Dažnai jaunuoliai, pabaigę mokyklą, susiduria su nežinomybe dėl ateities. Jie gali teigti: „Nežinau, ko noriu, nežinau, kur dirbti, iš tiesų - nežinau nieko“.
Tačiau ši nežinomybė yra visiškai normali. Pasak raidos psichologo Rimanto Vosyliaus, tai - besiformuojančios suaugystės metas, kai žmogus žengia savarankiško gyvenimo link išsinėręs iš paauglystės odos.
Tarp asmens raidą tyrinėjančių psichologų yra gana išplitęs „besiformuojančio suaugusiojo“ terminas, kuriuo apibūdinamas gyvenimo tarpsnis, prasidedantis apie 18-us gyvenimo metus ir pasibaigiantis 25-29-ais gyvenimo metais. Tai tarpsnis, kurio metu jaunuolis palaipsniui tampa (išsineria iš paauglystės) suaugusiuoju. Daugelis tokio amžiaus jaunuolių gyvena atskirai nuo tėvų, turi žymiai daugiau nepriklausomybės, o kartu jau prisiima atsakomybę už savo gyvenimą. Anot raidos psichologų, šio amžiaus jaunuolis sprendžia vieną esminę raidos užduotį - „sugebėti atsistoti ant savo kojų“, t. y.
Mūsų jaunimas suaugystę suvokia panašiai kaip ir jų bendraamžiai Vakarų Europoje. Labiausiai akcentuojami nepriklausomybės, savarankiškumo ir atsakomybės ženklai, tokie kaip buvimas finansiškai bei emociškai nepriklausomiems nuo tėvų ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Kita vertus, mūsų jaunuoliai akcentuoja ir gebėjimą pasirūpinti naujai sukurta šeima, kas, mano nuomone, yra dar vienas gebėjimo prisiimti atsakomybę ženklas.
Vis dažniau yra kalbama apie išsitęsusį paauglystės laikotarpį. Tiesa, jog žiniasklaidoje pasigirsta teiginių, kad turime išsitęsusį paauglystės laikotarpį. Pabaigus vidurinę mokyklą jaunuolio gyvenime atsiranda daugybė naujų iššūkių bei lūkesčių iš aplinkinių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos suaugusiųjų dienos centrai
Būnant jaunuoliu yra įprasta jausti visuomenės spaudimą „apsispręsk dabar, nes vėliau bus sunku“. Tačiau prie tų pačių klausimų žmogus grįžta visą laiką. Branda - tai yra visą gyvenimą vykstantis procesas. Tapsmas suaugusiuoju yra tik įžanga į tikrąjį brendimą. Amžius yra gana silpnas žmogaus brandos atspindys.
Ryškių skirtumų tikrai nėra. Kalbant apie visus gyventojus, rastume nežymių skirtumų - tikiu, kad daugiau merginų įvardytų šeimos vaidmenis, o vaikinai prioritetą skirtų darbinei karjerai. Kalbant apie socialinius vaidmenis, verta paminėti, jog moteris juos „prisiima“ anksčiau nei vaikinai. Jos ankstesniame amžiuje susituokia, susilaukia pirmo vaiko. Tačiau šie skirtumai tarp lyčių išaiškėja nebent tada, kai kalbame apie kraštutines tendencijas - labai ankstyvą arba vėlyvą brandą.
Psichologinėje literatūroje „atrasti save“ yra apibūdinamas kaip vienas iš esminių tapsmo suaugusiuoju požymiu. Tai - tapatumo formavimasis. Tai yra ir „atsistoti ant savo kojų“ užduoties dalis. Tapatumo formavimasis prasideda ir itin aktyviai vyksta paauglystėje. Tai matosi iš dažnai keičiamos aprangos, mėgstamos muzikos, apskritai viso gyvenimo stilius. Bet tas pats tapatumo paieškos procesas vyksta ir vėliau - besiformuojančios suaugystės - etape, tik savęs paieškos yra susijusios su darbo ir santykių sfera, t. y. jaunuoliai bando įvairius darbus, romantinius partnerius ir t.
Deja, patys tyrimai apie tapsmą suaugusiuoju pradėti vykdyti pastaraisiais 20 metų, tad sunku pasakyti, kokie kriterijai jaunuoliams buvo svarbūs anksčiau. Galima teigti, jog prieš keliasdešimt metų mažiau pažangiose visuomenėse kriterijai skyrėsi nuo modernaus pasaulio. Pavyzdžiui, indėnų kultūroje tapsmą suaugusiuoju paliudydavo šventinimas, apeigos, per kurias berniukas pripažįstamas vyru, o mergaitė - moterimi.
Dabar ne visi skuba šokti į studijas, renkasi darbą ar laikiną emigraciją. Būdai, kuriuos jaunuoliai panaudoja siekiant atrasti save, yra kitokie - daugiau variantų, veiklos, gyvenimo būdų, kur jaunuoliai gali tyrinėti save.
Taip pat skaitykite: Jūsų kelias į sveikatą
Tapatumo formavimosi procesas yra vykstantys nuolat, tik vėlesniuose metuose yra mažiau intensyvus. Taip, be abejo.
Viena pagridinių priežasčių - ekonominė. Taip pat yra pasikeitusi darbo kultūra. Anksčiau, sovietmečiu, žmogus būdavo „paskiriamas“ ir dažniausiai toje pačioje vietoje dirbdavo visą savo likusį gyvenimą. Dabartinėje darbo rinkoje rasti pastovų darbą nebėra taip lengva- jaunuoliai ieško ne tik tinkančio, bet ir patinkančio darbo. Dėl to darbus jaunuoliai dažnai keičia, ieško geriau atlyginamo bei tokio, kurį norisi dirbti. Pastariesiems reikia finansinio saugumo.
Nors tiesa, jog daugelis jaunuolių palaiko romantinius santykius, tačiau dažnai santuoka ir šeimos kūrimas atidedami vėlesniam laikui. Šios tendencijos yra ryškiai matomos: 1991 m. sutuoktinių amžiaus vidurkis buvo 22 m., dabar įprasta šioje statistikoje matyti 30-32 m. Nemanau, kad taip yra. Daugelis jaunuolių, galvodami apie savo ateitį, tikrai mato ir šeimos kūrimą. Retas renkasi ir nori būti vienas. Tačiau šeimą kurti, kai nėra stabilumo karjeroje ir turint gana menkas pajamas, yra gana sunku ir nesaugu. Dėl to daugelis teikia prioritetą karjerai, o santuoka ir šeima atidedama vėlesniam laikui. Beje, kalbant apie pačią santuoką, jos reikšmė jaunimui tiek Lietuvoje, tiek daugelyje Vakarų Europos šalių yra vis mažesnė. Daugelis porų pradeda gyventi kartu dar iki vestuvių, dalis apskritai nusprendžia nesituokti, tačiau kurti šeimą.
Įdomu tai, kad jauni suaugusieji (30-35 metų žmonės), paklausti, kada pradėjo jaustis suaugę, visgi nurodo ir įvairius pereinamuosius įvykius bei suaugusiojo vaidmenis (pvz., santuoka, pirmojo vaiko gimimas), po kurių jų gyvenimas tapo pastovesnis. Gali būti taip, jog jaunuoliui ne išgyvenant, o tik įsivaizduojant būsimą šeimos sukūrimą ar darbo susiradimą, yra per sunku įvertinti tikrąją šių įvykių reikšmę tapimui suaugusiuoju. Ir tik per patirtį atsiranda supratimas, kokią reikšmę tapsmui suaugusiuoju turi įvairūs gyvenimo įvykiai. Tiesa ta, jog savęs kaip suaugusio jausmas yra kintantis, plastiškas. Tai yra ne tik kultūriškai specifiška, bet ir keičiasi bėgant laikui, t. y. skirtingo amžiaus žmonės įvardina kiek skirtingas savybes ir įvykius, turinčius reikšmės tapsmui suaugusiuoju.
Priešingai nei mokslinėje aplinkoje, kurioje jau pripažinta ir sutarta, kad ši gyvenimo fazė yra unikali, visuomenėje nėra aiškaus įvardijimo, kas tai ir kaip turėtų elgtis to etapo amžiaus žmonės. Iš to ir atsiranda jausmas, jog lyg nepriklausai nei ten, nei ten (ten (nei paauglys nei suaugęs).
Taip pat skaitykite: Globos namų steigimo gairės
O kaip jaunimą veikia draudimai? Iš tiesų pats esu linkęs palaikyti alkoholio draudimo priemones. Tačiau pabrėžčiau vieną dalyką - tinkamą komunikaciją. Yra be galo svarbu pasakoti jaunimui apie tai, kodėl tokie įstatymai yra priimami. Žiniasklaidoje sklinda požiūris, jog šis įstatymas - vertybiniu pagrindu orientuotas draudimas, skirtas apriboti ir nuvertinti jaunuolius. Iš tikrųjų taip nėra. Įstatymas sprendžia rimtą socialinę problemą Lietuvoje, nes alkoholizmo rizika yra stipriai susijusi su amžiumi, kada jaunuoliai pradeda vartoti alkoholį. Tiems, kurie svaigintis pradeda 14-15 m., gresia daug didesnė tikimybė susirgti alkoholizmu artimoje ateityje negu tiems, kurie pradeda vartoti 20-21 m. Tikiu, jog šis įstatymas turės teigiamą efektą alkoholizmo problemos paplitimo mažinimui ir padės sumažinti probleminio alkoholizmo grupę. Tiesa, jog draudimai trukdo žmogaus norimai laisvei patirti, bet siekiant išspręsti tam tikras problemas jų reikia imtis.
Apibendrinant, tapsmas suaugusiuoju Lietuvoje yra sudėtingas ir individualus procesas, kurį veikia tiek asmeninės savybės, tiek socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Svarbu, kad visuomenė pripažintų šio pereinamojo laikotarpio unikalumą ir suteiktų jaunimui tinkamą paramą bei supratimą.
Lietuvos Socialinių Tyrimų Centro leidiniai:
- Lietuvos socialinė raida
- Etniškumo studijos
- Socialiniai tyrimai trumpai
Mokslinės studijos:
- Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu
- Mokslinės veiklos etika Lietuvoje
- Senėjanti visuomenė
- Lietuvos gyventojai XXI a.
- Demokratija ir demokratizacija Lietuvoje
- Būsto politika Lietuvoje
Monografijos:
- Kinų ir turkų imigracija Lietuvoje
- Vilniečių kultūrinis tapatumas ir jo raida
Projektai:
- Viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo ir jo poveikio teikiamų paslaugų kokybei nustatymo galimybės (VISA)
- Medijų ir informacinio raštingumo bei sisteminės funkcinės lingvistikos sąsajų tyrimas
- Organizacijų atsparumo vertinimo modelis (Bounce forward)
- Vadovų saviugda organizacinių pokyčių kontekste: transformuojančio ugdymosi patirtys ir sąmoningas asmeninis bei profesinis augimas
- Psichologiniai kontakto užmezgimo ypatumai įtariamųjų nusikaltimų tyrimo apklausose
- Tampant finansiškai savarankišku: psichologinio augimo ir sąstingio veiksniai finansinės priklausomybės kontekste (LEAF)
- Investicijų į kibernetinį saugumą kaštų naudos vertinimas
- Pacientų įtraukties instrumentai sveikatos paslaugų kokybei gerinti (PĮI)
Straipsniai:
- LTStraipsnyje analizuojama, kuo skyrėsi jaunų žmonių išėjimas iš tėvų namų paskutinėje sovietmečio ir pirmojoje posovietinėje kartose.
- 1970-1984 metais gimusiųjų kohortos kohabitacijos virsmas santuoka ir iširimas Lietuvoje.
tags: #tapsmas #suaugusiu #jaunimo #socialine #branda #lietuvoje