Nedarbo lygis 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 7,4 proc. ir, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 1,2 procentinio punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. 2023 m. nedarbo lygis sudarė 6,8 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto didesnis nei 2022 m.
Statistika rodo, kad paskutinį 2023 metų ketvirtį vidutiniškai be darbo buvo jau 116,7 tūkst. Lietuvos gyventojų, o visų 2022 metų vidurkis buvo 89,3 tūkstančio bedarbių. Gyventojų tyrimas rodo, kad 2023 m. buvo 105,5 tūkst. 15-74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15-24 metų amžiaus - 13,5 tūkst. Per metus bedarbių skaičius padidėjo 16,2 tūkst., iš jų 15-24 metų amžiaus - 2 tūkst.
Vidutiniškai per ketvirtį 2023 m. apklausta 10,4 tūkst. žmonių taikant imčių metodą. Pavyzdžiui, tyrimo duomenimis, nedarbo lygis paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo 7,4 proc., nors oficiali Valstybinės duomenų agentūros pateikiama išankstinė statistika rodo 6,3 proc. „Tiesiogiai skirtingų šaltinių duomenų lyginti negalima, tačiau duomenys parodo tendencijas“, - paaiškino R.
Nedarbo Lygio Pokyčiai Pagal Lytį ir Amžių
Vyrų nedarbo lygis sudarė 7,3 proc., moterų - 6,4 proc. (2022 m. - atitinkamai 6,4 ir 5,5 proc.). Vyrų nedarbo lygis sudarė 8,3 proc., moterų - 6,6 proc. ir per ketvirtį padidėjo atitinkamai 1,3 ir 1,2 procentinio punkto. Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2023 m. sudarė 13,8 proc. ir buvo 2 procentiniais punktais didesnis nei 2022 m. Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis sudarė 18,3 proc.
Oficiali Valstybinės duomenų agentūros statistika, išankstiniais duomenimis, fiksuoja, kad ypač mažai aktyvūs darbo rinkoje yra jauni vyrai. Tarp 15-24 metų jaunuolių šis rodiklis praėjusį gruodį siekė net 19,6 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti pensiją anksčiau laiko?
Ilgalaikio nedarbo lygis per metus nepasikeitė ir 2023 m. Ilgalaikių bedarbių skaičius paskutinį 2023 metų ketvirtį padidėjo 8 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 35,1 tūkst., arba 33,3 proc. visų bedarbių, - tai 0,1 tūkst.
Užsienio Darbuotojų Įdarbinimas Lietuvoje
Migracijos departamento duomenimis, praėjusių metų spalio pradžioje Lietuvoje gyveno kiek daugiau nei 208 tūkst. iš įvairių užsienio šalių atvykusių asmenų. Praėjusiais metais pirmą kartą imigrantų skaičius Lietuvoje perkopė 200 tūkst ribą. Lietuvoje oficialiai šiuo metu dirba apie 130 tūkst. užsienio šalių piliečių. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, atvykstančių į šalį, skaičius kilo dešimtadaliu. Lietuvos įmonės nuolat priima kitataučius vadovų ar specialistų pareigoms eiti.
„Žinoma, turime daugybę užsieniečių, dirbančių vairuotojais, tačiau organizacijos administracija taip pat atvira iš svetur atvykusiems darbuotojams. Šiuo metu darbuojasi kolegos iš Ukrainos, Indijos, Turkijos, Izraelio ir net Nigerijos. Jie užima įvairias pareigas - transporto bei pardavimų vadybininkų, autoelektrikų-šaltkalvių, reisų dokumentų specialistų“, - sako R. Anot jos, svarbiausias dalykas atvykus į svetimą šalį - būstas. Daliai kitataučių darbuotojų įmonė nėra pirma darbovietė Lietuvoje, todėl jų integracija įprastai būna sklandesnė.
Nors didžioji dauguma užsieniečių Lietuvoje gyvenimui ir darbui renkasi sostinę, tačiau Klaipėda taip pat aktyviai siekia konkuruoti ir rodo savo pranašumus. Vienas patogiausių pasirinkimų užsieniečiams, kurie dar neturi darbo pasiūlymo ir nori pradėti kurti gyvenimą mūsų šalyje, - Klaipėda. „Užsieniečiai turi galimybę konsultuotis su Užimtumo tarnybos specialistais. Jie suteikia informaciją apie laisvas darbo vietas, kokių dokumentų reikia, net padeda paruošti gyvenimo aprašymą. Užsienio piliečių koncentracija Klaipėdos darbovietėse sparčiai keičiasi.
„Tačiau Lietuva sparčiai vystosi, tapome lygiaverte Vakarų Europos dalimi, galinčia konkuruoti darbo sąlygomis, galinčia pasiūlyti inovatyvią darbo aplinką, augimo ir tobulėjimo galimybes, todėl vis daugiau užsieniečių renkasi mūsų šalį.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo galimybės Lietuvoje
Gamybos Mažinimas ir Atleidimai
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ prieš metus apie atleidimą įspėjo 70 darbuotojų. „Espersen Lietuva“ darbuotojus atleido, nes, mažindama gamybos apimtį, iš keturių darbo pamainų grafikų paliko du. „Sodros“ duomenimis, bendrovėje praėjusių metų pradžioje dirbo 416 darbuotojų.
„Espersen Lietuva“ pernai mažino gamybą, atleido 70 darbuotojų. „Klaipėdos mėsinė“ skelbs nemokumą, tai čia dėl to„, - tuomet BNS sakė “Klaipėdos mėsinės„ vadovas Marius Valančius. Praėjusių metų pabaigoje UAB „Nesė“ paskelbė, kad atleidžia 19 darbuotojų. Taip pat statistika fiksuoja, kad dvi Klaipėdoje veikiančios „Marino grupei“ priklausančios įmonės praėjusiais metais atleido beveik 900 žmonių. Tačiau kadangi Užimtumo tarnyba negavo pranešimo apie grupinį darbuotojų atleidimą, tikėtina, kad tai susiję su įmonės vidinės struktūros pasikeitimais.
BVP Augimas ir Kiti Ekonominiai Rodikliai
Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas siekė 2,4 proc., tačiau jau antrąjį ketvirtį augimas netikėtai sulėtėjo iki 1,8 procento. Ką reiškia toks ekonomikos augimo sulėtėjimas?
Lietuvos ekonomikos apžvalga ir prognozės
Pavyzdžiui, sukuriamam BVP įtakos turi ir tokia ekonominė veikla, kaip „tariama nuoma“ - gyvenimas nuosavame būste. Net iki trečdalio BVP gali sudaryti nelegalus darbas, šešėlinės pajamos, neapskaityti bei nuslėpti sandoriai ir nelegali veikla - prostitucija, prekyba narkotikais ir panašiai. Be to, ir likusi BVP dalis yra nustatoma ne vien fiksuojant faktinius sandorius, bet ir remiantis apklausomis, todėl klaidos ir neatitikimai būna gana dideli.
BVP skaičiuojamas trimis metodais - išlaidų, pajamų ir gamybos - ir visais jais suskaičiuota vertė turi sutapti. Atsiradus neatitikimams, kai kurie BVP komponentai koreguojami - skaičiuojant išlaidų metodu, dažniausiai pakoreguojamas BVP komponentas „įmonių atsargos“. Šių metų pradžioje neigiama atsargų pokyčio įtaka Lietuvos BVP augimui siekė net 2,8 procentinio punkto. Todėl vertinant šalies ekonominę būklę būtina analizuoti ir kitus rodiklius. O jų tendencijos šiuo metu rodo kitokią situaciją nei BVP.
Taip pat skaitykite: Vaiko auginimas Lietuvoje
Metinis mažmeninės prekybos augimas antrąjį ketvirtį siekė 6,6 proc., apdirbamoji gamyba (be naftos produktų) augo 4,5 proc., užimtumo augimas išlieka vienas sparčiausių ES, o registruoto nedarbo lygis nukrito iki 7,4 procento ir buvo daugiau nei procentiniu punktu mažesnis nei prieš metus. Dėl kritusių kainų prekių eksporto vertė mažėjo, bet apimčių augimas buvo teigiamas. Svarbiau, kad įsibėgėjo paslaugų eksporto augimas - per pirmuosius penkis mėnesius jo vertė išaugo net 12,8 procento.
Galiausiai, prisiminkime šių metų valstybės biudžeto tvirtinimą praėjusių metų rudenį. BVP augimo prognozės ir biudžeto pajamų projekcijos buvo vadinamos optimistinėmis, nupieštomis žiūrint pro „rožinius akinius“. Dabar jau matome, kad BVP auga lėčiau nei prognozuota, bet nacionalinio biudžeto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį planą viršijo net 5,4 proc. ir buvo 7,8 proc. didesnės nei prieš metus. Tiesa, vienas svarbus rodiklis šiemet neblizga - investicijos pirmąjį ketvirtį mažėjo ir, panašu, kad kol kas neatsigavo. Tačiau tam daugiausiai įtakos turėjo ne privatus, o viešasis sektorius.
Taigi, BVP ir jo prognozės talpina labai daug informacijos bei yra naudojamas įvairiems tikslams - ne tik norint pasilyginti su kaimyninėmis šalimis ar tvirtinant valstybės biudžetą, bet ir diskutuojant apie atlyginimų šalyje adekvatumą.
Registruotas Nedarbas ir Darbo Vietų Pasiūla
Skelbiama, kad šių metų sausio 1 d. tarnyboje bedarbio statusu registruota 159,3 tūkst. asmenų - 3,1 proc. daugiau nei gruodžio pradžioje. Vis tik, per metus neturinčių darbo gyventojų skaičius sumažėjo 2,6 proc. Gruodžio mėnesį bedarbiais registravosi 22,1 tūkst. asmenų - 1,8 proc. daugiau nei lapkritį ir 0,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2024 m. Tuo metu 16-24 m. amžiaus bedarbių metų pradžioje Užimtumo tarnyboje registruota 16,8 tūkst. - 1,7 proc. daugiau nei gruodį, tačiau 4,5 proc. mažiau nei prieš metus.
Skelbiama, jog jaunimo nedarbo lygis per paskutinį praėjusių metų mėnesį išaugo 0,1 proc. ir šių metų pradžioje sudarė 6,8 proc. Vyresnių kaip 50 m. amžiaus bedarbių metų pradžioje registruota 61,5 tūkst. - 2,5 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 0,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Registruotas šios amžiaus grupės nedarbas per gruodį ūgtelėjo 0,3 proc. punkto ir sausį siekė 10,3 proc. - 0,1 proc. punkto mažiau prieš metus.
Registruotas nedarbas pirmą žiemos mėnesį augo 53-iose savivaldybėse, mažėjo - dviejose, o penkiose nepakito. Po 0,1 proc. punkto nedarbas mažėjo Birštono ir Jonavos r. savivaldybėse. Didžiausias, 0,8 proc. punkto augimas fiksuotas Rietavo, Pakruojo r. ir Visagino savivaldybėse. Tuo metu nedarbo lygis 0,7 proc. punkto augo Mažeikių r. ir Raseinių r. savivaldybėse.
Tarnyba skelbia, jog gruodį ženkliai mažėjo darbuotojų paklausa. Remiantis jos duomenimis, iš viso paskelbta 7,6 tūkst. laisvų darbo vietų - 24,3 proc. mažiau nei lapkritį ir dvigubai mažiau balandžio-rugsėjo mėnesiais. Daugiau nei pusė, 52,7 proc. jų - penkių didžiųjų šalies miestų savivaldybėse. Palyginti su ankstesniais metais, laisvų darbo vietų gruodį paskelbta dešimtadaliu mažiau nei tuo pačiu metu 2024 m. ir 2023 m.
„Pasyvesnė darbuotojų paieška gruodį - įprastas reiškinys Lietuvos darbo rinkoje. Metų pabaigoje darbuotojų paklausa mažėja, nes samdos sprendimai neretai atidedami naujiems metams, kai patvirtinami nauji veiklos planai ir biudžetai. Paklausą mažina ir sezoniniai svyravimai: žiemą dalyje sektorių veiklos apimtys, o kartu ir darbuotojų poreikis, natūraliai traukias“, - skelbia tarnyba.
Tuo metu įsidarbino 13 tūkst. darbo ieškojusių asmenų - 21,6 proc. mažiau nei lapkritį. Skelbiama, jog tai mažiausias per mėnesį įsidarbinusių Užimtumo tarnybos klientų skaičius per pastaruosius dvejus metus. Tarnybos duomenimis, įsidarbinusių mažėjo visuose veiklos sektoriuose ir beveik visoje šalyje - 56 savivaldybėse.
Skelbiama, jog bendras dirbančiųjų skaičius šalyje stabilus. Kaip nurodo tarnyba, remiantis „Sodra“ duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. apdraustųjų, dirbančiųjų buvo 1,45 mln. - 8,1 tūkst. arba 0,56 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Dirbančiųjų labiausiai daugėjo nekilnojamojo turto operacijų (0,3 tūkst.), viešojo valdymo ir gynybos (0,3 tūkst.) sektoriuose, labiausiai sumažėjo - administracinės ir aptarnavimo veiklos (1,4 tūkst.), statybos (1,2 tūkst.), gamybos (1,2 tūkst.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (0,3 tūkst.) sektoriuose.