Jeigu mums trūksta informacijos apie šiuos sutrikimus, reikia jos ieškoti, arba pradėti vykdyti specialius psichoedukacijos mokymus visoje šalyje“, - reziumuoja V. Navickienė.
Taip pat skaitykite: socialinės rizikos šeimų vaikų apsauga nuo smurto
„Išsikraustykime iš stereotipų!“ - VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria skatinamas suvokimas, kad asmuo su intelekto ar psichosocialine negalia yra pilnavertis visuomenės narys ir kaimynas. Taip pat siekiama keisti išankstines neigiamas visuomenės nuostatas, skatinant didesnę žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia integraciją į visuomenę. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Traumos ir jų įtaka - svarbi dimensija santykiams ir savivardei
Traumuojančios patirtys vaikystėje gali formuoti sąmonės ir elgesio modelius; kartais iki brandaus amžiaus išlikantis nerimas, prislėgta savivertė ar santykių sunkumai. Kaip įspėja psichologė Vita Čioraitienė, kūdikystės traumos gali paveikti net smegenų vystymąsi, prieraišumo raidą ir suaugusiojo gebėjimą kurti sveikus santykius. Ji pabrėžia, kad traumos gali būti ir ankstyvo streso padarinys, susijęs su hormonų ir imuninės sistemos pokyčiais.
Pasak jos, ne visos traumos išgydomos lygiai: „kompleksinės traumos dažnai palieka įspaudus, bet psichoterapija gali padėti jas išgyventi, išjausti, suprasti bei priimti. Viena terapinė kryptis gali būti veiksminga kitiems, tačiau svarbiausias faktorius dažnai yra santykis tarp paciento ir terapeutų - saugus ryšys padeda gydyti traumas.“ Taip pat minimos psichologinės, psichoedukacijos, rašymo ar gyvūnų terapijos galimybės. JAV taikomos programos ir teatrą naudojančios priemonės rodo, kad traenos gydymas yra daugialypis.
Taip pat išryškėja, kad svarbiausia yra artimųjų palaikymas ir bendruomenės įtraukimas: „ypač svarbu traumas patyrusiems žmonėms turėti artimų žmonių grupę, palaikančią bendruomenę“, - pabrėžia psichologė.
Per didelė globa ir jos poveikis vaikams
Rūpestis savo vaiku - natūralus kiekvieno tėvo instinktas. Tačiau per daug globojantys tėvai gali pakenkti vaiko savarankiškumui ir pasitikėjimui savimi. „Tėvais“ gali tapti vadovai, sutuoktiniai, partneriai, kolegos ar net kaimynai, kurių nuomonės sukelia nerimą. Tokie procesai gali lemti žemą savivertę dėl nuolatinio norimo įpatinga pagyrimo ar pritarimo stokos. Vaikas turi patirti pasaulį per patirtį - tik taip jis išmoks susidoroti su pykčiu, sudėtingomis situacijomis ir įgyti savarankiškumo.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip lengviau išsiskirti su globotiniu
Kilus klausimui, kaip išvengti perdėtos globos ir suteikti vaikui galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, svarbu ugdyti atsakomybę ir skatinančias patirtis su amžių atitinkančiu lygmeniu, leisdami vaikui įveikti nedidelius iššūkius ir mokytis iš jų. Galų gale, vaikas turi gebėti susidoroti su pykčiu ir konfliktinėmis situacijomis bei sukurti tvirtus asmeninius santykius.
Rutininiai patarimai tėvams ir specialistų įžvalgos
Traumų įtaka vaikams ir suaugusiems palieka gilias pasekmes, todėl svarbu atpažinti nerimo ir kitų simptomų pradžią bei laiku kreiptis į specialistus. Reikšminga yra konkreti pagalba, kuri gali būti įvairių krypčių: kognityvinė elgesio terapija, psichoanalitinė psichoterapija, gyvūnų ar rašymo terapija bei kitos metodikos, kurios dažnai pereina į santykio kokybę su terapeutu. Be to, svarbu skatinti savikontrolės ir kvėpavimo technikų įgūdžius, galinčius padėti sunkių panikos priepuolių metu. Kasdienė socialinė parama ir aktyvus įsitraukimas į bendruomenines veiklas gali stiprinti žmogaus resursus ir sumažinti izoliaciją.
Asmens sveikatos klinikoje dirba patyrusi vaikų ir paauglių bei suaugusiųjų psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų komanda. Visi specialistai turi medicinos išsilavinimą ir konsultuoja Vilniuje bei Klaipėdoje.
Šiame kontekste svarbu suformuoti įgūdžių rinkinį, kuris padėtų identifikuoti ir atpažinti nerimo ir panikos simptomų pradžią, o tada veikti tinkamai: kvėpavimo technikos, raumenų atsipalaidavimas, bei įveikos strategijų kortelė su aiškiomis priemonėmis panikos priepuoliui valdyti.
Be to, modernios kampanijos ir viešosios informacijos sklaida gali padėti mažinti stigmą ir didinti empatiją visuomenėje. Tokios iniciatyvos skatina įtraukti žmones su negalia į darbą, mokyklas ir visuomeninį gyvenimą, bei keisti mūsų pačių mąstymą apie negalias.
Taip pat skaitykite: Kaip pasikeitė situacija Kybartų vaikų globos namuose po išpuolio
tags: #nesugebejimas #pamilti #globotini