Lietuvos pensininkų finansinė padėtis yra nuolat aptariama tema, ypač lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Šiame straipsnyje apžvelgsime pensininkų išlaidas Lietuvoje, pensijų augimą, palyginsime su kitomis ES šalimis ir aptarsime faktorius, lemiančius mažas pensijas.
2024 m. „Sodros“ Biudžetas ir Pensijų Augimas
2023 m. lapkričio 21 d. Seimas patvirtino 2024 m. „Sodros“ biudžetą, kuriame pajamos sieks beveik 7,639 mlrd. eurų, o išlaidos - 7,062 mlrd. eurų. Biudžetas bus subalansuotas, pajamos viršys išlaidas 577 mln. eurų.
Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 78 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pagal priimtą įstatymą, valstybinio socialinio draudimo pensijoms planuojama skirti daugiau kaip 5 mlrd. 503 mln. eurų (t. y. 12 proc. daugiau nei šiemet laukiama).
Prognozuojama, kad senatvės pensininkų 2024 m. bus 619,5 tūkst. ir padidės 0,6 proc. arba 4 tūkst. žmonių. Išlaidos pensijų draudimui 2024 m. didės dėl pensijų indeksavimo ir iš viso pensijų padidinimui 2024 m. numatoma skirti beveik 519 mln. eurų. Planuojama, kad 2024 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus.
„Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis - apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. santykio su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 proc.“, - teigė V.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Krašto Apsaugos Pensijos
Pensininkų Padėtis ES Kontekste
Lietuvos pensininkai gyvena bene prasčiausiai visoje ES. Eurostato duomenimis, Lietuvoje pensininkai gauna tik 36 proc. pajamų nuo savo buvusio atlyginimo, o tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis (58 proc.). Su tokiu rezultatu patenkame į paskutinį trejetuką kartu su Airija (39 proc) ir Kroatija (35 proc.). Tokie žemi rezultatai signalizuoja, kad Lietuvos senjorams vis sunkiau išlaikyti deramą gyvenimo lygį išėjus į pensiją.
Pietų Europos šalys, priešingai, siūlo daug dosnesnes pensijų sistemas. Graikijoje (78 proc.), Ispanijoje (77 proc.) ir Italijoje (75 proc.) pensijos padengia daugiau kaip tris ketvirtadalius pajamų, gautų prieš išeinant į pensiją.
Pensininkų pajamų nelygybė didėja visoje ES. 2023 m. 15,5 proc. pensininkų grėsė skurdas, o prieš dešimtmetį tokių buvo 12 proc. Net ir atsižvelgus į vietines kainas, Rytų ir Baltijos šalių, įskaitant Lietuvą, pensininkai išlieka nepalankioje padėtyje, palyginti su kitų Vakarų šalių pensininkais.
Remiantis „Eurostat“ statistika, Lietuva pensijoms skiria tik 7,1 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra beveik du kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis - 12,9 proc. BVP. Kai kuriose šalyse šis rodiklis net dar aukštesnis - Graikijoje pensijoms tenka net 16,4 proc. BVP, Italijoje - 16,3 proc., Austrijoje - 15 proc., o Prancūzijoje ir Portugalijoje taip pat virš 14 proc.
Vidutinės Metinės Pensijos ES Šalyse (2023 m.)
Remiantis „Eurostat“ surinktais duomenimis, 2023 m. ES vidutinė metinė pensija siekė 17 321 eurą, o t. y. 1 443 eurai per mėnesį. ES vidutinė metinė pensija svyruoja nuo 4 479 eurų Bulgarijoje iki 34 413 eurų Liuksemburge.
Taip pat skaitykite: Telefonai vyresnio amžiaus žmonėms
Reitingo apačioje atsiduria valstybės, kuriose vidutinė metinė pensija yra mažesnė nei 8 000 eurų. Tiek pensininkai gauna Kroatijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Latvijoje. Tuo metu didžiausios pensijos, viršijančios 20 tūkst. eurų per metus yra išmokamos Italijoje, Švedijoje, Suomijoje, Airijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Danijoje ir Liuksemburge.
Lyginant pagal PPS lietuvių pensijos yra antros prasčiausios ES. Tai reiškia, kad Lietuvoje kainos yra labai aukštos, palyginus su tuo, kokio dydžio yra pensijos.
ES šalių vidutinės metinės pensijos (2023 m.)
| Šalis | Vidutinė metinė pensija (eurais) |
|---|---|
| Liuksemburgas | 34,413 |
| Danija | Virš 20,000 |
| Nyderlandai | Virš 20,000 |
| Lietuva | Mažiau nei 8,000 |
| Bulgarija | 4,479 |
Kodėl Lietuvoje Pensijos Mažos?
Ekonomistas, profesorius Romas Lazutka išskyrė kelias priežastis, kodėl pinigų pensijoms Lietuvoje skiriama palyginti mažai. Anot jo, iš dalies atsakingi ir patys pensininkai. R. Lazutka mano, kad politikai neatsižvelgia į pensininkų norus, nes jie yra nepakankamai garsiai išsakomi.
Pasak R. Lazutkos, tai, kad pensininkai skundžiasi tyliai, lemia ir tam tikros tradicijos. „Lietuvos visuomenė vis dar yra gana konservatyvi ir manoma, kad, kai tėvai išaugina vaikus, jų gyvenimas jau baigiasi. Pavyzdžiui, kai anksčiau būdavo gyvenimo trukmė trumpesnė, o vaikų daugiau, tai tėvai juos užauginę jau būdavo labai seni ir todėl ambicijų gerai gyventi neturėjo. Tas kažkiek egzistuoja ir dabar“, - svarstė ekonomistas.
Taip pat skaitykite: Buvusios Pajamos ir Pensija
Žemas pensijas senjorai gauna dėl įvairių priežasčių, kai kurios jų - struktūrinės. I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai, sako Šiaulių banko ekonomistė.
Patį senatvės pensijų pasiskirstymą, anot jos, lemia ir tokie dalykai kaip Lietuvos praeičiai būdingi šešėliniai procesai: „Darbas šešėlyje, atlyginimų vokeliuose paplitimas ir pan. Vis dėlto, pensijų sistemos ilgaamžiškumui itin svarbu išlaikyti dalyvių motyvaciją. Ją įsitraukti į sistemą didina glaudesnis įmokų ir išmokų ryšys, sistemos stabilumas, nes dažni pokyčiai mažina pasitikėjimą sistema, valdysenos skaidrumas ir kaštų naštos visuomenei ir sistemos dalyviams pagrįstumas“, - komentuoja I.
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusioms gyvenimo sąlygas.
Apskritai daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius.
Pensijų Augimas 2026 Metais
Planuojama, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas. Štai Aldona džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji.
Moteris pasakoja, kad apie pensijas kalbėjosi su giminaičiais ir labiausiai jos kilo tiems, kurie ir taip gaudavo daugiau pinigų. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Tai tikrai panašus padidėjimas ir įvyko“, - pasakojo ji.
Marytė pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
„Sodros“ kovo mėn. duomenimis, 87 žmonės Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas - 55,9 metų.
Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų. Toks augimas spartesnis, nei buvo numatyta anksčiau.
Išėjimas į pensiją su pensija – 3 dalykai, kuriuos reikia žinoti!
Išvados
Nors pensijos Lietuvoje ir auga, tačiau jos vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Svarbu suprasti, kad pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų, o iš šiuo metu dirbančių žmonių įmokų. Todėl būtina užtikrinti, kad pensijų sistema būtų stabili ir tvari, o pensininkai galėtų oriai gyventi.
tags: #pensininkai #kur #dingsta #pinigai