Lietuvos pensijų sistema nuolat kinta, o 2026 metai žada nemažai pokyčių, kurie gali turėti įtakos gyventojų finansinei ateičiai. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia pasitraukimas iš antrosios pensijų pakopos, kokios sąlygos taikomos ir ką reikėtų apsvarstyti prieš priimant sprendimą.
Mitai ir tikrovė apie pensijų kaupimą
Prieš priimant sprendimą dėl pensijų kaupimo, svarbu išsklaidyti dažniausiai pasitaikančius mitus:
- Mitas: Sukaupti pinigai atiteks bankui arba „Sodrai“, jei nesulauksiu pensijos.
- Tikrovė: Visos gyventojo sukauptos lėšos yra paveldimos. Net ir pasirinkus anuitetą, lėšos laikomos ir investuojamos specialiame fonde, iš kurio mokami pinigai pensijos sulaukusiems II pakopos dalyviams.
Net ir pasirinkus anuitetą šios lėšos neatitenka nei pensijų fondų valdymo bendrovei, nei „Sodrai“. Jos laikomos ir investuojamos specialiame fonde, iš kurio mokami pinigai pensijos sulaukusiems II pakopos dalyviams. Jeigu žmogus gyventų ilgiau, jis išmokas gautų visą gyvenimą ir šios išmokos viršytų sumą, kuri buvo sukaupta.
Lietuvos banko duomenimis, per kiek daugiau nei paskutinius 5 metus - nuo gyvenimo ciklo fondų pradžios - vidutinis metinis visų II pakopos pensijų fondų vertės pokytis buvo 9,43 proc. Istoriškai pasaulio akcijų rinkos per ilgus laikotarpius uždirba apie 7-10 proc. metinę grąžą, o įvertinus infliaciją - apie 5-7 proc.
Kaupiant II pakopos pensijų fonduose, valstybė prideda 1,5 proc. Deja, bet tai mitas. Pirmiausia dėl to, kad „Artea Asset Management“ vertinimu, tik kas dešimtas II pakopos pensijų fondų dalyvis apskritai yra pasiruošęs investuoti savarankiškai. Svarbu žinoti. „Artea“ pensijų fondus valdo UAB „Artea Asset Management“. Investavimas susijęs su rizika, o tai reiškia, kad pensijų fondo vieneto vertė gali tiek kilti, tiek kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Veiksniai, lemiantys sprendimą pasitraukti
Sprendimą pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo lemia įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Privalomas anuitetas (kai pinigus atgauni kas mėnesį).
- Politinė rizika.
- Besikeičiantys įstatymai ir sąlygos.
- Statistiškai trumpesnė vyrų gyvenimo trukmė.
- Aukštas finansinis raštingumas bei disciplina.
Tačiau, prieš priimant sprendimą, verta atlikti skaičiavimus ir įvertinti savo individualią situaciją. Modeliavant, privaloma atsakyti į keletą labai sunkių klausimų. Kiekvienam iš jų pasikeitus eigoje, gali keistis visa situacija (o kažkas tikrai keisis, nes pensijų reformos pas mus vyksta kas daugmaž 2 valdžias).
Primečiau tokias prielaidas:
- Ar II pakopos sistema visuomet išliks tokia kokia yra dabar? Prielaida - taip.
- Ar valstybė visuomet prisidės +1.5% VDU paskatą? Prielaida - taip.
- Ar pensinis amžius neviršys 70 metų? Prielaida - taip.
- Ar II pakopos lėšoms visuomet bus GPM lengvata gale kaupimo? Prielaida - taip.
- Ar dar bus panašių langų su galimybe išsiimti lėšas? Prielaida - ne.
- Ar keisis anuiteto tvarka? Prielaida - ne.
- Ar keisis 15% GPM dydis investicijoms po 35 metų? Prielaida - ne.
Pensijų fondų valdymo mokesčiai
Didžiausias skaičių argumentas prieš PF - neva ima kosminius valdymo mokesčius už investavimą į tuos pačius ETF’us, į kuriuos ir taip pats galėtum investuoti. Tai ar tikrai?
PF valdymo mokesčiai, kaip skelbia patys PF valdytojai yra tokie: 0.4% už Swedbank 1996-2002, 0.5% už Artea 1989-1995 Index Plus, 0.5% už SEB 1996-2002 ir panašiai. Kaip ir ne tragedija - juk VWCE perku su 0.22% TER, tai čia gal ir dvigubai, bet skaičiukai dar maži.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Problema, kaip man pavyko išsiaiškinti, yra tai, kad čia tas valdymo mokestis yra ant viršaus ETF’o valdymo mokesčiui. Nes visi PF’ai vistiek perka tuos pačius ar panašius ETF’us kaip mes perkame tiesiogiai. Didesnė problema - tas 0.4% valdymo mokestis matomas PF prezentacijose yra tiesiog reklaminė žinutė. Realybė gali būti kiek kitokia, nes kiekvienas PF perka kitus ETF’us ar sintetinius fondus, kurie ima dar ir savo mokestį. Ir gaunasi mokestis ant mokesčio.
Lietuvos bankas kas metus skelbia kiekvieno PF valdymo mokestį (BAR) vs. realų administracinį mokestį (BIK). Pasinagrinėkite patys ir patikrinkite savąjį fondą, aš tiesiog įmetu kelis pavyzdžius:
Jums 50 ar 60 metų? Jums BŪTINA išgirsti šį patarimą dėl išėjimo į pensiją
| Prospekte skelbiamas valdymo mokestis | Realus mokestis pagal LB |
|---|---|
| Swedbank pensija 1996-2002 [7] 0.41% | 0.67% |
| SEB 1996-2002 metų tikslinės grupės pensijų kaupimo fondas 0.5% | 0.78% |
| Artea pensija 1996-2002 Index Plus 0.5% | 1.06% |
| SEB 1989-1995 metų tikslinės grupės pensijų kaupimo fondas 0.5% | 0.81% |
Pensijų fondų rezultatai
LB kas ketvirtį skelbia kiekvieno PF rezultatus, tai galite pasinagrinėti savuosius. Skubu pabrėžti - pastarieji 5 metai buvo ekstremaliai geri akcijų rinkose, tad PF fondai, žinoma, irgi augo - kai kurie ir dviženkliu procentų skaičiumi kasmet.
Dažna daroma prielaida, kad PF vistiek investuoja į tuos pačius globalius ETF’us, tai jų grąža yra identiška ETF’ams (na, minus valdymo mokestis). Tai nėra visiškai teisinga, nes nors PF ir investuoja į gana neblogus ETF’us - ką galime kartu pamatyti atsidarę mano turimo Swedbank’o pensijos prospektą, tačiau tai nėra visiškai tie patys geriausi global ETF’ai.
Dėl politinio spaudimo, vidinių tvarkų ir įvairių socialinių aspektų, PF fondai yra priversti investuoti kiek atsakingiau nei kapitalistas šešiNuliai, aklai kišantis lėšas į mūsų mylimą VWCE. Kadangi didelė jų dalis laikoma užsienyje, valiutų kursai tampa reikšmingi. Silpnesnis euras reiškia, kad užsienio turtas, perskaičiuotas į eurus, padidėja, todėl fondų grąža atrodo geresnė. Stiprėjant eurui, užsienio investicijų vertė eurais sumažėja, o tai neigiamai veikia fondų rezultatus.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Swedbank skelbia 9.74% grąžą per paskutinius 5 metus. Tačiau per tuos pačius 5 metus VWCE augo po 11.27% per metus.Skirtumas = 1.53% (per metus!!). Aš pats tikiu, kad imant dar ilgesnį laikotarpį - 10-15-20 metų, tas skirtumas dar didės, nes PF fondai yra de facto aktyviai valdomi fondai ir kažkokie fondo aktyvūs veiksmai, apie kuriuos dabar dar nežinome, ilguoju laikotarpiu dar papildomai sumažins grąžą. Na, pvz., dėl politinių įtampų bus nuspręsta sumažinti exposure į Ameriką ar kokį kitą regioną ar industriją. Bet su šia nuomone nespekuliuosiu, pasilikime prie pastarųjų 5 metų faktų - PF fondai dėl ESG-tilt ar aktyvaus valdymo, kasmet atsilieka apie 1-1.5% nuo pasyvių ETF’ų.
Asmeninės situacijos įvertinimas
Prieš priimant sprendimą, būtina įvertinti savo asmeninę situaciją, įskaitant:
- Turimą sumą II pakopoje.
- Sumą, kurią galėtumėte išsiimti.
- Laikotarpį iki pensijos.
- Papildomo kaupimo galimybes.
Ką daryti su II pakopoje esamomis lėšomis - atsiimti ar palikti? Nekaupiant papildomai.
Pirmiausia, vertinau ką vertėtų daryti su II pakopoje turmomis lėšomis - atsiimti ar palikti investuotus ten ir tegu guli. Čia kol kas nevertinau vėl pradėti kaupti II pakopoje. Prielaidos ir kas skiriasi: Pradinė starto suma (5,118.21 vs. 3,556.02 Eur išsiėmus) Valdymo mokestis (0.67% pensijai vs 0.22% ETF’ui) Investicinė grąža (7.0% vs 8.0% - gana dosniai į pensijos pusę) GPM nebuvimas kaupimo pabaigoje.
Man daug įdomiau kas būtų jeigu aktyvuočiau II pakopą ir vėl padėčiau skirti po tuos 3% nuo algos su valstybės paskata.
Scenarijus: Palieku 2 pakopoj ir prisidedu 3%. Gaunama alga šiandien = 4000 Eur (gross), daugmaž uždirbama 2x vidurkio. Prielaidos: Alga auga po 3% kasmet. Valstybė visus metus dameta po 1.5% nuo VDU. II pakopa duoda 6.5% grąžą vs. VWCE duoda 8% grąžą. Valdymo mokestis 0.7% vs. 0.22% Vidutinė alga = 2000 Eur gross ir auga tiek pat kiek tavo alga (po 3% kasmet).
Valiutos kurso įtaka
Vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių nulemti sukaupto turto vertę, yra valiutų kursų svyravimai. Gana didelė dalis būsimų Lietuvos pensininkų netiesiogiai yra investuota į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendroves, kurių akcijos perkamos ir parduodamos šios šalies valiuta. Jeigu iš fondų atsiimant turtą doleris euro atžvilgiu bus nuvertėjęs, tuomet išsiimama suma eurais bus mažesnė.
Lietuvos bankas (LB) ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad valiutų rinka yra itin nepastovi. LB atstovai sako, kad JAV dolerio valiutos kursas Lietuvoje daro poveikį kelioms sritims - vartojimo kainoms, eksportuotojų pajamoms ir pensijų fondų rezultatams.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) taip pat atkreipė dėmesį, kad valiutų kursų pokyčiai veikia investicijų vertę. Jei doleris silpnėja, turtas perskaičiavus į eurus tampa mažesnis, jei stiprėja - didesnis. Tačiau, valiutų rinka yra be galo sunkiai prognozuojama. Paprastai tiek įmonės, tiek patyrę stabilumo siekiantys investuotojai stengiasi valiutų kursais nespekuliuoti, o nuo jų svyravimų draustis.
Anot I. Genytės-Pikčienės, sistemą paliekantiems gyventojams bus ypatingai sunku numatyti sau finansiškai palankius sprendimus. Valiutos kursą apsprendžia keletas veiksnių - šalies centrinio banko vykdoma pinigų politika bei makroekonominis ir fiskalinis stabilumas.
Numatomi pensijų kaupimo pokyčiai
Nuo 2026 m. įsigalios nauja tvarka dėl pinigų iš antros pakopos išsiėmimo. LRT.lt primena, kad nuo Naujųjų metų įsigalioja ir nauja tvarka dėl pinigų iš antros pakopos išsiėmimo. Praėjus 2 metams (iki 2027 m. pabaigos), kada bus galima išsiimti visus pinigus, tokia galimybė dings. Išskyrus vieną atvejį. Galimybė atsiimti visas sukauptas lėšas netaikant jokio apmokestinimo bus sudaryta, kai kaupti tampa sunku arba nebėra tikslo (netekus 70-100 proc.
Be to, vieną kartą per visą gyvenimą bus galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau nei paties gyventojo įmokėta suma). Tokiu atveju gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėti nereikės, tačiau bus pritaikytas 3 proc. A. Milevskis primena, kad pasirinkę kaupti gyventojai visų sukauptų pinigų atgauti negalės.
Nuo 2026 m. įsigalioja ir daugiau su kaupimu antrojoje pakopoje susijusių pakeitimų. Apsisprendę kaupti antrojoje pensijų pakopoje gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai - įmokas stabdyti.
Ką daryti su sukauptais pinigais?
N. Mačiulis pastebėjo, kad atsiėmus pinigus, svarbiausia, neapleisti investavimo. Tačiau visiems tiems, kurie nepasiims pinigų, kad spręstų savo einamąsias problemas, net jei nuspręs nekaupti antroje pakopoje, geriausias sprendimas yra kažkur investuoti. Ne taip svarbu ar tai bus nekilnojamas turtas, ar akcijos, ar kitokie fondai. Bet vis tiek reikia išsiugdyti įprotį investuoti ir negyventi tik šia diena.
Yra auksinė pajamų paskirstymo taisyklė: 50 proc. pajamų turėtų būti einamosios išlaidos, 30 proc. gyvenimo kokybė, o 20 proc. taupymui ir investavimui. Aš skaičiuoju paprastai, kad 3 proc. į keliaujantys pensijų fondą yra tik maža dalis to, kas turėtų keliauti į taupymo ir investavimo dalį. Tam turėtų būti skirta bent 10 proc. Pavyzdžiui, aš investuoju į keletą skirtingų srautų ir visi turi skirtingas rizikas. Nuo pačių mažiausių rizikų iki pačių rizikingiausių variantų, kur ir grąžą gali būti didesnė, bet ir nuostolis gali būti. Pensijų pakopa yra tas garantuotas variantas, prie kurio dar ir valstybė prisideda.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sakė, kad taupyti reikėtų, tačiau itin svarbu neapleisti ir šiandienos problemų. Tačiau aš optimistiškai žiūriu ir manau, kad Lietuvos piliečiai yra protingi ir žino kaip susitaupyt, kur sutaupyt ir kaip išgyventi. Kiekvienas turi apsispręsti pats ką daryti su savo pinigais, tam yra sudaromos sąlygos. Taupyti reikia, bet reikia spręsti ir šiandienines problemas.
tags: #pensijos #mokejimas #pasitraukus #is #gamybos