Lietuvoje jau daugiau nei mėnesiui tęsiantis sausrai, svarstoma, kaip pagelbėti Lietuvos ūkininkams, dėl sausros patiriantiems didelius nuostolius. Dėl sausros vis daugiau savivaldybių skelbiant ekstremalią situaciją, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su ekspertais spręs, ar paskelbti ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje.
„Iš esmės tai bus sutelkti visi argumentai, nes šitoje vietoje ne tik žemės ūkį, bet ir kitus aspektus stichinė sausra veikia - miškininkus, hidrologiniai dalykai yra“, - pranešė žemės ūkio ministras.
Ūkininkai taip pat skambina pavojaus varpais, mat dalį derliaus naikina ne tik užsitęsusi sausra, jam pakenkė ir prieš tai buvusios šalnos. Lietuvoje jau daugiau nei mėnesiui tęsiantis sausrai svarstoma, kaip pagelbėti ūkininkams dėl sausros patiriantiems didelius nuostolius. Žemės ūkio ministerija paskelbė artimiausias numatomas priemones žemdirbiams kaip palengvinti sausros pasekmes.
Apsirūpinimas maistu yra visų valstybių ir visuomenių prioritetas ir gyvybiškai svarbus tikslas. Jį įgyvendinti padeda tinkamai išplėtotas žemės ūkis. Tačiau pastaruoju metu jam grėsmę kelia ir stichiniai orų reiškiniai.
Žemės ūkio ministerija Lietuvoje tęsia iniciatyvą, kuri turėtų padėti ūkininkams apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių, susijusių su klimato kaita. Ūkininkus ragina burtis į fondą.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Parama ir Kompensacijos
Vyriausybė skyrė 8,5 mln. eurų nuo 2018 metų sausros nukentėjusiems ūkininkams. „Norime skirti 8,5 mln. eurų paramą ir kompensaciją už 2018 metų stichinės sausros padarinius žemės ūkio veiklos subjektams, taip prisidedant prie žemės ūkio sektoriaus gyvybingumo išsaugojimo“, - posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Parama būtų skiriama iš valstybės pasiskolintų lėšų ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planui. Suma būtų paskirstoma po 4,25 mln. eurų augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriams, nurodoma Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtoje pažymoje.
Žemės ūkio ministro teigimu, ūkininkams dėl sausros artimiausiu metu bus taikomi palengvinimai: švelninama kontrolė, taip pat nebus taikomos sankcijos prisiimtų įsipareigojimų negalintiems įvykdyti ūkininkams. „Ieškome būdų, kaip dar labiau supaprastinti tvarką, kaip pranešti apie sausros padarinius.
Pasak K. „Kartu su hidrometeorologais ir draudikais tariamės, kokius papildomus veiksnius turime įsivertinti, nustatydami sausros mastą. Draudikų duomenimis, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, taikomos vienos didžiausių draudimo išmokų apsidraudusiems ūkiams, kai išmokama net 60 proc.
A. Dabar ūkininkams draudžiantis nuo sausros ir pasėlių iššalimo mokamos valstybės kompensacijos - pusė sumokėtos draudimo sumos.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Visi gyventojai, įstaigos ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, patyrę žalą dėl krizės ar ekstremalios situacijos, gali kreiptis valstybės paramos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal nustatytą tvarką valstybės parama negali būti didesnė nei pusės žalos dydžio, jei iki žalos atsiradimo dienos rinkoje draudikai siūlė turto draudimo paslaugas nuo žalos, už kurią prašoma suteikti valstybės paramą, tačiau šiomis paslaugomis nebuvo pasinaudota.
Žemės ūkio rizikos valdymo fondas (RVF)
„Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl rizikos valdymas bei priemonių jai valdyti sukūrimas tampa labai svarbiu žemės ūkio politikos tikslu“, - pabrėžė R. Juodenienė. Jos teigimu, tokiu atveju, siekiant išvengti didelių finansinių nuostolių įvykus nenumatytoms situacijoms, išeitis yra burtis į Žemės ūkio rizikos valdymo fondą (RVF).
Akreditacija ir parama fondams Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyta, kad RVF - savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti. RVF paramos finansavimui ES lėšomis yra pritarusi Europos Komisija Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano 2023-2027 metų laikotarpiui (SP). Siekiantys gauti paramą RVF turi būti akredituoti.
Pagrindinės akreditacijos sąlygos - RVF turi būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų ir turi turėti: tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą; administratorių (sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su RVF tvarkymu); patvirtintas ir viešai institucijos, atsakingos už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, interneto svetainėje paskelbtas RVF veiklos taisykles, nustatančias: RVF lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą; tapimo RVF nariu ir išėjimo iš RVF sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo RVF nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; RVF narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl RVF veiklos ir kt.
Pagal SP intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių reikalavimus remiama: iki 2 darbo vietų įrengimas ir išlaikymas (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos), dviem darbo vietoms (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama). Kompensuojama 3 metus, ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų, pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. eurų trečiaisiais veiklos metais tinkamų išlaidų.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
pradinis įnašas į RVF - skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų vienam RVF nariui (naudos gavėjui), pirmaisiais RVF veiklos metais; iki 70 proc. pajamų sumažėjimas (nuostolių kompensavimas), kuris išmokėtas RVF nariui kaip finansinė kompensacija, tik tuo atveju, kai išmokėta kompensacijos suma įvertinta atskiram RVF nariui pajamų sumažėjimui viršijus 20 proc. vidutinių metinių praėjusių trejų finansinių metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių finansinių metų laikotarpio vidutinių trejų finansinių metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius finansinius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų.
Pagal priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, priemonė yra kompensacinė, kreipiantis paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti išlaidas įrodantys dokumentai.
Sausros poveikis pasėliams. Šaltinis: agrochema.lt
Pasėlių ir Augalų Draudimas
Tiesa, nors stichijos nesuvaldysi, būdų sušvelninti sausrų padarinius yra. Vis dažniau ūkininkai ryžtasi drausti pasėlius ir augalus, kas užtikrina, jog, nenumatytiems gamtos padariniams sunaikinus derlių, finansiniai nuostoliai bus mažesni.
Netikėtai užėjusi sausra ar vėlyvos šalnos gali pasikėsinti į daigus ar derlių, o tada visas darbas nueina niekais. Prie vis didėjančio ūkininkų, draudžiančių pasėlius ir augalus, skaičiaus prisideda ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo 2023-2027 m. strateginio plano priemonė, kompensuojanti dalį draudimo įmokų. Taip valstybė su ūkininku pasidalina riziką, be to, skatina ūkininkus, kuriems galbūt draudimas per didelė finansinė našta, vis dėlto ryžtis „susidėti saugiklius“.
Finansinė parama, padengiant dalį pasėlių ir augalų draudimo įmokų, ūkininkams leidžia ne tik mažiau nerimauti dėl orų nenuspėjamumo ar derliaus pažeidžiamumo, bet ir skatina investuoti į ilgalaikius sprendimus, kurie prisideda prie rizikų dėl nepalankių klimato sąlygų valdymų, pavyzdžiui, į drėkinimo sistemas.
Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Rita Adomavičienė teigia, kad pasėlių ir augalų įmokų draudimo kompensavimo priemonė, pagal kurią paraiškos pradėtos teikti nuo kovo 1 d., prisideda prie ūkininkų aktyvumo ir galimybių draustis, taip pat, kas labai svarbu - padalina riziką, kurią prisiimti vieniems ūkininkams neretai per sunku.
„Pagal šią strateginio plano priemonę ūkininkai gali drausti pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą mokamos tiesioginės išmokos, nuo sausros ir (arba) iššalimo, paramos gavėjams yra kompensuojamos dalis draudimo įmokos sumos. Kitaip tariant, valstybė iš dalies prisiima riziką už draudimą, taip pat skatina ūkininkus draustis ir valdyti meteorologinių reiškinių sukeliamą riziką. “
Pasak R. Adomavičienės, ši priemonė - itin populiari tarp ūkininkų. Pirmuoju paraiškos šaukimu, kuris vyko nuo praėjusių metų rugsėjo iki gruodžio mėnesio, pareiškėjų buvo dvigubai daugiau, nei buvo numatyta, todėl priemonės finansavimui buvo skirtos papildomos lėšos. Akivaizdu, kad priemonė labai reikalinga ir paklausi, norintieji dar spėti į dabar galiojantį šaukimą jau turėtų suskubti, nes paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos.
Kalbėdama apie reikalavimus R. Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad jie nėra sudėtingi - paprastai dauguma besikreipiančių ūkininkų juos atitinka: paramos gali kreiptis aktyvus ūkininkas, kuriam nėra iškelta bankroto byla arba jo įmonė ar veikla nėra likviduojama, jis yra apdraudęs augalus ir (arba) pasėlius pagal tinkamą paramai gauti sutartį.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad paramos intensyvumas yra iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos, bet pačių kompensacijų dydžiai įvairūs. „Nacionalinės mokėjimo agentūros statistika rodo, kad mažiausia gauta paramos suma yra 7 Eur, o didžiausia - 114 tūkst. eurų, tai jau, akivaizdu, ūkininkas turintis daugiau nei 500 hektarų. Bet didžiausia dalis tų, kurie kreipiasi, yra ūkininkai, turintys apie 100 hektarų“, - komentavo R. Adomavičienė.
Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko. Visa tai nulemia, kad jaučiamas vis didesnis susidomėjimas šia parama.
Keičiantis klimatui, drausti pasėlius būtina. Šaltinis: manokaimas.lt
Ekstremalios orų sąlygos skaudžiai smogia žemdirbiams. Net stipriausi ūkiai neapsaugoti nuo gamtos stichijų ir gali patirti milžiniškų praradimų. Nuostolius minimalizuoti ar net jų išvengti padeda pasėlių ir augalų draudimas.
Paraiškos draudimo įmokoms kompensuoti nuo rugsėjo pradžios iki gruodžio pabaigos bus priimamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2014-2020 m.
Pasėlių ir augalų draudimo galimybėmis besinaudojantys žemdirbiai jau spėjo pajusti naudą. Rokiškio rajone ūkininkaujantis Jonas Žemaitis, valdantis 450 ha augalininkystės ūkį, pasėlius draudžia penktą sezoną. Tai daryti jį paskatino asmeninė patirtis ir nenuspėjamos gamtos sąlygos: „Patys esame nukentėję. Tada ir kilo idėja drausti pasėlius. Matote, kokia dabar gamta. Prieš keletą dešimtmečių nepasitaikydavo tokių kataklizmų- audrų, krušos,- kaip dabar. Po jų visas įdėtas darbas gali nueiti perniek.“
Per tuos penkerius metus ūkininkas jau įsitikino pasėlių draudimo nauda. Po vienos iš žiemų buvo iššutę apie 20 ha kvietrugių. Kadangi jie buvo apdrausti prieš žiemą, tai, pasak rokiškėno, gauta kompensacija realiai atstojo draudimui skirtas išlaidas. Tai padėjo išvengti didesnių finansinių nuostolių. Ūkininkas Jonas patikino, jog ateityje irgi naudosis draudimo paslaugomis, kadangi didina pasėlių plotus.
Naujas šių metų paraiškų teikimo etapas pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimui skelbiamas nuo rugsėjo 2 d. iki gruodžio 31 d. pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“.
Priemonės „Rizikos valdymas“ tikslas - skatinti ūkininkus drausti pasėlius ir augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį sumokėtų draudimo įmokų. Draudžiamos kompensuojamos rizikos - stichinės sausros ir (arba) iššalimo stichiniai meteorologiniai reiškiniai.
Kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Svarbu paminėti, kad parama mokama neatsižvelgiant, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.
Kas gali gauti paramą
Pareiškėjais gali tapti fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą ir užsiimantys pirmine žemės ūkio gamyba. Pareiškėjui negali būti iškelta byla dėl bankroto arba jo įmonė ar veikla nėra likviduojama.
Svarbus ir draudimo laikotarpis. Jis turi būti ne ilgesnis, kaip vienas augalų, pasėlių vegetacijos laikotarpis. Teikiama viena paramos paraiška pagal vieną draudimo objektą (pasėlių, augalų plotą ir (arba) riziką) vienam augalų vegetacijos laikotarpiui.
Svarbu įsidėmėti, kad paraiškos kompensacijai gauti turi būti pateiktos prieš patiriant draudimo įmokų išlaidas. Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.
Moka avansą
Paramos gavėjas, pagal pateiktą paramos paraišką apdraudęs augalus bei draudimo įmonei sumokėjęs visą draudimo sutartyje nurodytą draudimo įmokų sumą, gali kreiptis dėl paramos avanso. Jis apskaičiuojamas pagal augalų rūšis ir sudaro 70 proc.
Kur ir kokiais būdais priimamos paraiškos
Paraiškos priimamos savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijoje. Paraiškos teikiamos asmeniškai, per kurjerį, registruota pašto siunta, per įgaliotą asmenį, arba elektroniniu paštu. Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos.
„Birželio mėnesio pabaigoje Europos Komisijai (EK) patvirtinus 2023 tiesioginių išmokų reglamentus, galimi tiesioginių išmokų avansai bus padidinti nuo 50 iki 70 proc., o kaimo plėtros plotinių ir su gyvūnais susijusių priemonių - nuo 75 proc. Mes, kaip valstybė, pasinaudosime galimybe taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus visa apimtimi, kai tik naująjį reglamentą bus galima taikyti Lietuvos ūkiams. Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, - teigia K.
Taikyti rizikos valdymo priemones ūkininkai skatinami kompensuojant dalį už pasėlių draudimą sumokėtos įmokos. Paraiškos šiai paramai, teikiamai pagal Lietuvos žemės ūkio ir plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“, priimamos nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d.
„Ne taip seniai pradėjau drausti pasėlius. Šiemet bus tik trečias sezonas, bet pernai, kai laukus nusiaubė didžiulė kruša, pajutau draudimo naudą. Apie 40 proc. pasėlių derliaus dar nebuvau nuėmęs. Kai kuriuose laukuose stichija suniokojo apie 90 proc. juose užauginto derliaus. Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių, - patirtimi dalijasi Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas. - Anksčiau pasėlių nedrausdavau, bet dažnėjančios stichinės nelaimės, nuo kurių tai vienur, tai kitur nukenčia ūkininkai, pakeitė požiūrį į draudimą - nėra jokių garantijų, kad kitąkart jos neįsisuks į tavo laukus.
Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. ha pasėlių. Dėl praėjusių metų vasaros sausros iš 9,6 tūkst.
Kaip teigia ūkininkas G. Špakauskas, drausti pasėlius skatina ir dalies draudimo įmokos kompensavimas. „Draudimas - ne uždarbis, bet rizikos valdymo priemonė, padedanti išsaugoti ūkio gyvybingumą, apsisaugoti nuo didelių nuostolių. Tačiau, jei pasėlių draudimo įmokos nebūtų kompensuojamos, gal ir sunkiau būtų ryžtis apsidrausti pasėlius, juo labiau kad įmokos didėja. Pernai už pasėlių draudimą sumokėjau apie 6 tūkst. eurų, šiemet įmoka sieks apie 8 tūkstančius. Kompensuojama iki 70 proc.
2024 m. žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, ir kurie savo vardu yra įregistravę valdą. Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc.
tags: #kompensacija #uz #sausros #padarinius