Lietuvos statistikos departamentas paskelbė duomenis apie informacinių technologijų naudojimą Lietuvos gyventojų namuose. Duomenys surinkti 2020 m. balandžio-liepos mėn. apklausus 4 773 asmenis. Tiriamoji grupė yra 16-74 metų amžiaus gyventojai.
Valstybinė duomenų agentūra pripažįsta norinti pasižvalgyti po mūsų socialinį gyvenimą, bet dievagojasi, kad tai nė iš tolo nepanašu į skandalingas istorijas. Esą viskas tik dėl statistikos. Anot įstaigos vadovės, panašiai žmonių duomenis nagrinėja ir statistikai kitose Europos šalyse.
Informacinių Technologijų Naudojimas Namuose
2020 m. 82 proc. namų ūkių turėjo interneto prieigą - tiek pat, kiek ir 2019 m. Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo atitinkamai 80 ir 84 proc. namų ūkių, kaime - 70 ir 78 proc. Iš namų ūkių su vaikais kompiuterius namuose turėjo 97 proc., interneto prieigą - 99 proc., be vaikų - atitinkamai 70 ir 77 proc.
Internetas daugiausia buvo naudojamas informacijos paieškai, ryšiams, laisvalaikiui ir bankininkystei: ryšiams internetą naudojo 79 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų (95 proc. tokio amžiaus internautų), skaitė naujienas 74 proc. (89 proc. internautų), laisvalaikiui naudojo 71 proc. (85 proc. internautų), 68 proc. naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis (81 proc. internautų).
Kaip apsaugoti privatų belaidį tinklą?
Interneto Naudojimas Pagal Amžiaus Grupes
2020 m. internetu naudojosi 83 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų (2019 m. - 82 proc.). Iš 16-24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 99 proc., iš 65-74 metų amžiaus - 46 proc. Taigi ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 82 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba 99 proc. tokio amžiaus internautų. 74 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi kasdien (90 proc. tokio amžiaus internautų), 8 proc. - bent kartą per savaitę, bet ne kasdien (9 proc. tokio amžiaus internautų).
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
E. Prekyba ir Elektroninės Paslaugos
E. prekyba per paskutinius 3 mėnesius asmeniniais tikslais naudojosi 42 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba 50 proc. tokio amžiaus internautų. Dauguma (77 proc.) asmenų, pirkusių prekes ar paslaugas internetu, per 3 mėnesius atliko iki 5 užsakymų, 73 proc. e. prekybos vartotojų per 3 mėnesius išleido iki 300 EUR. Per pastaruosius 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 54 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba 64 proc. šio amžiaus internautų. Dažniausiai internetu buvo perkami drabužiai, avalynė, aksesuarai (55 proc.). Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per metus pasinaudojo 58 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba 69 proc. tokio amžiaus internautų.
Palyginti su praėjusiais metais, e. prekybos vartotojų dalis padidėjo 4 proc. punktais, išaugo vidutinis per 3 mėnesius atliktų užsakymų skaičius.
Socialiniai Tinklai ir Darbo Paieška
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais kiek daugiau nei pusė visų Lietuvos gyventojų (50,3 proc.) aktyviai veikė socialiniuose tinkluose. CVbankas.lt pardavimų vadovė Daiva Šiurkienė teigia, kad labiausiai darbdaviai atkreipia dėmesį į nuotraukas, laisvalaikio leidimo būdus, išvaizdą.
Formaliai vadovas neturėtų darbuotojo atmesti vien dėl to, tačiau renkantis iš kandidatų su artimais įgūdžiais, gebėjimas valdyti viešą informaciją apie save gali būti palaikytas privalumu. Kaip teigia O.Mašalė, kartais nekaltos asmenukės ar netinkami įrašai gali daryti neigiamą įspūdį: „Viešos paskyros nepuošia audringų vakarėlių fotografijos ar asmenukės prieš veidrodį. Taip pat vertėtų atidžiai vertinti savo paskyroje naudojamą žodyną, taip pat apgalvoti, kuria kitų asmenų informacija dalinatės.“ Specialistų bei vadovų atrankas organizuojančios įmonės „HR factory“ direktorė Henrika Bivainienė pridūrė: „Žiūrime, ar nėra gramatinių, stiliaus bei kalbos kultūros klaidų.
D.Širvinskas: „Kiekvienas darbdavys socialinius tinklus išnaudoja skirtingai. Aš pats prieš savaitę ieškojau turinio kūrėjo socialiniams tinklams. Todėl net darbo skelbime nurodžiau, kad CV gauti nenoriu - prašau atsiųsti nuorodas į kandidatų prižiūrimas anketas: asmenines ir darbines.“
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Valstybinės Duomenų Agentūros Planai ir Abejonės
Valdininkus domina žmonių lytis, amžius ir komentarai, kuriuos šie rašo socialiniuose tinkluose. Valstybinė duomenų agentūra pripažįsta norinti pasižvalgyti po mūsų socialinį gyvenimą, bet dievagojasi, kad tai nė iš tolo nepanašu į skandalingas istorijas. Esą viskas tik dėl statistikos.
„Tai bandoma, kaip papildomas regresorius ir priskaičiuoti, kad būtų padieniui greičiau skelbiami duomenys tam tikriems statistiniams tyrimams. Bet tai noriu pabrėžti, tai nėra susiję su žmonių sekimu, tai nesusiję su asmenine informacija, tai daugiau yra nuotaikos“, - tvirtina Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė.
Teisiniai Aspektai ir Duomenų Apsauga
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai tokią idėją vertina gana skeptiškai. Anot jų, kol kas šioje situacijoje nėra aišku, kokių tikslų siekiama planuojamu asmens duomenų rinkimu, kokie asmens duomenys būtų reikalingi, jei apskritai yra reikalingi, tikslams pasiekti.
„Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai kyla abejonių dėl Valstybės duomenų agentūros planuojamo asmens duomenų tvarkymo atitikties BDAR reikalavimams, jo būtinumo ir proporcingumo“, - tikino specialistai.
Taigi, planuojamas asmens duomenų tvarkymas turėtų atitikti visas BDAR taisykles. Duomenų valdytojas - Valstybės duomenų agentūra, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikomasi (tokią pareigą nustato atskaitomybės principas).
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Ekspertų Nuomonės
Tuo metu asociacijos „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius statistikų planus vertina teigiamai. P.Jakutavičius teigė suprantantis gyventojų baimes dėl jų privatumo, tačiau abejoja, kiek jos šiuo atveju būtų pagrįstos.
„Tai yra natūralu, nes po visų „Cambridge Analytica“ (įmonė pavogė informacijos apie daugiau nei 80 mln. Kai žmogus išgirsta, kad bus renkami duomenys, įsivaizduoja, kad bus taip: „Paulius Jakutavičius darė tą ir aną, ir kitą“. Ne, taip nebus daroma, nes, esu tikras, kad bus nuasmeninti duomenys.
Nors socialiniai tinklai ir dabar renka savo vartotojų duomenis, P.Jakutavičius pabrėžė, kad Valstybės duomenų agentūros ir pačių socialinių tinklų veiklos pobūdis būtų visiškai skirtingas.
Interneto Naudojimas Europoje ir Lietuvoje
Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. net 97 proc. Europos Sąjungos (ES) jaunimo (16-29 m.) kasdien naudojosi internetu. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2024 m. net 98,6 proc. Lietuvos 16-29 metų asmenų kasdien naudojosi informacinėmis technologijomis, o iš jų daugiau kaip 93,6 proc. tai darė kelis kartus per dieną.
Įdomu ir tai, kad net tarp vyresnių amžiaus grupių interneto naudojimas kasdien vis labiau įsitvirtina: 55-64 metų amžiaus grupėje kasdien internetu naudojosi 76,7 proc., o 65-74 metų - 54,7 proc.
| Amžiaus grupė | Kasdien naudojasi internetu (ES) | Kasdien naudojasi internetu (Lietuva) |
|---|---|---|
| 16-29 m. | 97% | 98,6% |
| 55-64 m. | - | 76,7% |
| 65-74 m. | - | 54,7% |
Apibendrinant, Valstybinės duomenų agentūros iniciatyvos kelia daug klausimų dėl duomenų apsaugos ir privatumo, tačiau taip pat atveria galimybes geriau suprasti visuomenės nuotaikas ir poreikius.
tags: #lietuvos #statistikos #departamentas #socialiniai #tinklai