Galvos smegenų trauma visame pasaulyje yra aktuali medicininė bei socialinė problema. Lietuvoje viena dažniausių invalidumo priežasčių - po ligų bei traumų atsirandantys judėjimo sutrikimai.
Straipsnyje pateikiami literatūros duomenys apie kineziterapijos metodų bei priemonių taikymą pacientams, patyrusiems galvos smegenų traumą. Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius sako, kad būtent judėjimas ir nuoseklus fizinis aktyvumas yra svarbiausias veiksnys, lemiantis greitą paciento jėgų atsistatymą, funkcinės būklės ir savijautos gerėjimą po įvairių ligų ar traumų.
Reabilitacijos Etapai
Reabilitacija po galvos smegenų traumų skirstoma į du etapus: ūminį ir poūmį.
Kineziterapijos Svarba
Profesorius pastebi, kad net ir baigus aktyvų gydymą, didžioji dalis pacientų nukreipiami reabilitacijai, kur didžiausias dėmesys taip pat skiriamas kineziterapijai. „Saugus judėjimas savarankiškai ar su pagalba yra efektyviausias būdas tiek apsisaugant nuo ligų, tiek išvengiant jų paūmėjimo, - pabrėžia prof. R. Kubilius. - Kauno klinikų padaliniuose šiuo metu dirba 30-ies kineziterapeutų komanda, kuri užtikrina, kad pacientų gijimas po įvairių ligų ar traumų būtų kuo spartesnis, o atliekami fiziniai pratimai - saugūs.“
Susirgus sunkia liga ar patyrus traumą, pacientai dažnai negali savarankiškai judėti, o jei gali, tai nežino, kaip tą atlikti teisingai. „Kineziterapeuto buvimas šalia pirmiausiai suteikia saugumo jausmą. Pagal poreikį ir galimybes parenkami atitinkami pratimai, atliekami pasyvūs ar pusiau aktyvūs judesiai. Svarbiausia, kad viso gydymo metu pacientas bendradarbiautų tiek su gydytoju, tiek su kineziterapeutu“, - pabrėžia prof. E. Lendraitienė.
Taip pat skaitykite: Ligoninės priėmimas: pensininko pažymėjimas.
Netaikant kineziterapijos, kai sutriko pacientų judėjimo funkcija, gali atsirasti įvairių komplikacijų - pneumonija, raumenų sutrumpėjimas, hipotrofija, skausmas įvairiose kūno vietose. Taip pat kineziterapeutai pagalbą teikia pacientams sergantiems tiek ūminėmis, tiek lėtinėmis neurologinėmis, endokrinologinėmis, širdies ir kraujagyslių, plaučių ir kitomis ligomis.
Išsamiai ištyrus paciento būklę, jiems nustatomas judėjimo funkcijos sutrikimo lygis ir parenkamos tinkamos gydymo priemonės ir metodai. „Judėjimo funkcijos sutrikimo intensyvumas priklauso nuo ligos pobūdžio, traumos sunkumo, pacientų amžiaus. Ši funkcija gali sutrikti dėl įvairių priežasčių - skausmo sukelto nejudrumo, paralyžiaus, sumažėjusios judesių amplitudės, pakitusio raumenų tonuso, sutrikusio kūno padėties valdymo“, - aiškina kineziterapeutė.
Ji priduria, kad vyresnio amžiaus pacientai kartais bijo nugriūti, todėl juda mažiau, o tai taip pat sukelia judėjimo funkcijos sutrikimus. „Pacientams reikia paaiškinti, kaip atlikti pratimus teisingai, apsiversti ant šono, atsisėsti ar atsistoti, kad jis nepadarytų žalos, gyjant po ligos ar traumos. Kartais kineziterapiją rekomenduojama pradėti dar prieš operaciją, siekiant sustiprinti pažeistą kūno vietą, atstatyti prarastas funkcijas, išmokti taisyklingo kvėpavimo, kuris itin svarbus pooperaciniu laikotarpiu“, - teigia prof. E. Lendraitienė.
„Kartais kreipiantis į kineziterapeutą, nebūtina sirgti sunkia liga, o ypatingai dažnai kineziterapeuto pagalbos prireikia pacientams, daug laiko praleidžiantiems sėdint, - aiškina prof. E. Lendraitienė. - Dėl mažo fizinio aktyvumo nusilpsta raumenys, pradeda formuotis kupra, iškrypsta stuburas.“ Ji priduria, kad atsirandantis raumenų disbalansas sukelia skausmus, o kad taip nenutiktų rekomenduojama pasitarti su kineziterapeutu, kuris įvertinęs funkcinę būklę, suteiks tinkamą pagalbą.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimas atliktas KMUK Neuroreabilitacijos poskyryje ir Telšių apskrities ligoninės Reabilitacijos skyriuje 2009 - 2010 metais. Tiriamieji buvo atrinkti naudojant TPBT, kurio balų suma turėjo būti ne mažesnė kaip 11 balų. Tiriamųjų kontingentą sudarė 30 asmenų, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieną jų sudarė 15 ligonių, persirgusių galvos smegenų insultu, iš jų 8 (53 proc.) moterys ir 7 (47 proc.) vyrai. Ankstyvosios reabilitacijos eigoje ligonių, dalyvavusių tyrime,funkcinė būklė buvo vertinama naudojant standartizuotą Funkcinio nepriklausomumo testą.
Taip pat skaitykite: Kompensuojama slauga Lietuvoje
„Sensoneck“ sistema buvo vertinama ligonių, patyrusių galvos smegenų traumą ir galvos smegenų insultą, sensomotorinių reakcijų greitis (sekundėmis) ir užduoties atlikimo judesio kokybė (balais). Buvo lyginami dviejų grupių: ligonių, patyrusių galvos smegenų traumą, ir sergančiųjų galvos smegenų insultu, duomenys.
Sergančiųjų galvos smegenų insultu amžiaus vidurkis buvo 59,2 metų, o patyrusiųjų galvos smegenų traumą - 43,3 metų. Tiriamųjų, patyrusių galvos smegenų insultą, funkcinės būklės įvertinimas FNT balais reabilitacijos eigoje kito nuo 59,7 iki 86,8 balų, o patyrusiųjų galvos smegenų traumą nuo 64,8 ± 13,6 balų iki 89,9 balų. Įvertinus tiriamųjų sensomotorines reakcijas, nustatyta, kad geresnis užduočių atlikimo laikas buvo galvos smegenų traumą patyrusių ligonių, o užduoties atlikimo judesio kokybė buvo geriau įvertinta sergnčiųjų insultu.
Išvados:
- Ligonių, patyrusių galvos smegenų traumą ir galvos smegenų insultą, savarankiškumas ankstyvosios reabilitacijos metu reikšmingai pagerėjo (p<0,05).
- Įvertinus ligonių sensomotorines reakcijas „Sensoneck“ sistema, ankstyvosios reabilitacijos pradžioje stebimas jų sutrikimas. Ankstyvosios reabilitacijos eigoje nustatytas tiriamųjų grupių sensomotorinių reakcijų greičio ir judesio kokybės reikšmingas gerėjimas (p<0,05).
- Galvos smegenų traumą patyrę ligoniai užduotis atliko reikšmingai greičiau (p<0,05) nei sergantieji galvos smegenų insultu, o sergantieji galvos smegenų insultu užduotis atliko reikšmingai tiksliau (p<0,05) nei patyrusieji galvos smegenų traumą. Tokia situacija stebima ankstyvosios reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje.
Kineziterapijos metodai
- Reabilitacijos pradžioje kineziterapeutas turi įvertinti paciento funkcinę būklę, po to taikyti gydymo metodus, priemones bei įvertinti jų efektyvumą.
- Pabrėžiama komos būsenos ligonių ankstyvo vertikalizavimo svarba.
- Kineziterapija apima komplikacijų prevenciją, raumenų jėgos, judesių amplitudės didinimą, pusiausvyros ir judesių koordinacijos, ištvermės, suvokimo lavinimą.
Reabilitacijos pradžioje kineziterapeutas turi įvertinti paciento funkcinę būklę. Netaikant kineziterapijos, kai sutriko pacientų judėjimo funkcija, gali atsirasti įvairių komplikacijų - pneumonija, raumenų sutrumpėjimas, hipotrofija, skausmas įvairiose kūno vietose. Prof. E. Lendraitienė pabrėžia, kad kiekviena paciento istorija - individuali ir nepaisant to, kad keliems pacientams klinikinė diagnozė būna tokia pati, kineziterapinė diagnozė gali skirtis.
Reabilitacija po galvos smegenų traumos: 3 svarbiausi aspektai
Taip pat skaitykite: Šventasis ligonių globėjas