Neįgaliųjų asmenų integracija į visuomenę yra vienas svarbiausių socialinės politikos uždavinių. Deja, statistika rodo, kad šioje srityje vis dar yra daug iššūkių. Apie tai, kokia situacija yra Lietuvoje ir Europoje, aptariama šiame straipsnyje.
Neįgaliųjų situacija Lietuvoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2020 metais Lietuvoje gyveno 229 tūkst. žmonių su negalia, o tai sudarė apie 8 proc. visų šalies gyventojų. Didžioji jų dalis (67 proc.) buvo darbingo amžiaus. Negalia dažniausiai pripažįstama asmenims, sergantiems vidaus ligomis ir turintiems kitų sveikatos sutrikimų. Asmenys su regėjimo negalia sudaro 4 proc., klausos - 3 proc. visų asmenų su negalia. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.
Informacijos prieinamumas
Lietuva 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir įsipareigojo užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų naudotis saviraiškos laisve ir laisve reikšti savo nuomonę, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas lygiai su kitais asmenimis, visomis pasirinktomis bendravimo priemonėmis. Vykdydama konvencijos įsipareigojimus, Vyriausybė patvirtino Neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėtros programą, kuri turės būti įgyvendinta iki 2030 metų.
Nors Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal elektroniniu būdu teikiamų viešųjų paslaugų skaičių, tačiau jų prieinamumas negalią turintiems žmonėms išlieka ribotas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė, išanalizavusi užsienio valstybių patirtį, iki šių metų pabaigos parengs ilgalaikes strategines gaires, kaip didinti informacijos prieinamumą negalią turintiems žmonėms pagal jų negalios pobūdį.
Lietuvoje elektroniniu būdu teikiamų viešųjų paslaugų prieinamumas negalią turintiems žmonėms yra ribotas. Labai svarbu identifikuoti trūkumus ir įdiegti interneto svetainių bei mobiliųjų programų ir jose pateikiamo turinio atitikimą lengvai suprantamos kalbos standartams. Informacija lengvai suprantama kalba labiausiai reikalinga daugiau nei 35 tūkst. intelekto negalią turinčių žmonių. Vis dėlto, Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ duomenimis, informacijos prieinamumas gali būti aktualus daugiau nei 420 tūkst.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
„Informacija žmonėms su negalia turi būti pateikta patogiai ir suprantamai, kad ja negalią turintys žmonės galėtų perskaityti ir suprasti. Deja, to pasigendame. Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nes ji nepritaikyta skirtingą negalios tipą turinčių asmenų poreikiams. Tokiu būdu dalies žmonių komunikacijos poreikiai lieka nepatenkinti. Ribotas informacijos, ypač skaitmeninės, prieinamumas žmonėms su įvairiomis negaliomis yra ypatingai opi problema. Viešojoje erdvėje beveik nenaudojami lengvai suprantamos kalbos principai. Visa tai izoliuoja negalią turinčius žmones. Džiugu, kad šiuo klausimu matome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lyderystę - naujai veikiančios darbo grupės išsikelti tikslai išties ambicingi.“
Įsidarbinimo iššūkiai
Jurgita Kuprytė -15 metų veikiančios VšĮ “SOPA” - socialinės įdarbinimo agentūros steigėja ir vadovė teigia, kad Lietuvoje labai nemažas skaičius tų, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, ir jie turi labai skirtingas individualias situacijas, ir nuo jų ir priklauso, kokie šansai įsidarbinti, nes labai priklauso ir nuo negalios, ir nuo asmens išsilavinimo, ir nuo patirties, ir panašiai.
Lietuvos negalios organizacijų forumas, kitos organizacijos teigia daugelį metų siekiantys pakeitimų Užimtumo įstatyme. ,,Mes jau tikrai kokį dešimtmetį, jeigu ne daugiau, užsiimam advokacija darbo rinkoje, susijusia su Užimtumo įstatymo keitimu ir stiprinimu, tai reiškia, kad Užimtumo įstatyme atsirastų labai aiškios priemonės ir programos įvairių negalių turintiems asmenims. Ir netgi bus svarstomas klausimas, ar apskritai palikti socialinėms įmonėms subsidijas darbo užmokesčiui.
,,Dalyvavimas darbo rinkoje yra palyginus žemas, 29% čia buvo iki karantino, iki pandemijos tas procentas, lyginant netgi su europiniu, dabar vidutiniu procentu, kuris yra virš 40%, yra tikrai žemas. Ir žmonės su negalia iš tiesų nepasiekia tos darbo rinkos dėl daugelio priežasčių, dėl išsilavinimo, dėl švietimo sistemos neįtraukumo, dėl infrastruktūros, įvairių problemų, kad ir darbo vieta kartais nepasiekiama ir transporto.
Apie motyvaciją, dėl kurios darbdaviai kreipiasi į būtent šią agentūrą, J.Kuprytė pasakoja: ,,Kartais tai yra noras užpildyti laisvas darbo vietas ir kaip alternatyva įprastam įprastam paieškos būdą. Valstybinio požiūrio stoka - viena iš didžiausių problemų, o nevyriausybinės iniciatyvos finansuojamos priebėgomis ir veikia tiek, kiek pajėgia.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Lietuvoje nauja vyriausybė - kaip visada, keičiantis valdžioms atgija įvairios viltys ir stengiamasi priminti apie dalykus, kurie kartais laukia daugelį metų.
Neįgaliųjų situacija Europoje
Visoje Europoje yra daugiau kaip 30 mln. aklųjų ir silpnaregių. Maždaug milijonas kurčiųjų gestų kalbos vartotojų ir 51 mln. klausos sutrikimų turinčių asmenų. ES yra maždaug septyni milijonai protinę negalią turinčių asmenų, visoje Europoje dirba tik apie 10 proc. autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų.
Europoje 50,6 proc. neįgaliųjų turi darbą (48,3 proc. moterų ir 53,3 proc. vyrų), palyginti su 74,8 proc. negalios neturinčių asmenų. Neproporcingai daug neįgaliųjų yra benamiai ir kyla didesnė rizika, kad neįgalieji taps.
Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas praėjusią savaitę pritarė neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje ataskaitai. Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūtė, sako, kad europarlamentarai akcentuoja darbo vietų pritaikymą ir galimybę tą darbo vietą pasiekti, kalbėta ir apie sankcijas darbdaviams. Ji mini ir pernai pakeistą socialinių įmonių įstatymą, tačiau sako, jog jis visko neišspręs, reikia labiau suinteresuoti darbdavius, kad šie priimtų žmones su negalia, kurie gali dirbti.
,,Čia turbūt reikėtų, kad valstybės narės bendradarbiautų su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis, sėstų prie bendro stalo ir ieškotų sprendimo būdų tam, kad tas neįgalus žmogus iš tikrųjų nebūtų nuskriaustas ir neprarastų finansine prasme, galbūt dėl to, kad jis įsidarbins, ir dėl to jisai dar gali nukentėti.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Neįgalieji sako, kad iš jų sistemingai atimama „teisė dirbti“, o visoje Europos Sąjungoje darbdaviai dažnai mieliau moka baudą nei įdarbina žmones su negalia.
Norai visada būna gražūs ir geri, tačiau neseniai ES mastu atlikta neįgaliųjų apklausa rodo, kad 96 proc. jų mano, jog galimybės patekti į atvirą darbo rinką yra nepakankamos arba jas reikia gerinti, tik 10 proc. iš jų mano, kad galiojantys teisės aktai yra tinkami siekiant apsaugoti neįgaliuosius nuo diskriminacijos atviroje darbo rinkoje, o 18 proc.
Statistika
Apibendrinant, galima pateikti tokią suvestinę lentelę:
| Šalis/Regionas | Gyventojų su negalia dalis | Dirbančių neįgaliųjų dalis |
|---|---|---|
| Lietuva | 8% | Apie 29% (iki pandemijos) |
| Europa | - | 50,6% |
Ši lentelė iliustruoja, kad Lietuvoje įsidarbinimo rodikliai tarp neįgaliųjų yra žemesni nei vidutiniškai Europoje.
Svarbūs aspektai
Neįgaliųjų organizacijų poreikiai skirtingi, tad Lietuvos negalios organizacijų forumas siekia vienyti organizacijas ir kartu aktyviai įtraukti į politikos formavimo procesus, darbą su institucijomis, tam, kad žmonių su negalia ir jų šeimų poreikiai būtų išgirsti ir į juos atliepiama tiek nacionalinėje, tiek savivaldos politikoje.
tags: #neigaliuju #asmenu #augimo #skaicius #europoje