Dažnai kyla klausimas, ar galima Lietuvos gydymo įstaigose gauti ką nors nemokamai. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad visiems Lietuvos gyventojams, kurie moka arba už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, už visas gydymo paslaugas, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose mokėti nereikia. Visos šios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Taigi, asmenys kartą per mėnesį susimoka įmokas ir papildomai jiems mokėti nereikia.
Specialistai primena kelias svarbiausias taisykles, kaip gauti nemokamas paslaugas, ir išimtis - kada gali paprašyti susimokėti:
- Jei esate apdraustas PSD, už jūsų gydymą sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) sudariusiai įstaigai sumoka ligonių kasos. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas. Jei gydymo įstaigose paprašoma PSD apdraustų asmenų sumokėti ar primokėti už gydymo paslaugas arba gydantis ligoninėje pačiam įsigyti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl to reikalaujama, paprašyti dokumentų, įrodančių priemokų teisėtumą. Jei pacientui bendraujant su gydytoju nepavyksta išsiaiškinti, kodėl reikia mokėti, tuomet verta kreiptis į gydymo įstaigos administraciją.
- Jei susirgote - kreipkitės į šeimos gydytoją. Susirgus pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, dirbantį sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. Visi apdraustieji PSD gali pasirinkti norimą, taip pat ir arčiausiai jo gyvenamosios vietos esantį šeimos medicinos centrą ar polikliniką ir norimą šeimos gydytoją. Taip pat galima pasirinkti ir registruotis pasirinktame psichikos sveikatos centre. Svarbu, kad pasirinktos įstaigos turėtų licenciją šioms paslaugoms teikti ir būtų sudariusios sutartį su TLK, tuomet už suteiktas šeimos gydytojo paslaugas mokėti nereikės.
- Nemokamos odontologo paslaugos. Dėl dantų gydymo pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios žmogus yra prisirašęs. Jei įstaigoje odontologo nėra, ji turi informuoti, koks odontologijos kabinetas teikia nemokamas odontologines paslaugas prirašytiems toje įstaigoje asmenims. Gydantis dantis gali tekti mokėti už plombines ar kitas odontologines medžiagas, vaistus, vienkartines priemones. Išimtis taikoma vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims (jiems būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą). Jiems mokėti už dantims gydyti sunaudotas medžiagas ir vienkartines priemones nereikia.
- Pas reikiamą specialistą Jus nukreips šeimos gydytojas. Pacientai, kurie yra apdrausti PSD ir turi šeimos gydytojo siuntimą pas kitus gydytojus specialistus tyrimams ar konsultacijoms, kurių šeimos gydytojas negali atlikti, gali kreiptis ir gauti nemokamas paslaugas nepaisant to, kokio sudėtingumo jos yra. Tai galioja ir viešosiose gydymo įstaigose, ir privačiose, kurios yra sudariusios sutartis su TLK, pagal kurias joms apmokama už gyventojams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą dėl odos ir venerinių ligų, o taip pat, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena. Jei pacientas, neturėdamas šeimos gydytojo siuntimo, pageidauja pats gauti gydytojo specialisto konsultaciją jam teks už ją susimokėti. Be to, mokėti teks, jei pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą siunčia gydytojas, dirbantis sveikatos priežiūros įstaigoje, nesudariusioje sutarties su TLK. Būtinoji pagalba teikiama be siuntimo.
- Išimtis - mokamų paslaugų sąrašas. Procedūras, kurios tiesiogiai nesusijusios su ligų ar susirgimų gydymu ir nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, gydymo įstaigos teikia mokamai. Paslaugų sąrašą už kurias jų gavėjai privalo sumokėti tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Į jį įtraukta akupunktūra bei manualinė terapija, sveikatos tikrinimas vykstant į užsienį, įsigyjant civilinį ginklą, norint gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimą, papildoma individuali ligonio priežiūra ir slauga, nėštumo nutraukimas, kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūras, dantų implantavimas ir kitos paslaugos. Pačios gydymo įstaigos turi patvirtinti aiškią mokamų paslaugų teikimo tvarką ir suteikti galimybę su ja susipažinti pacientams.
- Dar kelios išimtys, kai gali tekti mokėti. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, jas pasirenka savo nuožiūra be gydytojo rekomendacijos, šių tyrimų faktinę kainą apmoka patys. Tais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas (dokumentuose įrašant, kokie tyrimai pasirinkti), patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininiuose dokumentuose. Už paslaugą sumokama gydymo įstaigos kasoje, pacientui išduodamas kasos kvitas. Tokiu atveju, jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, jis gydymo įstaigos kasoje sumoka jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą. Kilus neaiškumų patariame visus rūpimus klausimus pirmiausia bandyti išsiaiškinti gydymo įstaigoje. Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas - pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas, jo netenkina, jis su gydymo įstaigos atsakymu turi teisę kreiptis į TLK. Primename, kad, žmogus, patvirtinęs parašu ligos istorijoje savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturi teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.
Apibendrinant, Seimo patvirtinimui bus pateiktas didesnis PSDF biudžetas. Kas yra gerai tiek valstybinėms gydymo įstaigoms, tiek ir privačioms. 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (sutrump. PSDF) biudžetas yra šiek tiek daugiau kaip 3 milijardai eurų.
PSDF biudžeto paskirstymas 2023 metais
PSD įmokos (mokesčių mokėtojų įmokos) paskirstomos taip: beveik 70 proc. - asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, 19 proc. - vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, 5,4 proc. - sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms, 4 proc. - medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, 0,65 proc.
Taip pat skaitykite: Ligoninės priėmimas: pensininko pažymėjimas.
Klaidinga yra manyti, kad PSDF biudžetas yra skirtas tik valstybinėms gydymo įstaigoms, o privačios įstaigos užsidirba pačios. Privačių gydymo įstaigų biudžetą sudaro ne tik savanoriški pacientų mokėjimai, bet ir finansavimas iš PSDF. Kitaip tariant, 70 proc. PSDF biudžete yra nemenka dalis privačiam sektoriui.
Gyventojai jau gana gerai žino, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, turėdami siuntimą, gali patys rinktis, kurioje sutartį su ligonių kasa turinčioje gydymo įstaigoje gauti reikiamos kvalifikacijos gydytojo specialisto paslaugas, atlikti tyrimus, procedūras. Šia garantija jie dažnai naudojasi, kai poliklinikoje, kurioje yra prisirašę, ilga reikiamos paslaugos laukimo eilė. Tačiau renkantis gydymo įstaigą yra svarbi sąlyga, dėl kurios per neapdairumą tenka susimokėti už paslaugą, nors ji galėtų būti nemokama.
Į Vilniaus teritorinę ligonių kasą kas mėnesį kreipiasi po kelis gyventojus, kurie pageidauja, kad jiems būtų kompensuotos gydytojų specialistų konsultacijų, procedūrų, dienos chirurgijos paslaugų ir pan. išlaidos. Žmonės pabrėžia, kad yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir paslaugų kreipėsi su siuntimu.
Visgi daliai šių paklausėjų tenka paaiškinti du svarbius dalykus, į kuriuos neatkreipiama dėmesio: pirmas - kompensuojamoji paslauga gali būti suteikta, tik jei būtent dėl jos gydymo įstaiga turi sutartį su ligonių kasa, antras - suteiktos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos ne asmeniškai gyventojams, o jas suteikusioms gydymo įstaigoms.
Apdraustieji su siuntimu gali gauti kompensuojamąsias paslaugas tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose. Tačiau prieš kreipiantis būtina sužinoti, ar pageidaujama gydymo įstaiga turi sutartį su ligonių kasa dėl konkrečios paslaugos, jos teikimo būdo. Pavyzdžiui, jei žmogaus siuntime nurodyta, kad reikalinga kardiologo ar oftalmologo konsultacija, jis gali kreiptis į bet kurią Lietuvos gydymo įstaigą, kuri su ligonių kasa sudariusi sutartį būtent dėl šių gydytojų specialistų paslaugų.
Taip pat skaitykite: Šventasis ligonių globėjas
Renkantis įstaigą, kurioje siuntimą turinčiam pacientui turi būti suteiktos, pavyzdžiui, išsiplėtusių kojų venų operacinio gydymo paslaugos, taip pat svarbu išsiaiškinti, ar sutartis sudaryta dėl dienos chirurgijos paslaugų (širdies ir kraujagyslių sistemos procedūrų) teikimo.
Kuriose bent trijose gydymo įstaigose teikiama pacientui reikalinga kompensuojamoji paslauga, turi nurodyti siuntimą išduodantis gydytojas. Išsamus sąrašas įstaigų, su kuriomis ligonių kasos sudariusios sutartis ir dėl kokių paslaugų, skelbiamas ligonių kasų svetainėje. Pagal teisės aktus ir gydymo įstaigos privalo savo interneto svetainėse, registratūroje bei kitose pacientams lengvai pasiekiamose vietose aiškiai skelbti paslaugų, dėl kurių sudariusios sutartis su ligonių kasa, sąrašą. Pacientams rekomenduojama susisiekus su pasirinkta gydymo įstaiga pasitikslinti šią informaciją.
Pasirinkę tinkamą gydymo įstaigą, kurioje tikrai teikiama reikalinga kompensuojamoji paslauga, apdraustieji su siuntimu neturi mokėti už jame nurodytas paslaugas, įskaitant diagnostines ir gydomąsias priemones, vaistus, operacijas, anesteziją ir pan. Nebent pacientai pasirenka paslaugas gauti ne eilės tvarka, taip pat mokamas, brangesnes ar papildomas paslaugas, kurios nėra kompensuojamos.
Gydymo įstaigoje prieš mokant privaloma pasirašyti sutikimą mokėti už paslaugas. Būtina atidžiai jį perskaityti ir prireikus paprašyti paaiškinti, už ką ir kodėl prašoma mokėti. Pasitaiko, kad apdrausti pacientai sutinka mokėti, bet abejoja dėl mokėjimo pagrįstumo, numanydami, kad jiems suteiktos paslaugos veikiausiai gali būti teikiamos ir PSDF lėšomis.
Tada žmonės kreipiasi į ligonių kasą su prašymu kompensuoti, jų nuomone, nepagrįstas išlaidas. Tačiau ligonių kasos gydymo išlaidų gyventojams asmeniškai negali kompensuoti - lėšos už paslaugas, suteiktas pagal ligonių kasos ir gydymo įstaigos sutartį, sumokamos gydymo įstaigai.
Taip pat skaitykite: Socialinis draudimas per ligonių kasas
Atsiradus abejonių dėl mokėjimo už medicinos pagalbą pagrįstumo, pirmiausia reikia raštu kreiptis paaiškinimo į gydymo įstaigos administraciją, kuri jį privalo pateikti. Jeigu gautas paaiškinimas paciento netenkina ir pinigai neatgaunami, kreipimąsi į administraciją ir jos paaiškinimą galima pateikti nagrinėti savo gyvenamosios vietos teritorinei ligonių kasai. Paaiškėjus, kad iš paciento neteisėtai buvo prašoma sumokėti, žmogaus išlaidas kompensuoja gydymo įstaiga, kuriai jis sumokėjo už paslaugas.
Vieša paslaptis, kad medicinos darbuotojai vis dažniau palieka valstybines (Sveikatos apsaugos ministerijai ar savivaldybėms pavaldžias) įstaigas dėl darbo privačiose klinikose. Ir tai susiję ne tik su finansiniais stimulais, kuriuos jos gali pasiūlyti.
Šiuo metu itin suaktyvėjo privačių gydymo įstaigų plėtra, o tai lėmė valstybės vykdoma politika, sudaranti palankias sąlygas privačiam sektoriui bei skatinanti privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą bei konkurenciją vienu metu.
Lietuvos sveikatos sistema iš arti | Eksperto analizė | Kursas – sveikata | #1
Kaip Veikia Dabartinis Sveikatos Įstaigų Finansavimo Modelis?
Ligonių kasos kiekvienais metais kaip su valstybinėmis, taip ir su privačiomis įstaigomis, pasirašo finansavimo sutartis: su ligoninėmis, vaistinėmis bei optikomis, šeimos gydytojo kabinetais, poliklinikomis, medicinos centrais, dantų protezavimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Visoms gydymo įstaigoms - tiek viešosioms, tiek privačioms - taikomi vienodi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Kitaip tariant, ligonių kasoms visi sutarčių partneriai yra lygūs. Tačiau reikia pažymėti, kad gydymo įstaiga, pasirašiusi sutartį su ligonių kasomis, iš anksto jokių pinigų negauna: juos pradžioje reikia užsidirbti suteikiant pacientams gydymo paslaugas ir tik paskui ligonių kasos kompensuoja gydymo įstaigai patirtas išlaidas už sutartyje nurodytas paslaugas. Paprasčiau tariant, už gautą gydymą valstybinei ar privačiai gydymo įstaigai moka ne pacientas, o ligonių kasos.
Tiesa, ne visoms gydymo įstaigoms gydymo išlaidos yra kompensuojamos ir ne visose gydymo įstaigose pacientas gali gauti nemokamas paslaugas. Norint gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, reikia žinoti dvi sąlygas. Pirmoji yra būti apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu. Antroji - pasirinkta gydymo įstaiga turi būti sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa (sutrump. TLK) dėl reikiamų paslaugų teikimo.
Toks, bendrais bruožais, yra Lietuvoje įtvirtintas apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas modelis, kuris veikia vienodai valstybinių ir privačių gydymo įstaigų atžvilgiu.
Kiek Privačių Ir Valstybinių Įstaigų Turime?
Remiantis 2022 m. duomenimis, Lietuvoje privačių gydymo įstaigų yra 3323. Iš jų - ligoninių yra 16 (tiesa, nei viena jų nėra bendrojo pobūdžio, daugiausia tai slaugos įstaigos). Labiausiai dominuoja odontologinės įstaigos (jų yra daugiausia - 1445), šeimos gydytojo paslaugos, specialistų kabinetai (pirminės sveikatos priežiūros įstaigų - 228, poliklinikų - 466).
Tuo tarpu valstybinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra 230. Iš jų ligoninių - 76 (bendrojo pobūdžio - 56), pirminės sveikatos priežiūros centrų - 86, poliklinikų - 15.
Taigi ryškėja tokia tendencija - privačių gydymo įstaigų tinklas sparčiai didėja (kai kuriose pozicijose net 15 procentų), o valstybinių gydymo įstaigų tinklas tendencingai siaurėja, įgyvendinant tinklo optimizavimo reformas.
Stacionarinių paslaugų privačios gydymo įstaigos praktiškai nevykdo (galima išskirti tik privačias slaugos ligoninės, bet, kaip žinia, slaugos įstaigos aktyvaus gydymo nevykdo). Privačios įstaigos pasirašo su ligonių kasomis finansavimo sutartis daugiausiai dėl šeimos medicinos, dienos chirurgijos, ambulatorinių paslaugų bei diagnostinių tyrimų.
Kaip minėjau, privačių gydymo įstaigų skaičius sparčiai didėja, šios įstaigos plečia PSDF lėšomis apmokamų paslaugų spektrą, atitinkamai ir bus daugiau privačių įstaigų, norinčių pasirašyti finansavimo sutartis su ligonių kasomis. Kita priežastis, skatinanti privačias įstaigas norėti pasirašyti sutartį su TLK - tikėtina, kad padidės apmokėjimas už ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, didinant jų bazinių kainų balo vertes.
Kiek Kainuoja Išlaikyti Privačias Gydymo Įstaigas?
2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (sutrump. PSDF) biudžetas yra šiek tiek daugiau kaip 3 milijardai eurų. PSD įmokos (mokesčių mokėtojų įmokos) paskirstomos taip: beveik 70 proc. - asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, 19 proc. - vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, 5,4 proc. - sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms, 4 proc. - medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, 0,65 proc. - ortopedijos techninėms priemonėms.
Klaidinga yra manyti, kad PSDF biudžetas yra skirtas tik valstybinėms gydymo įstaigoms, o privačios įstaigos užsidirba pačios. Privačių gydymo įstaigų biudžetą sudaro ne tik savanoriški pacientų mokėjimai, bet ir finansavimas iš PSDF. Kitaip tariant, 70 proc. PSDF biudžete yra nemenka dalis privačiam sektoriui. Maža to, privačios gydymo įstaigos už suteiktas ambulatorines, diagnostikos, dienos chirurgijos bei stacionaro paslaugas gauna finansavimą iš privataus sveikatos draudimo, kai pacientas yra apdraustas sveikatos draudimu darbdavio lėšomis arba savo lėšomis (tokios galimybės valstybinei gydymo įstaigai nėra).
Valstybinės gydymo įstaigos biudžeto pagrindą sudaro suderėta su TLK suma, kurią dar reikia užsidirbti suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t.y. priešingai nei kitos valstybinės įstaigos, turi pačios užsidirbti ir iš gauto PSDF finansavimo už suteiktas paslaugas išmokėti ne tik algą personalui, bet ir apmokėti už įstaigos išlaikymą ir plėtrą, medicininės įrangos įsigijimą, remontus bei už visų procesų palaikymą.
Patarimai Valstybinėms Gydymo Įstaigoms
Grįžkime prie gydytojų nutekėjimo iš valstybinių įstaigų klausimo. Pripažinkime - medicinos personalo Lietuvoje yra tiek, kiek yra. Tie patys gydytojai dirba tiek valstybinėje gydymo įstaigoje, tiek ir privačioje. Valstybinės gydymo įstaigos tampa donorais privačioms įstaigoms ir gydytojų, ir pacientų kontekste.
Aukštos kvalifikacijos gydytojai mažina savo darbo krūvį valstybinėje įstaigoje, siekdami finansinių motyvų privačiajame sektoriuje. Ir tai turi daugybę neigiamų padarinių - nuo ilgo laukimo laiko pacientams iki nekokybiškos paslaugos, atsirandančios dėl dėmesio pacientui stokos. Tos eilės niekada nemažės, nes gydytojas, dirbantis iki pietų valstybinėje gydymo įstaigoje, tiesiog neturi laiko pacientams priimti - jis skuba į privačią kliniką.
Ar privačioje klinikoje nėra eilių? Aišku, kad yra, bet privačios įstaigos yra laisvos pasirinkime ir kol jos „uogauja“, valstybinės įstaigos gydo visus pacientus nepriklausomai nuo atvejo sudėtingumo bei socialinio ir ekonominio paciento statuso.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu visos valstybinės gydymo įstaigos turi susirūpinti dėl stiprėjančios konkurencijos sveikatos priežiūros rinkoje, įvertinti savo situaciją ir priimti tinkamus strateginius sprendimus dėl personalo finansinio motyvavimo, darbo sąlygų gerinimo, organizacinės kultūros gerinimo bei efektyvaus išteklių valdymo.
Patarimai Sveikatos Apsaugos Ministerijai
Žinodami visą status quo, turėtume savęs paklausti šių dalykų:
- Ar gydytojai specialistai, šeimos gydytojai ir slaugytojai sutiktų dirbti valstybinėje įstaigoje visą darbo dieną, jeigu už darbą būtų mokamas tam tikras procentas nuo suteiktos paslaugos bazinės kainos, bet nebūtų fiksuoto atlyginimo, atostoginių bei mamadienių? Toks apmokėjimo modelis dažniausiai taikomas privačioje įstaigoje.
- Ar valstybės institucijos neturėtų numatyti privataus sektoriaus veiklos reguliavimo, siekdamos išvengti nesąžiningos konkurencijos ir nepageidaujamų padarinių sveikatos sistemos veikimui?
Pavyzdžiui, galima būtų pradėti nuo SAM ministro įsakymo dėl brangių medicinos prietaisų įsigijimo koordinavimo, įtraukiant į tvarkos aprašą ir privačias gydymo įstaigas. Atitinkamai ir nustatyti atvejus, kai privačios gydymo įstaigos, ketinančios įsigyti (pirkti, naudoti neatlygintinai ar nuomos pagrindais) brangią medicinos priemonę, turi gauti Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą. Manau, tai būtų teisinga, atsižvelgiant į tą faktą, kad privačios įstaigos už atliktus brangius tyrimus (pvz., magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai) gauna finansavimą iš Ligonių kasų (pagal sutartį su TLK), t.y. iš valstybės.
Kitas pavyzdys - kadangi valstybė už gydymo paslaugas apmoka privačioms gydymo įstaigoms, ji turėtų viešinti informaciją apie pacientų eiles nemokamoms (paciento atžvilgiu) paslaugoms šiose įstaigose: pas šeimos gydytoją, pas gydytojus specialistus, diagnostiniams tyrimams.
Iššūkiai sveikatos apsaugos sistemoje neabejotinai sudėtingi, tačiau jų sprendimas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą ir aukštos kokybės paslaugų teikimą visiems pacientams.