Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai norisi pailsėti ir atsipūsti nuo darbų. Tačiau kartais darbuotojai neišnaudoja viso atostogų laiko, tad per keletą metų jų susikaupia. Ką daryti su sukauptomis atostogomis ir kaip nepanaudotos atostogos bus apmokamos išeinant iš darbo - skaitykite šiame straipsnyje. Jame bus aptariami ir atostoginiai.
Kiek kasmet priklauso atostogų?
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o bent viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų, jeigu žmogus dirba 5 dienų darbo savaitę, arba trumpesnė nei 12 darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę).
Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų. Darbdavys turi skirti 24 darbo dienas metinių atostogų, jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę. Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus. Nepanaudotų atostogų dienos taip pat turi būti įtrauktos į metinį atostogų skaičiavimą.
Ilgesnėmis, 25 darbo dienų atostogomis, gali džiaugtis negalią turintys darbuotojai ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaiką iki 14 metų ar, negalią turintį, vaiką iki 18 metų.
Jei darbuotojo profesija yra traktuojama, kaip sukelianti didelę emocinę įtampą, pvz., medikas, lakūnas ir kt., jam priklauso pailgintos atostogos.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir pareigos nedarbingumo atveju
Kaip skaičiuojamos atostogos?
Kasmetinės atostogos skaičiuojamos pagal Darbo kodeksą, o kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama pagal, darbuotojui darbo sutartyje nustatytą, darbo laiko normą, įskaitant kalendorinių dienų skaičiavimą.
VDI aiškinimu, atostoginių dydis priklauso nuo vidutinio dienos (ar valandos) darbo užmokesčio, įskaitant visas priemokas, priedus, premijas ir kt. Taigi yra imamas vidutinis pastarųjų 3 mėn. atlyginimas, kuris yra dalijamas iš faktiškai per tą laiką išdirbtų dienų (ar valandų) skaičiaus. Ir šis gautas vidutinis dienos (ar valandos) atlyginimas yra dauginamas iš atostogų dienų skaičiaus - taip sužinoma atostoginių suma.
Taigi, pvz., jei darbuotojas nusprendė išeiti iš darbo 2025 m. sausio 3 d. turėdamas 20 d. d. nepanaudotų atostogų, kai jo vienos darbo dienos atlyginimo vidurkis yra 100 eurų, nutraukus sutartį darbdavys jam privalo išmokėti 2 tūkst. eurų atostoginių (20 d. d. x 100 eurų).
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė pridūrė, kad nesvarbu, ar darbuotojas tas 5 d. d. atostogavo ar atostogų neėmė - už jas išmokamų atostoginių dydis yra skaičiuojamas vienodai ir yra toks pats.
Atostogų kaupimasis
- Atostogų dienos kaupiasi ir per neapmokamas atostogas (jei jos nėra ilgesnės kaip 10 d. d.), taip pat ir per kasmetines, pailgintas ar papildomas atostogas.
- Atostogos kaupiasi tiek dirbant ar būnant komandiruotėse, tiek sergant ar slaugant sergančius šeimos narius, tiek nėštumo, gimdymo ir tėvystės, kūrybinių ir mokymosi atostogų metu, per teisėtą streiką, priverstines pravaikštas ir pan.
- Kasmetinės atostogos nesikaupia pravaikštų, vaiko priežiūros atostogų, ilgų neapmokamų atostogų metu ir pan.
Kada kasmetinės atostogos gali būti nurašytos?
Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus.
Taip pat skaitykite: Paskolos pensininkams
Taigi, verta suklusti tiems, kas dar neišnaudojo dalies 2022 metų atostogų, nes pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo teisės atsiradimo dienos išnaudoti sukauptas dienas ir gauti už jas kompensaciją, prarandama teisė į piniginę kompensaciją, bet ne pati teisė į poilsį.
Kada kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokama?
Nepanaudotų atostogų kompensacija nemokama, jei darbuotojas nenutraukia darbo sutarties. Nepanaudotas dienų skaičius perkeliamas į kitus metus. Taigi, jei asmuo atostogavo 10 darbo dienų 2023 metais, o jam priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, tai likusios dienos bus priskaičiuotos 2024 metais.
Išeina iš darbo, bet turi nepanaudotų atostogų
Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina į darbo savo noru, ar yra atleidžiamas. Atleidimo iš darbo atveju, kompensacija apskaičiuojama pagal teisės aktus ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką.
Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Tačiau, jis praranda teisę į kompensaciją už daugiau nei trejus metus nepanaudotų atostogų.
Kaip apskaičiuojama atostogų trukmė?
Darbuotojui, dirbusiam vienerius metus, priklauso 20 ar 24 darbo dienos (d. d.) atostogų, o už pusės metų laikotarpį jam priklausytų 10 ar 12 dienų.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi dalykai apie II pakopos pensiją
Suskaičiuoti, kiek darbuotojui priklauso atostogų dienų ypač svarbu, kai jis nori išeiti iš darbo, nes už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną turi būti mokamos kompensacijos.
Kokio dydžio atostoginių tikėtis?
Už atostogų dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją. Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų.
Jeigu darbuotojo darbo savaitė yra ne fiksuota 5-6 d. d. ir darbo dienos trukmė skiriasi, jo VDU vienai atostogų dienai gali būti skaičiuojamas pagal darbo laiko valandos įkainį.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso asmeniui, dirbusiam vieną mėnesį, per kurį jis sukaupė 1-2 d. d. atostogų. Jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant, priklausytų nuo 20 darbo dienų iki 1 mėnesio VDU.
Pavyzdys - darbuotojas panaudojo visas atostogas 2024 metais, o 2025 metų vasario 1 d. nusprendė išeiti iš darbo, tuomet jam priklausytų kompensacija už 1.67-2 d. d. nepanaudotų atostogų. Jeigu darbuotojas nutrauktų darbo sutartį 2025 liepos 1 d., t. y. po 6 mėnesių, jam priklausytų 10-12 d. d. darbo dienų darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas.
Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
Štai kada darbdaviui teks sumokėti daugiau, nei turėjo Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad dirbant 5 dienas per savaitę už metus priklauso ne mažiau kaip 20 d. d. atostogų. Inspekcijos skaičiavimu, šias dienas dalijant iš 12 mėn. išeina, kad per mėnesį yra sukaupiama 1,6 d. d. atostogų, o šis skaičius į didesnę pusę nėra apvalinamas, nebent darbdavys taip nusprendžia pagerinti darbuotojo padėtį.
VDI pabrėžė, kad nesvarbu, dėl ko nutraukiami darbo santykiai (darbdavio ar darbuotojo iniciatyva, dėl darbuotojo kaltės ar net už šiurkštų pažeidimą), - darbuotojui visais atvejais paskutinę darbo dieną turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Inspekcija neslėpė, kad daugiausia bylų darbo ginčų komisijoje ir yra būtent dėl neišmokėtos algos ir atostoginių. Beveik taip pat dažnai nagrinėjami ir ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo.
„Pažymime, kad tuo atveju, kai darbdavys turėjo pareigą nutraukti darbo sutartį, tačiau pareigos nevykdė ar delsė ją vykdyti, taip pat, jeigu buvo neišmokėti atostoginiai, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją. Tuomet prašyti įpareigoti darbdavį nutraukti darbo sutartį, sumokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką bei atlyginti turtinę ir / ar neturtinę žalą“, - komentavo VDI.
Vis tik įdomu tai, kad, jei darbuotojas išnaudos savo atostogas ir tik tada išeis iš darbo, atostoginiai bus didesni, kadangi jie kaupsis ir jam atostogaujant. D. Čibirienė pateikė pavyzdį: jei 100 eurų per dieną uždirbantis darbuotojas atostogavo nuo sausio 4 iki 31 d. ir nusprendė išeiti iš darbo paskutinę atostogų dieną (sausio 31 d.), jam už šias 20 d. d. atostogas bus išmokėti 2 tūkst. eurų atostoginių.
Vis tik per 28 dienų atostogas darbuotojas prikaupė dar 1,53 d. d. atostogų (28 k. d. x 20 atostogų d. per metus / 365 d.), už kurias darbdavys turės išmokėti papildomus 153 eurus (1,53 x 100).
VDI nurodė, kad darbo metams tenkanti atostogų trukmė gali skirtis. Pvz., darbuotojams su negalia ar auginantiems vaiką iki 14 m. per metus priklauso bent 25 d. d. atostogų, mokytojams - 40 d. d. O pamainomis dirbantiems darbuotojams kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama ne darbo dienomis, bet savaitėmis.
„Dirbant viršvalandžius, per šventes ar poilsio dieną, kasmetinių atostogų trukmė nesikeičia. Tačiau darbuotojas vietoje padidinto apmokėjimo už dirbtą laiką galėtų pasirinkti ne apmokėjimą, o, dirbtą laiką (valandomis) padauginus iš atitinkamų dydžių, pridėti prie kasmetinių atostogų. Jeigu šalys susitartų naudoti minėtą poilsio laiką, darbuotojui būtų mokamas ne vidutinis darbo užmokestis, o darbo užmokestis. Atkreipiame dėmesį, kad darbo laikas naktį neturi įtakos kasmetinių atostogų trukmei. Taip pat nėra galimybės dirbto laiko naktį pridėti prie kasmetinių atostogų“, - dėstė VDI atstovai.
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos darbo dienomis, tvarka yra labai paprasta: imamas suteikiamų ar kompensuojamų atostogų darbo dienų skaičius ir dauginamas iš dienos VDU.
Jei dėl skirtingos darbo dienos trukmės skirtingomis savaitės dienomis reikės naudoti apmokėjimą valandomis pagal grafiką, skaičiuojant kompensaciją natūraliai atsiranda poreikis įvertinti vidutinį darbo valandų skaičių per darbo dieną (nes grafiko po atleidimo kaip ir nebėra).
Atitiktis sankcijoms: teismų praktika
tags: #imti #atostogas #ar #kompensacija