Artėjant 2026-iesiems, Lietuvos gyventojams svarbu žinoti, kokie pokyčiai laukia senatvės pensijų srityje. Nuo pensinio amžiaus suvienodinimo iki pensijų dydžio augimo - šie metai žymi svarbius pokyčius, kurie turės įtakos kiekvieno planuojančio išeiti į pensiją finansinei ateičiai. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį planuojant savo pensiją.
Pensinis amžius ir būtinasis stažas 2026 metais
Ilgus metus trukęs procesas 2026 m. pasieks finišą. Nuo 2012-ųjų pensinis amžius Lietuvoje buvo kasmet didinamas - vyrams po 2 mėnesius, moterims po 4. 2026 metais tai taps realybe. Ir vyrai, ir moterys teisę į senatvės pensiją įgis tik sulaukę 65 metų. Nuo 2012 m. pensinį amžių Lietuvoje buvo pradėta kasmet ilginti siekiant, kad 2026 m. tiek vyrų, tiek moterų pensinis amžius susilygintų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne kartą pabrėžė, kad po 2026 m. pensinio amžiaus ilginimas neplanuojamas. Nors 65 metų riba jau nebestebina, kontekstas išlieka sudėtingas. Ministerijos duomenys rodo, kad vidutinė sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje yra gerokai trumpesnė nei pensinis amžius - vyrams ji siekia apie 58 metus, moterims - kiek daugiau nei 62.
Kad žmogus apskritai turėtų teisę į senatvės pensiją, jis privalo sukaupti ne mažesnį nei 15 metų minimalųjį stažą. Tačiau tikrasis pensijos dydis priklauso nuo vadinamojo būtinojo stažo. Šis rodiklis taip pat nuosekliai ilginamas nuo 2018 metų - kasmet po pusę metų. 2026 m. Svarbus niuansas: bendroji pensijos dalis yra vienoda visiems, tačiau už kiekvienus metus, viršijančius būtinąjį stažą, ji didėja.
Minimalusis ir būtinasis stažas:
- Minimalusis stažas: 15 metų (asmuo neturi teisės į senatvės pensiją, jei neišdirbo tiek metų).
- Būtinasis stažas 2026 m.: 34,5 metų.
- Būtinasis stažas 2027 m.: 35 metai (ir ilginamas nebebus).
Jei 2018 m. būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2026 m. jis jau sieks 34,5 metų. O 2027 m. bus padidintas iki 35 metų ir ilginamas nebebus.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Senatvės pensijos sandara ir dydis
Pensiją sudaro bendroji ir individualioji pensijos dalys. Bendroji dalis visiems - tiek turintiems minimalųjį 15 metų, tiek būtinąjį 30 metų stažą - yra vienoda. Vis tik, jei asmens stažas viršija būtinąjį, jo bendroji pensijos dalis atitinkamai yra didinama.
Individualioji dalis - priklauso nuo žmogaus atlyginimo ir sumokėtų įmokų. Tuo metu individualioji pensijos dalis jau priklauso nuo asmens gauto darbo užmokesčio ir nuo jo sumokėtų įmokų, nuo kurių yra kaupiami apskaitos taškai, lemiantys pensijos dydį.
SADM skelbia, kad 2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu. Didesnės senatvės pensijos. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų (šiemet ji siekia 670 eurų). Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų (šiemet ji siekia 720 eurų).
Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Planuojami senatvės pensijų dydžiai 2026 m.:
| Pensijos tipas | Dydis 2026 m. (apytiksliai) | Palyginimas su dabartiniu dydžiu |
|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 750 eurų | 80 eurų daugiau |
| Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu | 810 eurų | 90 eurų daugiau |
Ministerija skaičiuoja, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 635 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. O, „Sodros“ duomenimis, 2025 m. pensiją atidėjo 740 žmonių.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Delfi interviu – Teodoras Medaiskis. Kiek Lietuvoje reikės dirbti iki pensijos?
Ankstesnis ar vėlesnis išėjimas į pensiją: ką svarbu žinoti?
Į pensiją galima išeiti ir anksčiau - likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto amžiaus. Tačiau reikia atsiminti, kad už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį senatvės pensija mažinama 0,32 procento visam likusiam gyvenimui. Pavyzdžiui, jei teorinė pensija siektų apie 670 eurų, išėjus į išankstinę pensiją ji galėtų sumažėti iki maždaug 540 eurų.
Visiškai priešingas efektas laukia tų, kurie nusprendžia atidėti pensijos gavimą. Už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima mažiausiai metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. „Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama. Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų“, - aiškino „Sodros“ patarėja.
Pensijų kaupimas ir antroji pakopa
Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje prasideda pereinamasis laikotarpis, kurio metu gyventojai galės atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Tuo metu už „Sodros“ ar valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
Toliau kaupiantys antroje pensijų pakopoje gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, įmokas stabdyti. Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc.). Kaupiantys gyventojai taip pat turės galimybę vieną kartą per visą gyvenimą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (taikant 3 proc. Taip pat bus sudaryta galimybė nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas netaikant jokio apmokestinimo, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, t. y. netekus 70-100 proc.
Senatvės pensijos skaičiuoklė
Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Pasinaudojus šia skaičiuokle, galima lengviau apsispręsti dėl papildomo kaupimo, pensijos planavimo ar net vėlesnio išėjimo į pensiją.
Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos dydis
Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį.
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys:
- Bazinė pensijos dalis (fiksuota)
- Individualioji pensijos dalis (kintama)
Bazinė pensijos dalis yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. 2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. sieks 35 m.). Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo:
- Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote.
- Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“.
- Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.
Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.