Pastaruoju metu pastebimi reikšmingi privačių klientų taupymo įpročių pokyčiai. SEB banko klientai praėjusius metus baigė ypač aktyviai pervesdami savo pinigus į kaupiamuosius indėlius. Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė, pažymi, kad terminuotųjų, o ypač kaupiamųjų indėlių populiarumas per metus išaugo.
Skaičiuojama, kad iš viso šiuo metu daugiau nei 40 proc. K. Ruseckienės teigimu, kaupiamieji indėliai yra vienas paprasčiausių būdų taupyti ir gausinti banke saugomas lėšas. SEB banko duomenimis, kaupiamuosius indėlius banke daugiausia laiko 25-45 metų amžiaus gyventojai. Tuo metu terminuotų indėlių portfelyje dominuoja didesnės sumos, o aktyviausi indėlininkai - vyresnio amžiaus gyventojai.
Lyginant 2023 metų sausį su 2024 metų gruodžiu, t.y. 81 proc. „Jaunesnio amžiaus gyventojai jaučia didesnį poreikį lanksčiai ir laisvai įdarbinti savo lėšas, o vyresnieji orientuojasi į didesnes palūkanas ir labiau apibrėžtus įsipareigojimus. Dėl to vieni pirmenybę teikia kaupiamiesiems indėliams, o kiti dažniau renkasi terminuotuosius“, - pastebi K.
Kaupiamieji ir Terminuotieji Indėliai: Sumos ir Tendencijos
Vidutinė moters laikomo kaupiamojo indėlio banke suma siekia 6,7 tūkst. eurų, vyro - apie 10 tūkst. eurų. Tuo tarpu vidutinė moters laikomo terminuotojo indėlio suma siekia 21 tūkst. eurų, vyro - 30 tūkst. eurų.
K. Ruseckienė pastebi, jog kaupiamasis indėlis neturi nustatyto termino, o už jį yra mokamos palūkanos, skaičiuojamos kiekvieną dieną ir išmokamos kartą per mėnesį. Šį indėlį paprasta bet kada papildyti ir vėl nemokamai pasiimti lėšas tiek kartų, kiek klientui reikia. „Kaupiamasis indėlis užtikrina galimybę bet kada papildyti ir bet kada nemokamai pasiimti pinigus iš sąskaitos, jei jų prireikia. Dėl to SEB banko kaupiamasis indėlis praktiškai prilygsta einamojoje sąskaitoje laikomoms lėšoms. Be to, indėlio sąskaitoje esančios lėšos kiekvieną mėnesį atneša grąžą iš palūkanų, kurias indėlininkams moka bankas“, - sako K.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Krašto Apsaugos Pensijos
Taip pat tendencija atliepia visuomenėje vyraujančias nuotaikas, kad namų ūkiai Lietuvoje jaučiasi stabiliai ir turi potencialo laisvų lėšų taupymui bei investavimui. Taupymo įpročių pokyčius ekspertė sieja su augančiu finansiniu raštingumu - tai lemia, kad gyventojai greičiau atranda ir pasinaudoja patikimais finansiniais instrumentais, kad įdarbintų laisvus pinigus.
Pensijų Sistemos Reforma: Bendras Vaizdas
Pensijų sistema yra vienas iš pagrindinių valstybės socialinio draudimo ir gerovės elementų. Efektyvi pensijų sistema kol kas nesukurta, todėl pastaruoju metu rinkos ekonomikos šalyse vis dažniau kyla pensijų reformos klausimas. Atgavus Lietuvoje nepriklausomybę, labai svarbu buvo reformuoti socialinio draudimo sistemą, kuri buvo pagrįsta einamųjų įmokų principu.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, būtina stengtis įgyvendinti bendrą šalių narių politiką socialinėje srityje, nes aukšto lygio socialinės apsaugos užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių principų, nurodytų Europos Bendrijos Steigimo sutartyje. Tačiau tik 2003 metų pabaigoje reforma buvo realiai pradėta įgyvendinti. Manoma, kad pensijų fondai sudarys galimybę asmenims, dalyvaujantiems fondų veikloje, užsitikrinti pakankamą pragyvenimo šaltinį senatvei, nes tik kaupimo sistema leidžia lėšas investuoti ir gauti investicijų grąžą, tuo būdu apsaugant jas nuo nuvertėjimo.
Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau leidinių, knygų, straipsnių apie investicijas, pensijų reformą, kitomis finansų rinkos temomis. Lietuvos mokslininkai kartu su užsienio ekspertais yra parašę nemažai darbų, skirtų pensijų reformos, jos įgyvendinimo, pensijų fondų kūrimo, investicijų klausimais. Baigiamojo darbo objektas - Lietuvos pensijų sistemos, paremtos PAYG principu, reforma ir tolesnės tobulinimo galimybės. Šiais finansuojama (PAYG) pensijų sistema.
Pirmiausia apibūdinamos pensijų sistemos reformos įvairiose šalyse, daugiau dėmesio skiriant Lietuvos kaimyninėms valstybėms - Latvijos, Lenkijos, Estijos - pensijų sistemų reformoms. Apžvelgiami šios PAYG principu trūkumai, kurie sudarė būtinybę reformuoti pensijų sistemą. Šiuose pensijų fonduose. Šioji dalis skirta projektiniams sprendimams. Šioje dalyje pirmiausia išskiriami pagrindiniai Lietuvos pensijų sistemos reformos trūkumai, taisytini momentai.
Taip pat skaitykite: Telefonai vyresnio amžiaus žmonėms
Baigiamajame darbe naudoti tyrimo metodai - įvairios literatūros (knygų, straipsnių, internetinių šaltinių) analizė ir apibendrinimas, statistinių duomenų susisteminimas, lyginamoji analizė, grupavimas ir klasifikavimas, norminių aktų analizė. Baigiamajame darbe naudoti informacijos šaltiniai: LR įstatymai ir poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys Lietuvos pensijų sistemą. Taip pat naudoti įvairūs Lietuvos ir kitų valstybių ekonomistų, teisininkų moksliniai straipsniai bei mokomieji leidiniai, įvairūs straipsniai žurnaluose, internetiniai informacijos šaltiniai. Darbe naudojami Vertybinių popierių komisijos bei Valstybinės draudimo priežiūros komisijos oficialūs duomenys, paskelbti jų internetiniuose tinklalapiuose.
Pensinis draudimas yra realizuojamas per pensijų sistemą, kuri yra kiekvienos valstybės vienas iš pagrindinių socialinio draudimo ir gerovės elementų. Pensijų sistemą sudaro visos pensijos (periodinės išmokos jos gavėjui iki gyvos galvos), jų teikimo institucijos ir sąlygos. Pensinio draudimo pati visuomenė be valstybės pagalbos negalėtų deramai užsitikrinti, todėl yra būtinas bendradarbiavimas. Kalbant apie pensinį draudimą, labai svarbus klausimas yra - kokį vaidmenį jame turi atlikti valstybė ir individas, kieno reikšmė turi būti didesnė siekiant pagrindinio pensinio draudimo tikslo - užtikrinti socialinę apsaugą senatvėje.
Ši pensijų sistema turi būti sukurta taip, kad kiekvieno individo našta valstybei būtų kuo mažesnė. Tai yra pagrindinė pensijų sistemos funkcija. Efektyvi pensijų sistema kol kas nesukurta, todėl pastaruoju metu rinkos ekonomikos šalyse vis dažniau kyla pensijų reformos klausimas. Šis valstybinio pensijų fondo išmokų poreikius. Šiai analizuojami. Šias skirtingas pensijų fondų sistemas. Kiekybinis rodiklis bei investicijų apribojimų nebuvimas negali garantuoti pensijų fondų dalyvių saugumo, nes gali atsirasti labai rizikingos investicijos, kurios nepasiteisins.
Turi būti užtikrinamos bazinės pajamos visiems senyvo amžiaus gyventojams. Norint gauti didesnes pajamas, būtinos papildomos pensijos, kurios užtikrintų aukštesnį pragyvenimo lygį. Bazinės pajamos turi būti siejamos su darbo stažu. Šio bei darbo stažo. Šio. Kai kurios šalys moka dideles pirmos pakopos pensijas didindamos valstybės skolą. Toks žingsnis nėra pats geriausias. Būtina ieškoti kitų galimybių, kaip finansuoti socialinius įsipareigojimus. Vienas toks būdas - didinti pensinį amžių, didinti įmokų tarifus, mažinti pensijų išmokas. Daugelis ES valstybių šią problemą sprendžia įvesdamos II pakopos pensijų sistemą. Ne visose valstybėse II pakopos vaidmuo vienodai reikšmingas. Svarbu yra tai, kad II pakopos dėka gyventojai gali pasididinti mažas socialines pensijas.
Kol kas ES valstybėse nėra jokio vieningo standarto socialinės apsaugos srityje, todėl labai sunku rasti sprendimą, kuris tiktų visoms ES narėms. Šis. Šios bei socialinės apsaugos sritys yra labai jautrios bei sudėtingos, todėl šis procesas nėra labai spartus. Pensinio aprūpinimo sistemos formavosi per ilgą istorinį laikotarpį, buvo veikiamos skirtingose šalyse veikusių skirtingų ekonominių, politinių, kultūrinių sąlygų. Jų įvairovė gali būti lengviau suvokiama grupuojant pagal tam tikrus kriterijus. R. Šis gyventojus.
Taip pat skaitykite: Buvusios Pajamos ir Pensija
Antroji pakopa - profesinės pensijų schemos. Jas teikia individualūs darbdaviai, jų asociacijos, profesinės sąjungos. V. Katkus, E. Martinaitytė akcentuoja, kad toks skirstymas remiasi gyventojų aprėpimo kriterijumi, t.y. Šis. Šioji - tik tuos individus, kurie draudžiasi savo noru [15]. R. Šios darbingo amžiaus laikotarpiu turėtoms pajamoms. Šiam, sukauptas įmokas investuoti ir taip sukaupti papildomas pajamas savo senatvei. Šios pakopos panašios tuo, kad jos abi gali būti organizuojamos kaupimo principu.
Pasaulio bankas pasiūlė kitokį skirstymą į atskiras pensijų pakopas, kuris remiasi pensijų finansavimo ir privalomumo aspektais. Antra pakopa pagal Pasaulio banko schemą apima arba privalomas profesines pensijas arba privalomas individualias pensiniais santaupų sąskaitas. Ši pakopa turėtų užtikrinti kuo stipresnį ryšį tarp mokamų įmokų ir išmokų, todėl Pasaulio Bankas rekomenduoja, kad šios schemos veiktų apibrėžtų įmokų pagrindu. Antrosios pakopos schemos finansuojamos kaupimo būdu, jas administruoja privatūs pensijų fondai, draudimo kompanijos arba finansinės institucijos. Šis politinis, ekonominis ir socialinis sąlygas, atskiroms pakopoms teikiamas nevienodas vaidmuo. Šioji pakopos. Anot R. Šiai. Atitinkamos pensijų pakopos pasirinkimą įtakoja ir asmens socialinis statusas. Šiosios pakopos pensiją [18]. Pensijų sistemos klasifikavimas pagal atskiras pensijų pakopas atspindi tik institucinę pensinio aprūpinimo pusę.
K. Kiekvienas iš šių požymių, savo ruožtu, turi dar bent po du matus. Administravimas apima centralizacijos lygį ir nuosavybę. Finansavimas yra analizuojamas finansavimo metodų ir finansinių įsipareigimų požiūriais. Centralizuotoje organizacijoje visą pensinę sistemą valdo viena institucija, priimdama įvairius sprendimus. Šiau kadangi teisės į pensiją yra apibrėžtos iš anksto, veikiama pagal įstatymus ar socialinių partnerių susitarimus, didelio lankstumo nereikia, tuo tarpu dėl didelis veiklos mastų ir operacijų standartizavimo tai padeda sumažinti veiklos kaštus. Decentralizuotoje struktūroje sprendimus priima keli autonomiški padaliniai.
Decentralizacija gali būti įgyvendinta regiono, profesijos ar atskiros organizacijos pagrindu. Taip pat atskiros institucijos gali administruoti ir tam tikras pensijų dalis (pvz., bazinę ir papildomą). Vieno ar kito administravimo būdo pasirinkimą sąlygoja atskiros šalies istorinės ir politinės priežastys. Šiau ekonominiu požiūriu svarbu panaudoti masto ekonomijos pranašumus kai galima standartizuoti dalyvavimo ir išmokų parametrus [27]. Šis pensijų diktuoja rinka. Šiau riba tarp šis dviejų sistemų nėra labai ryški dėl didesnio ar mažesnio valstybinis (ar visuomeninis) institucijų dalyvavimo visų tipų pensijų schemų valdyme bei kontrolėje. Šis pensijų schemų investicinę veiklą, gali nustatyti privalomą dalyvavimą jose ir pan. Kita vertus, valstybines pensijas taip pat įtakoja situacija rinkose. Šių padėtų kiekyje.
Šios pensijos yra labiau susietos su užimtumu. Šis. Šiai ar ne darbo laikotarpiai (dėl mokslo, kvalifikacijos kėlimo, vaikų priežiūros ir ilgalaikės artimųjų slaugos). Šius darbuotojus. Be to, jos gali būti grindžiamos minimaliu užimtumo laikotarpiu pas tą patį darbdavį. Šia, tokios schemos taip pat reikalauja tam tikro pajamų lygio, kuris leistų taupyti senatvei per daug neapribojant dabartinio vartojimo, bei tam tikro lygio pajamų stabilumo laiko atžvilgiu [22]. Pensijų dydžio nustatymo kriterijai ir nuosavybė įvairiose šalyse derinami skirtingai. Šiose profesinėse pensijų schemose. Kitose šalyse, kur pagrindinė apsauga senatvėje užtikrinama vienodo dydžio valstybinėmis pensijomis, taikomas privalomas dalyvavimas papildomose profesinėse pensijų sistemose. Tiesa, tas privalomumas paprastai nustatomas ne įstatymu, o socialinių partnerių susitarimais.
Pensijų sistemos finansavimo būdas yra pagrindinis diskusijų apie pensijų reformą objektas. Esminė pensijų ekonominė funkcija individo požiūriu - asmens gyvenimo ciklo metu perskirstyti vartojimą. Tai yra žmogus darbingo laikotarpio metu atsisako dalies savo pajamų (vartojimo) tam, kad įgytų teisę gauti tam tikras pajamas (ar teisę į ateities produktą) senatvėje. Einamųjų mokėjimų modelyje dabartiniai dirbantieji moka socialinio draudimo įmokas, kuriomis finansuojamos esamų pensininkų pensijos. Šis metams įmokomis. Įmokas moka darbdaviai ir patys apdraustieji. Abiem atvejais įmokų dydį nustato vyriausybė arba socialinės apsaugos institucija, administruojanti socialinio draudimo schemą. Šis įsijos, iš karto paskirstomos dabartiniams pensininkams. Šiais finansuojama sistema arba "kartų solidarumo sistema".
Dažniausiai pasaulinėje praktikoje būna, kad valstybinės pensijų sistemos yra organizuojamos PAYG principu. Jos finansuojamos iš einamojo valstybės biudžeto ar specialaus fondo (Lietuvoje - Socialinio draudimo fondo), skirto socialinėms išmokoms, įplaukų. Toje sistemoje pensijos būna nedidelės ir jomis dažniausiai siekiama išvengti senų žmonių skurdo. Teisę gauti pensiją, iš esmės, yra politinė teisė, pensijos mokėjimo trukmę nustato ir garantuoja valstybė. Kadangi gaminti prekes bei teikti paslaugas gali tik darbingi gyventojai, o vartojimas tęsiasi visose žmogaus gyvenimo fazėse, todėl senatvėje žmonės vartoja ne tai, ką jie patys sukūrė, bet tai, ką sukuria kita, dirbanti karta. Kaupiamojoje pensijų schemoje įmokos surenkamos į tam tikrą fondą, kuris yra vadinamas įmokų rezervo fondu.
Bet kuriuo metu jis turi būti pakankamo dydžio prisiimtiems įsipareigojimams patenkinti. Kiekvienas dalyvis iš kaupiamosios schemos gaus tiek, kiek jis įmokėjo (įmokos plius investicinis pelnas). Egzistuoja glaudus ryšys tarp sumokėtų įmokų ir gaunamų išmokų. Asmens vartojimas yra apribotas jo paties taupymu. Teisę į išmokas suteikia privatus kontraktas, o ne įstatymas, t.y. teisę į pensiją yra finansinė, o ne politinė. Tokiu būdu ši schema tampa nepriklausoma finansiškai nuo valstybės biudžeto, net ir tuo atveju, kai dalyvavimas joje yra privalomas. Šios pensijos. Jos gali būti teikiamos per specialias institucijas, t. y. pensijų fondus arba draudimo kompanijas. Apibrėžtų įmokų schemoje susitariama dėl įmokų dydžio, kurias mokės apdraustasis arba jo darbdavys.
Kiekvienam apdraustajam atidaroma individuali pensijų sąskaita, kurioje kaupiamos jo įmokos ir pajamos, gautos investavus šias įmokas. Atėjus senatvės laikui, iš šios sąskaitos mokama pensija. Šioje schemoje pensijų fondas neprisiima tvirto įsipareigojimo mokėti tam tikro dydžio pensiją. Pensijos dydis priklauso nuo mokamų įmokų ir jomis uždirbto pelno. Tokiu būdu investicijų riziką prisiima apdraustasis asmuo, t. y. Taikant individualizuotą apskaitą pensijų sąskaitose jas nesunku perkelti iš vieno pensijų fondo į kitą. Šius periodiškai pateikiami pensijų fondų nariams, ir jie turi galimybę patys įvertinti fondo veiklą bei, kadangi sąskaitos visiškai perkeliamos, pereiti į kitą fondą, jei ši veikla jų netenkina. Tai skatina pensijų fondų konkurenciją, kas leidžia mažinti sąskaitų aptarnavimo kaštus, gerinti kokybę. Apibrėžtų įmokų schema gera tuo, kad joje praktiškai nėra perskirstymo - kiekvienas apdraustasis gauna tik tai, ką yra įmokėjęs, ir savo investicijų pajamas. Be to, individuali pensijų sąskaita yra paveldima. Šis vengimas.
Apibrėžtų įmokų schema yra žymiai skaidresnė, lengviau administruojama nei apibrėžtų išmokų schema. Šiau pagal šią schemą pensijos iki gyvos galvos nemokamos. Už sukauptą sumą rinkoje perkamas draudimo polisas arba iš sąskaitos mokamos išmokos, kol lėšos joje pasibaigia [19]. Apibrėžtų išmokų schema reiškia, kad žmogui, kuris apsidraudžia pensijai, duodami konkretūs pažadai, kokią pensiją jis gaus. Pensijos dydis dažniausiai siejamas su buvusiu asmens uždarbiu. Šiuojamos įmokos, kurių reikės, kad tokia pensija būtų sukaupta. Šiuojant atsižvelgiama į būsimąjį investicijų pelną. Taip pat daromos prielaidos, kaip augs asmens darbo užmokestis. Įmokų dydis priklauso ir nuo draudimosi trukmės - kuo jaunesni žmonės, tuo ilgesnis jų kaupimo periodas, tuo mažesnės įmokos. Šius nuostolius ir pervirašius išlygina pats draudikas.
Apibrėžtų išmokų schemą yra sudėtinga administruoti, jai reikalinga nuolatinė... Šiandien Jūsų sprendimas pradėti papildomai kaupti pensijai - pirmas žingsnis link didesnių pajamų senatvėje. Nuo 2026 m. Peržiūrėkite pateiktas įvairių kaupimo scenarijų prognozes - pagal jas bus lengviau įsivertinti savo kaupimo situaciją ir nuspręsti, kaip kaupti ateityje. Turite klausimų apie II ar III pakopos pensijų fondus? Lietuvoje pensijų kaupimo sistemą sudaro trys pakopos. I pensijų pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo pensija. Svarbu: dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės mūsų šalies visuomenė „sensta“ - būsimų pensininkų skaičius auga smarkiau nei būsimų mokesčių mokėtojų, todėl „Sodros“ mokama pensija mažėja.
II pensijų pakopa - tai papildomas kaupimas pensijai. „Sodros“ į pensijų fondą pervedamą pensijų įmoką sudaro dvi dalys: įmoka nuo Jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Tikėtina, kad kaupdami I ir II pakopoje gautumėte apie 45 proc. III pensijų pakopa - tai savarankiškas kaupimas pensijai. Atidėdami periodiškai ir kaupdami III pakopos fonduose, iki pensijos galite sukaupti pakankamai, kad gyventumėte patogiau. Visą ar dalį įmokos gali mokėti Jūsų darbdavys. I, II ir III pakopos kartu leistų senatvei sukaupti apie 70 proc. Jei norite senatvėje išlaikyti dabartinį pragyvenimo lygį, Jūsų pajamos pensijoje turėtų sudaryti 70 % dabartinių pajamų. Pasiskaičiuokite, ar suma, kurią kaupiate III pensijų pakopoje, Jus tenkina. Siūlome Jums naudotis naršyklėmis „Google Chrome“, „Mozilla Firefox“ ar naujausia „Microsoft Edge“ versija.
Paslaugų planas „Patogu" Senjorų programos dalyviams - tik 1 Eur/mėn. Bazinis paslaugų planas senjorams - tik 1 Eur/mėn. Iki 580 Eur/mėn. * Elektroninius mokėjimus eurais galėsite atlikti į ES šalis, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją; taip pat mokėjimus, kai šalys pasidalina mokėjimo išlaidas (SHA) - jei gavėjo banko SWIFT(BIC) kodas ir gavėjo sąskaita nurodyta IBAN formatu. Prie interneto banko ir „Swedbank" programėlės galite prisijungti vien savo telefonu! Jei Jūsų debeto kortelė - bekontaktė, atsiskaityti parduotuvėse galite greičiau. Senjorų programos dalyviams siūlome 15 proc. Siūlome Jums naudotis naršyklėmis „Google Chrome“, „Mozilla Firefox“ ar naujausia „Microsoft Edge“ versija.
Laišką „Delfi“ redakcijai parašė Linas, susirūpinęs, kaip teigė, informacijos trūkumu - žmonės skaičiuoja būsimus pinigus, tačiau nėra aišku, ar vėliau šias gautas pajamas deklaruojant nelauks mokesčiai? „Už indėlių palūkanas 15 proc. pajamų mokestį reikia mokėti viršijus 500 eurų sumą. Tas pats ir pardavus vertybinius popierius. Ar nebus taip, kad žmogeliai 2026 metais atgavę pinigus iš pensijų fondų (su investicine grąža) ir juos sėkmingai išleidę, 2027 metais už juos turės susimokėti Mokesčių inspekcijai?“, - klausė laiško autorius.
Kaip anksčiau rašė „Delfi“, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. galios pereinamasis laikotarpis, kurio metu kiekvienas šiuo metu dalyvaujantis antros pakopos pensijų kaupime galės iš jo savanoriškai pasitraukti. Per šį nustatytą „langą“ iš kaupimo pasitraukę gyventojai galės atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį. Nusprendę likti kaupime galės toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsiant.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paklausėme, ar pinigus atsiėmusiems ir juos išleidusiems gyventojams dar po metų pildant deklaraciją neteks sumokėti pajamų mokesčio. VMI ramino, kad to nebus. „Jei gyventojas pasirinks nutraukti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., tai šios lėšos nebus apmokestinamos“, - „Delfi“ komentavo VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.
Kaip skelbta anksčiau, nusprendus pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos, į „Sodrą“ bus grąžinta ta dalis lėšų, kuri: buvo skirta iš valstybės biudžeto kaip skatinamoji įmoka (nuo 2013 m.); sudarė „Sodros“ įmokų dalį (iki 2019 m.). „Sodra“ taip pat tvirtino, jog ši išmoka neapmokestinama ir nebus taikomi jokie papildomi atskaitymai. Ši suma bus paversta apskaitos vienetais, kurie padidins žmogaus senatvės pensiją. Visa kita dalis - asmeninės įmokos bei investicinis pelnas - bus pervesta į asmeninę žmogaus sąskaitą.
Be to, net ir pasibaigus pereinamajam pasitraukimo iš pensijų kaupimo laikotarpiui (nuo 2028 m.), toliau liks galimybė atsiimti dalį arba visą savo sukauptą pensijų turtą, tačiau tuomet reikės susimokėti mokesčius. Nusprendusiems pasilikti antroje pensijų pakopoje ir „užsivėrus langui“ iki pensinio amžiaus atsiimti pinigus: Vieną kartą gyvenime bus galima atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau nei žmogus pats įmokėjo į pensijų fondus. Šiai išmokai bus taikomas 3 proc. atskaitymas. Jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai ir sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto sumos - galima atsiimti viską. Išsiimamai sumai taip pat taikomas 3 proc. atskaitymas.
Jei žmogus neteko 70-100 proc. darbingumo, serga sunkia liga arba jam reikalinga paliatyvioji pagalba - visi pinigai gali būti išmokėti be atskaitymų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Sulaukus pensijos: Jei sukaupta suma nesiekia pensijų anuiteto ribos - asmuo galės rinktis, kaip gauti lėšas: vienkartine išmoka, periodine išmoka ar įsigyti anuitetą. Jei suma viršija ribą - anuitetas privalomas, bet sumą virš maksimalios anuiteto ribos galima atsiimti vienkartine išmoka. Visos išmokos pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims nebus apmokestinamos.
Iki šiol gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą. Jei atsisakydavo prisijungti prie kaupimo, kvietimas buvo kartojamas kas trejus metus, kol žmogui sukakdavo 40 metų. Nuo kitų metų ši tvarka nebegalios - automatinis įtraukimas nutraukiamas. Vietoje to, kiekvienų metų sausio mėnesį „Sodra“ individualiai pakvies prisijungti prie kaupimo tuos gyventojus, kurie dar nekaupia pensijai ir sausio 2 d. yra apdraustieji.
Ketvirtadienį Prezidento kanceliarija naujienų portalui tv3.lt persiuntė išsamesnį komentarą, kaip tai būtų daroma. Reikės milijardų eurų, galima įdarbinti žmonių indėlius Pasak prezidentūros, papildomos lėšos leistų didinti išlaidas gynybai, iki 2030 m. suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją, nedidinant mokesčių ir nemažinant socialinių išlaidų. Šioms reikmėms per 2026-2030 m. papildomai esą reikia per 12 mlrd. eurų.
„Prezidento teigimu, valstybė turi neišnaudotų finansinių galimybių ir rezervų, kuriuos pirmiausia galima nukreipti į ekonomikos augimą, o per ekonomikos augimą, didesnį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, per didesnes biudžeto pajamas - į gynybos finansavimą“, - rašoma komentare. Esą tarp tokių rezervų G. Nausėda mato galimybę intensyviau Lietuvos ekonomikoje „įdarbinti“ gyventojų laikomus indėlius.
„Tai yra - pasiūlyti gyventojams dalį savo santaupų laisvu apsisprendimu laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose lėšos gyventojams būtų iškart pasiekiamos jų prireikus, o už indėlius būtų mokamos palūkanos (ko įprastai nėra laikant lėšas einamosiose sąskaitose). Palūkanų normą už indėlius nustatytų valstybės institucijos. Per netiesioginius mechanizmus šios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus. Tokiu būdu vidaus resursais būtų skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas“, - nurodė prezidentūra.
tags: #pensininkai #banke #gali #indeli