Šiame straipsnyje pateikiamas išsamus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-5 dalių komentaras, apimantis įvairius įstatymų pakeitimus ir jų įtaką socialinėms išmokoms ir mokesčiams. Aptariami įvairūs finansiniai aspektai, susiję su draudimo išmokomis, parama, mokesčių lengvatomis ir kitais svarbiais klausimais.
Reprezentacinės Išlaidos
Reprezentacinės išlaidos apima ir įstaigos lėšas, pervedamas į Ministro Pirmininko ar ministro fondus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. Kai organizuojami reprezentaciniai renginiai, sudaroma išlaidų sąmata, kurią tvirtina įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarime buvęs reprezentacinių išlaidų paaiškinimas nuo 2026-01-01 perkeltas į Ekonominę pajamų ir išlaidų klasifikaciją, patvirtintą Finansų ministro 2011-08-08 įsakymu Nr. Reprezentavimas neapima vidaus darbo susitikimų ar įprasto administracinio bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis. Taip pat reprezentavimu nelaikomi veiksmai, kurių pagrindinis tikslas - informuoti visuomenę apie įstaigos veiklą, atliekamas funkcijas ar pasiektus rezultatus.
Ilgalaikio Turto Įsigijimo Kainos Atskaitymas
Vienetams suteikta teisė be ribojimų, t. y. netaikant PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvų, atskaityti minėto ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį tas turtas pradėtas naudoti. Teisė taikyti momentinį ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymą nesuteikiama dėl ilgalaikio turto, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas dėl vykdomo investicinio projekto. Jeigu pritaikius momentinį nusidėvėjimą ilgalaikis turtas vieneto veikloje būtų naudojamas trumpiau negu 3 metus, vienetas turėtų perskaičiuoti praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, taikydamas PMĮ 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojamas ilgalaikis turtas, įsigytas 2026 m. sausio 1 d.
Labdaros Ir Paramos Apskaita
Paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis ir asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę. Paramos teikėjai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai mėnesio ir metinę ataskaitą apie suteiktą paramą. Juridiniai asmenys, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą, išskyrus šeimynas, privalo atskirai tvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos paramos apskaitą (joje nurodyti gautos paramos teikėjus, jeigu parama nebuvo gauta anonimiškai, taip pat paramos vertę ir kaip ši parama buvo panaudota, tai yra įvardyti konkrečius gavėjus, jeigu lėšos ar turtas, gauti kaip parama, perduoti kitam asmeniui) ir jų pačių teikiamos paramos ir (arba) labdaros apskaitą (joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos ir (arba) labdaros gavėjus, paramos ir (arba) labdaros dalyką ir jo vertę) bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai mėnesio ir metinę ataskaitą apie gautą paramą ir jos panaudojimą, apie jų pačių suteiktą paramą ir (arba) labdarą, taip pat apie savo veiklą, susijusią su šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu. Juridiniai asmenys mėnesio ataskaitą teikia tais atvejais, kai nuo kalendorinių metų pradžios iš vieno paramos teikėjo gautos paramos arba šių juridinių asmenų vienam paramos ir (arba) labdaros gavėjui suteiktos paramos ir (arba) labdaros suma viršija 15 000 eurų.
Švietimo Įstaigų Vadovaujančių Darbuotojų Pareiginės Algos Koeficientai
Patikslinta švietimo įstaigos vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficiento sandara. Įstatymo aiškinamajame rašte paaiškinta: „Siekiant teisinio aiškumo, siūloma Įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis papildyti nuostatomis, kad švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientai nustatomi, atsižvelgiant ir į pareiginės algos koeficiento pakeitimus, susijusius su veiklos vertinimu, o pareiginės algos koeficientas, nustatytas pagal šio įstatymo 2 priedą, ir jo pakeitimai, susiję su darbuotojo veiklos vertinimu, nurodomi darbo sutartyje.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Pagal patikslintą formuluotę būtų galima aiškiai suprasti, kad pareiginės algos koeficientą sudaro dvi dalys, kurios nustatomos ir keičiamos atskirai: 1) pareiginės algos koeficientas, nustatytas pagal šio įstatymo 2 priedą (įskaitant padidinimą dėl veiklos sudėtingumo), kuris nustatomas pagal įstatymo 2 priede nurodytus kriterijus ir pasikeičia, pasikeitus minėtiems kriterijams (mokinių skaičiui mokykloje pedagoginio darbo stažui, veiklos sudėtingumui ir pan.); 2) pareiginės algos koeficiento pakeitimai, susiję su darbuotojo veiklos vertinimu, kurie gali būti nustatomi ir keičiami tik atlikus darbuotojo veiklos vertinimą. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams nustatytas baigtinis sąrašas veiklų, priskiriamų netiesioginiam darbui su mokiniais (6 valandos per savaitę).
Tiekėjų Patikimumo Vertinimas
Vertindama tiekėjų patikimumą, perkančioji organizacija gali naudoti tiekėjų patikimumo rodiklius (verslo patikimumo indeksus, rizikos ir (ar) kreditingumo reitingus ar panašius rodiklius), skaičiuojamus nepriklausomų informacijos apie juridinių asmenų finansinį stabilumą, bankroto riziką, kreditingumą, teikėjų. Perkančioji organizacija, įvertinusi, kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros yra proporcingas tiekėjo veiklos rizikai, pirkimo dokumentuose gali nurodyti, kurių rodiklių ir kokios reikšmės rodo nepriimtiną tiekėjo patikimumą. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi aiškiai nurodyti, kokiais tiekėjo patikimumo rodikliais bus remiamasi, iš kokio šaltinio (nepriklausomo informacijos teikėjo) bus gaunami duomenys, kokios ribinės reikšmės bus taikomos (pavyzdžiui, indekso reikšmė žemesnė nei „X“).
Pajamų Mokesčio Lengvatos
Pajamų mokesčio lengvatos taikomos įvairioms išmokoms ir pajamoms, įskaitant:
- Ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d.
- Išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka.
- Pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
- Pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Palūkanų Mokesčio Lengvatos
Taip pat numatytos palūkanų mokesčio lengvatos, įskaitant:
- Palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m.
- Palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d.
- Palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą 2020 m. spalio 7 d.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 eurų per mokestinį laikotarpį.
- Iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos Bendrijų naudai, taip pat iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos, kompensacijos ir už gyventojus mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d.
Kaip veikia socialinė apsauga (paaiškinimas)
Svarbūs Įstatymų Pakeitimai
Remiantis 2013 12 12 įstatymu Nr. XII-663 nustatyta, kad 17 straipsnio 1 dalies 16 ir 161 punktai taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, o 17 straipsnio 1 dalies 201, 27 punktai, 2 ir 5 dalys taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2024 06 25 įstatymu Nr. XIV-2803 (TAR, 2024, Nr. 2024-12619) nustatyta, kad įstatymo Nr. 2024 06 27 įstatymu Nr. XIV-2863 (TAR, 2024, Nr. 2024-12648) nustatyta, kad 17 str. 1 d. 36 p., 37 p. ir 40 p. 2024 12 05 įstatymu Nr. XV-32 (TAR, 2024, Nr. 2024-22084) nustatyta, kad 17 str. 1 d. 9 p., 91 p., 16 p. ir 161 p. 2025 06 26 įstatymu Nr. XV-343 (TAR, 2025, Nr. 2025-11757) nustatyta, kad 17 str. 1 d. 14 p., 141 p., 28 p., 33 p., 55 p.
Taip pat skaitykite: VSD įmokos kodas 313
Kiti Nutarimai Ir Įsakymai
Pakeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. Pakeistos Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. Valstybinei miškų tarnybai per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo priėmimo dienos (nuo 2024 05 22) pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai sąrašą savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, nurodant savivaldybės teritorijos miškingumą (procentais) ir savivaldybės teritorijoje esančios miško žemės plotą (hektarais) 2024 m. sausio 1 d. Aplinkos ministrui iki 2024 m. birželio 30 d. patvirtinti 15 procentų privalomųjų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką paskirstymą į šio nutarimo (LRV 2024 05 22 nutarimas Nr. 371) 2.1 papunktyje nurodytame sąraše nurodytų savivaldybių biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui).
Pelno Mokesčio Lengvatos Stambiems Projektams
Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, - ne mažesnis kaip 200 ir kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, - ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 163 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7-10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį). Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumos, o kai investuojama Vilniuje, - nebesiekia 30 milijonų eurų sumos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, - mažesnis kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, - 30 milijonų eurų sumą ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, - ne mažesnis kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos.
Pensijų Išmokos
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, kuriems socialinio draudimo senatv...
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įmokų pavyzdžiai
tags: #valstybinio #socialinio #draudimo #istatymo #4 #straipsnio