„Sodros“ pensija arba socialinio draudimo senatvės pensija yra mėnesinė išmoka gyventojams, kurie baigia darbinę karjerą. Pensijos dydis priklauso nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo, kokį atlyginimą uždirbo ir kiek įmokų sumokėjo. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 630 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, o vidutinė pensija siekia 667 eurus.
Paprastai į pensiją išeinama sulaukus pensinio amžiaus, kuris Lietuvoje kasmet ilginamas, kol pasieks 65 metus. Jeigu žmogus atitinka tam tikras sąlygas, jis gali kreiptis į „Sodrą“ dėl išankstinės pensijos likus 5 metams iki pensinio amžiaus. Palyginti su įprastine, išankstinė pensija mažinama proporcingai laikui, kuris liko iki pensinio amžiaus. Jeigu sulaukęs jo žmogus jaučiasi gerai ir turi pajamų, jis gali atidėti pensiją. Tokiu atveju atidėtoji pensija, palyginti su įprastine, proporcingai didinama.
Be senatvės pensijų, „Sodra“ moka ir kitas - pvz., netekto darbingumo (neįgalumo), našlių, šalpos.
Pensinis Amžius ir Stažas
Kada bus galima išeiti į pensiją, priklauso nuo to, kada gimėte ir kada jums sukako pensinis amžius. 2025 m. moterų pensinis amžius yra 64 metai 8 mėn. ir jis aktualus gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. 2025 m. vyrų pensinis amžius yra 64 metai 10 mėn. Jis aktualus gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d. Nuo 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje yra 65 metai. Sulaukus jo, galima išeiti į pensiją.
Nuo sukaupto stažo priklauso pensijos bendroji dalis. Sukaupus minimalų stažą, bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Viršijus būtinąjį stažą, pagrindinė pensijos dalis proporcingai didinama. Lietuvoje minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti kasmet yra ilginamas, kol pasieks 35 metus. 2025 m. moterų ir vyrų būtinasis stažas yra 34 metai. 2026 m. jis bus 34,5 metų, o 2027 m. 35 metai. Jeigu sulaukęs pensinio amžiaus žmogus toliau dirba, atitinkamai didėja ir jo stažas, o dėl to ir būsima pensija. Kokį stažą esate sukaupę, visada galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Išankstinė Pensija
Išankstinę senatvės pensiją galite gauti, jeigu:
- iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
- turite būtinąjį stažą senatvės pensijai;
- negaunate kitų periodinių išmokų ir pajamų;
- nedirbate, negaunate jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų (pagal darbo sutartį, iš savarankiškai vykdomos veiklos, užsienio valstybėje);
- nesate ūkininkas ar jo partneris.
Visos išankstinės senatvės pensijos (nepriklausomai nuo to, kiek asmuo turi stažo bei kuriam laikotarpiui paskirta pensija) mažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį. Ši nuostata netaikoma asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jų stažas, apskaičiuotas skiriant išankstinę senatvės pensiją, buvo ne mažesnis kaip 41 m.
Atidėta Pensija
Jei esate įgiję teisę gauti senatvės pensiją, galite teikti prašymą atidėti senatvės pensijos skyrimą, o jei senatvės pensiją jau gaunate - atidėti paskirtos pensijos mokėjimą. Atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą galite tik pilniems metams (senatvės pensijos skyrimo / mokėjimo atidėjimas negalimas keliems mėnesiams) ir ne ilgiau kaip 5 metams.
Nuo dienos, kurią baigsis atidėjimo laikotarpis, priklausomai nuo to, kuriam laikotarpiui atidedamas senatvės pensijos skyrimas / mokėjimas, jums būtų skiriama arba vėl pradėta mokėti senatvės pensija, padidinta 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Paprastai kalbant, atidėjus pensiją 1 metams, ji didinama 8 proc., atidėjus 2 metams - 16 proc. ir t.t.
Kitos Pensijų Rūšys
Našlių Pensijos ir Vienišų Asmenų Išmokos
Tapus našle ar našliu, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl našlių pensijos, tačiau reikia atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
- būti sulaukus senatvės pensijos amžiaus;
- per 5 m. po sutuoktinio mirties tapti nedarbingu ar iš dalies darbingu.
Mirusysis mirties dieną turėjo atitikti šias sąlygas:
- buvo įgijęs teisę gauti arba gavo senatvės, negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensiją;
- buvo sukaupęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti.
2025 metų našlių pensijos bazinis dydis - 42,29 euro. Jeigu žmogus nebuvo susituokęs ir gyvena vienas arba negauna našlių pensijos, jam priklauso vienišo asmens išmoka. Jos dydis yra toks pats kaip našlių pensijų dydis. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos našlių pensijos ir vienišų asmenų išmokos yra indeksuojamos (didinamos).
Našlaičių Pensijos
Mirus vienam iš tėvų ar abiems tėvams (įtėviams), našlaičiais likusiems vaikams gali būti skiriama našlaičių pensija. Mirusysis, dėl kurio prašoma našlaičių pensijos, mirties dieną turėjo atitikti šias sąlygas:
- buvo įgijęs teisę gauti negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją ar gavo vieną iš šių pensijų.
- minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti mirusysis buvo įgijęs dirbdamas Lietuvoje ar Europos Sąjungoje.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija apskaičiuojama pagal mirusio asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį. Našlaičių pensijos dydis yra 50 procentų pensijų bendrosios ir individualiosios
Pensijų Priemokos
Pensijos priemoką gali gauti gyventojai, kurių gaunamų pensijų ir kitų išmokų suma neviršija 100 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2025 m. siekia 450 eurų. Paprastai kalbant, jeigu žmogaus pensija nesiekia 450 eurų, jam mokama priemoka iki šios sumos. Turintiems būtinąjį stažą sumokamas visas skirtumas tarp gaunamos pensijos ir 450 eurų. Būtinojo stažo neturint, priemoka proporcingai mažinama.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Pensijų priemokos skiriamos asmenims kurie yra:
- senatvės pensijų, išskyrus išankstines senatvės pensijas, gavėjai;
- negalios, netekto darbingumo, invalidumo pensijų gavėjai, atitinkamai netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo, iki 2023-12-31 d. pripažinti netekusiais 60 proc. ar daugiau darbingumo arba iki 2005-06-30 d. pripažinti I ar II grupės invalidais;
- senatvės pensijos amžių sukakę negalios pensijos gavėjai, netekę 45-55 proc. dalyvumo;
- senatvės pensijos amžių sukakę netekto darbingumo, invalidumo pensijų gavėjai, atitinkamai iki 2023-12-31 d. netekę 45-55 proc. darbingumo arba iki 2005-06-30 d. pripažinti III grupės invalidais.
Pensijos priemoka apskaičiuojama ir mokama be atskiro prašymo.
Kaip Apskaičiuojama Nedarbo Išmoka: Pokyčiai Nuo 2026 Metų
Nuo 2026 metų vasaros daliai bedarbių išmokos gali sumažėti, kitų - padidėti, o kai kurie pokyčiai palies net ir tuos, kurie nedarbą patiria ne pirmą kartą. Taigi, kaip kitąmet keisis nedarbo išmokų dydžiai ir mokėjimas?
„Sodra“ nurodo, kad nedarbo socialinio draudimo išmoką sudaro dvi dalys: pastovioji ir kintamoji. Pastovioji dalis šiuo metu siekia 241,54 euro (23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA)). Tuo metu kintamoji dalis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Pirmaisiais mėnesiais ji būna didesnė, o vėliau mažėja. „Sodra“ pažymi, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti mokama 9 mėnesius.
Tiesa, valdžia nusprendė, kad nuo 2026 m. liepos mėnesio viena išmokos dalis mažės, kita - didės. T. y. pastovioji dalis, kuri nepriklauso nuo pajamų, 2026 m. mažės nuo 23,27 proc. MMA iki 15 proc. MMA. Tuo metu nuo darbo užmokesčio priklausanti kintamoji dalis augs. 1-3 išmokos mokėjimo mėnesį ji sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc. Iki šiol šie dydžiai buvo mažesni. T. y. atitinkamai siekė 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad nuo kitų metų liepos įsigaliosiančiais pokyčiais siekiama sustiprinti išmokų ryšį su mokėtomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis, užtikrinti išmokų taiklumą ir skatinti bedarbius grįžti į aktyvią darbo rinką.
Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip penkeri metai ir kurie yra sukaupę ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpis bus pratęstas nuo 2 iki 6 mėnesių.
Taip pat ministerija pabrėžė, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (BSI dydis 2026 m. - 74 Eur, 5 BSI - 370 Eur), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ir (ar) socialinę atskirtį.
Kokie Dar Pokyčiai Laukia?
SADM nurodo, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiamas maksimalus nedarbo draudimo išmokų dydis. „Nustatoma, kad jis negali viršyti 70 proc. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nedarbo draudimo išmokų maksimalūs dydžiai keičiasi kas ketvirtį ir sukuria papildomą administracinę naštą bei lemia skirtingas nedarbo draudimo išmokas bedarbiams, kurie skirtingais laikotarpiais gavo vienodas pajamas“, - pabrėžė ministerija.
2026 m. patvirtintas VDU dydis yra 2 312,15 euro, todėl maksimali nedarbo draudimo išmoka galėtų būti 1618,51 euro.
Taip pat nuo kitų metų liepos į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, bus neįskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos. Kitaip tariant, į nedarbo draudimo stažą bus neįskaičiuoti laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas. Anot ministerijos, toks sprendimas buvo priimtas siekiant nedarbo draudimo išmokų taiklumo bei didesnio paskatų dirbti balanso.
Taip pat nustatomas, minimalus 12 mėnesių, nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti.
„Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgytų teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas būtų ne trumpesnis kaip 12 mėnesių“, - paaiškino SADM.
Siekiant paskatinti asmenis grįžti į darbo rinką, siūloma nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, neribojant atnaujinimų skaičiaus, išskyrus tuos atvejus, kai bedarbis įgytų teisę į naują nedarbo draudimo išmoką.
Pensijų Dokumentai
Jokia pensija neskiriama tol, kol „Sodrai“ nepateikiamas atitinkamas prašymas ir reikiami dokumentai. Taigi, jai reikia pateikti:
- prašymą skirti senatvės pensiją;
- pasą arba asmens tapatybės kortelę (arba leidimą gyventi Lietuvoje);
- dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimus, išduotus buvusių darboviečių ar archyvų ir kt.);
- karinį liudijimą (jei atlikote karinę tarnybą iki 1994-12-31);
- santuokos ar ištuokos liudijimą (jeigu buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė).
Senatvės pensijai apskaičiuoti vertinamos visos žmogaus pajamos, gautos nuo 1994 m. sausio 1 d.
Papildomas Kaupimas Pensijai
Svajojant apie finansiškai ramią senatvę, papildomai kaupti pensijai būtina jau dabar. Norus paversti realybe gali padėti reguliarus lėšų kaupimas III pakopos pensijų fonduose. Kaupti vien II pakopoje gali neužtekti. Šiandien skaičiuojama, kad „Sodros“ pensija kartu su išmokomis iš II pakopos fondų po kelių dešimtmečių gali sudaryti apie 50 proc. iki pensijos buvusių pajamų.
Kad senatvėje gyventumėte patogiai, pensija turėtų sudaryti bent 70 proc. Rekomenduojama į III pakopos pensijų fondą pervesti 5-10 proc. dydžio įmoką nuo savo mėnesio pajamų. Tai gali užtikrinti trūkstamą dalį pajamų prie „Sodros“ pensijos ir II pensijų pakopos išmokos bei padėti pasiekti 70 proc. pajamų pakeitimo normą senatvėje.
Svarbu pažymėti, kad konkretų įmokų dydį į III pensijų pakopą galite nustatyti savarankiškai ir jos gali prasidėti kad ir nuo 1 euro. Jei dar nekaupiate pensijai papildomai, tokiu atveju yra svarbiausia pradėti ir įprasti pervesti įmokas reguliariai. Reguliarus, kad ir nedidelių sumų pervedimas bei investavimas leidžia pasiekti geresnį rezultatą per ilgą laikotarpį.
Pradėję kaupti III pensijų pakopoje neįsipareigojate mokėti įmokų nuolat, galimos ir vienkartinės įmokos. Tai suteikia daugiau lankstumo valdant asmeninius finansus. Vis dėlto norint pasiekti geresnį rezultatą, rekomenduojama į pensijų fondą lėšas pervesti reguliariai.
Tai, kiek jums pavyks sukaupti, priklauso nuo trijų dalykų - pervedamų įmokų (periodinių, vienkartinių), kaupimo laikotarpio ir pensijų fondų pasiekiamos grąžos, mokesčių. Jūs kontroliuojate 2 iš 3 veiksnių ir galite pasirinkti mėnesio įmoką ir kaupimo laikotarpį. Kuo anksčiau pradėsite kaupti ir kuo didesnę įmoką paskirsite, tuo daugiau ilgainiui sukaupsite. O kaupimo efektą padidins finansų rinkų grąža, kuri ilguoju laikotarpiu
Pensijų paaiškinimas JK | Pensijų pagrindai visiems
Valstybė gyventojus skatina kaupti III pensijų pakopoje ir įmokoms taiko mokestines lengvatas. Kaupiantieji gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir deklaruodami pajamas kasmet susigrąžinti iki 20 proc. nuo į III pakopos pensijų fondą sumokėtų įmokų.
III pakopos pensijų fonde sukauptą sumą galite atsiimti vienkartine išmoka, kai sulaukiate amžiaus, kuris yra 5 m. iki oficialaus senatvės pensinio amžiaus. Galimas ir dalinis pensijos išmokėjimas pagal sutartyje nurodytas sąlygas.
Jei nusprendžiate pereiti į kitos bendrovės valdomą III pakopos pensijų fondą ir perkelti visas sukaupta lėšas, reikia pateikti atitinkamą prašymą ir naujai sudarytą sutartį. Sukaupti pinigai pervedami į fondą ir kaupimas tęsiamas kitoje bendrovėje, o sutartis esamoje bendrovėje nutraukiama. Tokiu atveju jums reikės sumokėti bendrovės keitimo mokestį, kuris sudaro 0,5 proc.
Trys iš keturių Lietuvos gyventojų mano, kad pensijai reikėtų kaupti papildomai, rodo SEB banko užsakymu atlikta apklausa. Daugiau nei pusė (53 proc.) gyventojų mano, kad pensijos kaupimui kas mėnesį reikėtų skirti iki dešimtadalio savo pajamų. Kas penktas (19 proc.) apklaustasis mano, kad tam užtektų 5 proc. nuo atlyginimo. 7 proc. apklaustųjų mano, kad kaupimui pensijai reikėtų skirti netgi daugiau nei penktadalį savo pajamų.
Apklaustieji mini įvairias priežastis, kodėl dar nepradėjo kaupti būsimai pensijai - išėję į pensiją tikisi gauti darbo pajamas, pajamas iš verslo ar nekilnojamo turto, kai kurie netiki, kad apskritai sulauks pensinio amžiaus. Kas ketvirtas apklaustasis (23 proc.) nurodė kaupimui neturintis papildomų pinigų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad valstybės mokama pensija Lietuvoje sieks ne daugiau nei 50 proc. buvusių pajamų.
Savo būsimą pensiją galite apskaičiuoti „Kitos kartos pensijos skaičiuoklėje“.
Pagrindiniai Pensijų Rodikliai Lietuvoje 2025 m.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vidutinė pensija | 667 eurai |
| Moterų pensinis amžius (2025 m.) | 64 metai 8 mėn. (gimusios 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.) |
| Vyrų pensinis amžius (2025 m.) | 64 metai 10 mėn. (gimę 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.) |
| Minimalus stažas senatvės pensijai | 15 metų |
| Būtinasis stažas senatvės pensijai (2025 m.) | 34 metai |
| Našlių pensijos bazinis dydis (2025 m.) | 42,29 euro |
| Minimalių vartojimo poreikių dydis (2025 m.) | 450 eurų |