Kartais darbdaviai susiduria su sunkumais, kai jų darbuotojai neinformavę, be jokių paaiškinamų priežasčių neatvyksta į darbą. Kaip darbdaviams reikėtų elgtis ir kokių veiksmų imtis? Ką turi žinoti darbdaviai apie pravaikštas ir darbuotojo atleidimą dėl jų?
Teisės pamoka „Visi mokestiniai klausimai suprantamai“ I dalis | Individuali veikla
Pravaikštos: kas tai ir kaip jas žymėti?
Pravaikšta yra laikoma darbuotojo neatvykimu į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pravaikšta žymima PB ir už šią dieną darbuotojas negauna nustatyto darbo užmokesčio.
Reikalavimas pasiaiškinti
Prieš žymėdamas pravaikštą, darbdavys turi pareikalauti, kad darbuotojas dėl jos pasiaiškintu raštu per nustatytą protingą laiko terminą, paprastai per 7 kalendorines dienas. Nepavykus gyvai gauti pasiaiškinimo darbo vietoje, galima siųsti reikalavimą pasiaiškinti registruotu paštu. Jei per nustatytą terminą darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, pravaikštą galima žymėti ir be pasiaiškinimo.
Pranešimas „Sodrai“ (12-SD)
Darbdavys turi teikti 12-SD pranešimą „Sodrai“, taip pranešdamas apie nedraudiminį laikotarpį, kai už darbuotoją nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pranešimą reikia pateikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nedraudiminio laikotarpio pabaigos (darbuotojui grįžus į darbą). Jei pravaikšta nusitęsia per kelis mėnesius, ir prasidėjus naujam mėnesiui darbuotojas darbe nepasirodo, 12-SD pranešimas teikiamas nurodant nedraudiminius laikotarpius.
Pavyzdžiui, darbuotojas neatvyksta į darbą nuo 2024-05-13 iki 2024-06-10. Įvertinus visas aplinkybes ir darbdaviui nustačius pravaikštą, pildomas 12-SD pranešimas. Langeliuose A13 nurodoma laikotarpio pradžia 2024-05-13, A14 langelyje nurodoma laikotarpio pabaiga 2024-05-31. Kitas 12-SD pranešimas pildomas už tolimesnį laikotarpį, atitinkamuose langeliuose pasirenkant datas 2024-06-03 iki 2024-06-10. Pildant pranešimą A5 ir A6 langeliuose nurodomas pranešimo pateikimo priežasties kodas ir pavadinimas: 09-pravaikšta.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Atleidimas iš darbo dėl pravaikštų
Darbo sutartis darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės gali būti nutraukiama vadovaujantis darbo kodekso 58 straipsniu 1 d. „Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.“ Pagal DK 58 str. 3 d. 1 punktą neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Veiksmai prieš atleidžiant
Ką turi žinoti darbdavys, priėmęs sprendimą atleisti darbuotoją dėl pravaikštų? Prieš atleisdamas darbuotoją, vadovaudamasis DK 58 str., darbdavys privalo atlikti keletą veiksmų:
- Pirmiausia, nustačius protingą terminą (paprastai per 7 kalendorines dienas), pareikalauti raštiško darbuotojo pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą.
- Pasiaiškinime nurodytas pažeidimas - neatvykimas į darbą, turi būti įvertinamas pagal DK 58 str. 5 d. „Sprendimą <...> darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.“
- Labai svarbu, kad pirmą kartą būtų užfiksuotas šiurkštus pareigų pažeidimas - neatvykimas į darbą be priežasties. Darbdavys per vieną mėnesį nuo užfiksuotos pravaikštos dienos privalo įspėti, kad antrą kartą įvykus tokiam pačiam pažeidimui darbo sutartis bus nutraukta. Tuomet tik antrą kartą pasikartojus tokiam pačiam pažeidimui, darbo sutartis gali būti nutraukiama.
- Darbdavys turi nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo.
Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju
Priėmus sprendimą atleisti darbuotoją, turi būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogos (jei turi jų sukaupęs), priklausantis darbo užmokestis už dirbtą darbo laiką. Mokėti išeitinės kompensacijos darbdaviui neprivaloma.
Kasmetinės atostogos ir pravaikštos
Pagal darbo kodekso 127 str. yra numatyta, kokie laikotarpiai yra įskaičiuojami į kasmetinių atostogų laiką: faktiškai dirbtas laikas, darbo laikas komandiruotėse, laikino nedarbingumo laikotarpiai, nėštumo ir gimdymo, mokymosi, tėvystės atostogos, 10 darbo dienų neviršijančios nemokamos atostogos darbuotojo prašymu su darbdavio sutikimu, priverstinės pravaikštos, papildomas poilsio laikas, auginantiems vaikus.
Vadovaujantis DK 127 str., pravaikštos (kurios nėra priverstinės) nėra nurodytos kaip įtraukiamos į skaičiuojamą kasmetinių atostogų laiką. Vadinasi, jei darbuotojas be pateisinamos priežasties į darbą neatvyko 2 mėnesius ir jam nustatytos pravaikštos, šiuo laikotarpiu kasmetinės atostogos nesikaupė.
Taip pat skaitykite: Išsamus socialinio draudimo vadovas
Nedarbingumas ir darbdavio vaidmuo
Susirgę ir susirgę darbuotojai turi vykdyti tam tikras pareigas. Sergantis darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą, pateikti tam tikrą informaciją ir laikytis kitų taisyklių. Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali tai padaryti. Susitarimai dėl neatvykimo į darbą paprastai nustatomi neatvykimo į darbą protokole. Neatvykimo protokolas yra neatvykimo politikos dalis. Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį.
Darbdavio pareigos sergančiam darbuotojui
Sergančiam darbuotojui, turinčiam neterminuotą ar laikiną darbo sutartį, darbdavys ir toliau privalo mokėti ne mažiau kaip 70% paskutinio uždirbto atlyginimo ir atostogų išmokos. Ar darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje yra didesnis procentas? Tada darbdavys privalo laikytis.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie nedarbingumą
| Mitas | Paaiškinimas |
|---|---|
| Nedarbingumo atostogos gali būti suteiktos dėl tėvų, sutuoktinio ar vaikų ligos. | NE. Nedarbingumo atostogos gali būti suteiktos tik dėl paties paciento ligos ar traumos. |
| Nedarbingumo išmokas galite gauti dėl savo ligos. | NE. Nedarbingumo išmokas galite gauti dėl savo ligos. |
| Kai turiu 50 proc. nedarbingumą, privalau dirbti pusę darbo laiko. | NE. Nedarbingumo atostogų procentas nieko nesako apie buvimą darbe laiką. Gali tekti dirbti per pus lėtesniu tempu, tačiau visas darbo valandas. Kiti gali dirbti visu tempu, bet trumpesnę (nepilną) darbo dieną. |
| Jei turiu 100 proc. nedarbingumą, negaliu dirbti. | NE. Daugeliui gali būti labai naudinga palaikyti kontaktą su kolegomis darbe ligos laikotarpiu ir palaipsniui dalyvauti darbinėje veikloje arba atlikti kitas užduotis. |
| Gydytojo pažyma yra viskas, ko reikia norint gauti nedarbingumo išmokas. | NE. Valstybinio socialinio draudimo įstatymas apibūdina sąlygas gauti ligos išmokas, o NAV užtikrina, kad taisyklių būtų laikomasi ir sprendžia - suteikti ar nesuteikti ligos išmokas. |
Taip pat skaitykite: Socialinio būsto iššūkiai Jonavoje
tags: #ar #reikalingas #imones #leidimas #imti #nedarbinguma