Vis dažniau gyventojai, atvykę į „Sodrą“ dėl išmokų, sužino, kad jų darbdaviai nemoka už juos mokesčių. Tai kelia didelį nerimą ir klausimus apie atsakomybę bei galimas pasekmes.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pagal 2010 m. deklaracijas su darbo santykiais susijusių pajamų į biudžetą darbdaviai nebuvo sumokėję 7,4 mln. litų. Tačiau deklaracijose žmonės pamato, jog kai kurie darbdaviai už juos nemoka privalomojo sveikatos draudimo, o kaip vėliau paaiškėja - ir socialinio draudimo įmokų.
Tuo neseniai įsitikino vilnietė Viktorija Mažeikienė, kai kreipėsi į "Sodrą" norėdama susitvarkyti išmoką už netrukus gimsiantį vaikelį. "Sužinojau, kad darbdavys nesumokėjęs socialinio draudimo įmokų už du mėnesius, nes jie nėra suvesti į duomenų bazę. Į klausimą, kodėl taip atsitiko, man buvo pasakyta, kad nesumokėtos įmokos yra ne "Sodros" reikalas, ir buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Atsakomybė užkraunama žmogui, kuris realiai tas įmokas yra uždirbęs, nors man atrodo, kad tai aiškintis turėtų "Sodra" su darbdaviu", - dėstė moteris.
"Manau, kad buvo pažeistos mano kaip asmens teisės ir nueita lengviausiu keliu, ir tai be galo piktina. O "Sodros" salėje sėdinčios ir žmones aptarnaujančios moteriškės, atrodo, pasirengusios tave gyvą suvalgyti, užuot žmogiškai paaiškinusios situaciją ir galimus problemos sprendimo būdus.
"Sodros" duomenimis, šių metų sausio 1 d. 75 136 draudėjai, t. y. darbdaviai, "Sodrai" buvo skolingi 456,8 mln. litų, iš jų 398,3 mln. litų sudarė valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų bei 58,5 mln. delspinigių ir baudų. Atitinkamai prieš metus, 2010 m. sausio 1 d., "Sodra" turėjo 60 872 skolininkus, kurių skola siekė 408,3 mln. litų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistemos problemos
Draudėjų skola praleistais mokėjimo terminais per 2010 m. padidėjo 48,5 mln. Skolininkų, dėl kurių nukenčia ne tik "Sodros" biudžetas, bet ir samdomi darbuotojai, auklėjimu užsiimta nuo šių metų vasario 1 d., kai pradėti viešai skelbti prasiskolinusių įmonių sąrašai.
"Daugėja įmonių, kurios turi bėdų dėl pinigų srautų. Tarp "Sodros" skolininkų atsiduria ir labai solidžios bendrovės, bet jų skolos yra judančios ir, tikėtina, kad su pavasariu ir eksporto atsigavimu rezultatai gerės", - dėstė R.Trumpa. "Creditreform" duomenimis, iš stambių bendrovių šiuo metu su "Sodra" delsia atsiskaityti tokios bendrovės kaip "Ranga IV" (2,6 mln. litų), "Vievio paukštynas" (476 tūkst. litų), "Garsų pasaulis" (297 tūkst. litų), "Vičiūnai ir partneriai" (291 tūkst. litų), "Arvi kalakutai" (261 tūkst. litų).
Augančios draudėjų skolos "Sodrai" rodo, kad vis daugiau dirbančių žmonių net nežino, jog legaliai uždirbtas įmokas "Sodrai" darbdaviai pasilieka sau. Pasiseka tiems, kurių darbdaviai deklaruoja "Sodrai", kad algas išmokėjo, bet socialinių draudimo įmokų pervedimas vėluoja. Šiuo atveju žmogaus interesus "Sodra" apgins ir iš darbdavio skolą išreikalaus.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas apgailestavo, kad kalbos apie atsigaunančią šalies ekonomiką ir verslą lieka tik kalbomis pasižiūrėjus į "Sodros" skolininkų padėtį. A.Černiausko žiniomis, yra trys socialinio draudimo įmokų nemokėjimo atvejai, kai darbuotojas net negali įtarti, kad nėra socialiai apdraustas, nors neva dirba legaliai.
"Pirmas, kai darbdavys geranoriškai deklaruoja, kokio dydžio įmokas "Sodrai" turi sumokėti, išmoka samdomiems darbuotojams algas, bet socialinio draudimo įmokoms pinigų neužtenka. Tokiu atveju "Sodra" gali nuskaičiuoti pinigus iš įmonės sąskaitos arba kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo.
Taip pat skaitykite: Komisijos pirmininko funkcijos
Kitas paplitęs "Sodros" įmokų nemokėjimo atvejis, kai darbdavys pasirašo su darbuotoju darbo sutartį, moka atlyginimą, kelis mėnesius moka įmokas "Sodrai, o po kurio laiko "Sodrai" praneša, kad darbuotoją atleido. Nors darbuotojas dirba toliau, rankose turi darbo sutartį ir gauna tokio paties dydžio atlyginimą kaip ir anksčiau. Tokie atvejai dažniausiai išaiškėja žmogui kreipiantis į gydymo įstaigą - tuomet sužino, kad jis nėra socialiai draustas, nes niekur nedirba.
Trečias darbdavių sukčiavimo atvejis - kai darbuotojui mokamas vieno dydžio atlyginimas, o "Sodrai" įmokas darbdavys moka nuo mažesnės sumos, t. y. "Sodroje" deklaruoja mažesnį darbuotojo atlygį, nei iš tikrųjų žmogus gauna. Pasak A.Černiausko, šios darbdavių gudrybės yra labai paplitusios ir ypač mažesnėse bendrovėse, nes manoma, kad apie 30 proc. darbo užmokesčio yra ekonominiame šešėlyje.
"Baisiausia, kad darbuotojai nenori nuo to apsisaugoti. Tik kai reikia išmokos iš "Sodros", atsitinka koks nors nelaimingas įvykis, tada muša visais pavojaus varpais ir skalambija, kad jį apgavo. Toks teisinis kelias yra pakankamai ilgas ir brangus. Bylos iki įsiteisėjusio sprendimo vyksta 1,5-2 metus, gali būti ir ilgiau, priklausomai nuo to, kaip šalis piktnaudžiauja ir stengiasi vilkinti procesą. Mokestis už visą procesą gali būti nuo 5 iki 10 tūkst. litų.
Iš principo, jeigu darbdavys turi pareigą drausti darbuotojus, tai yra tokia logika, kad iš darbdavio nesumokėtas įmokas turi išsiieškoti "Sodra". Matyt, situacija situacijai nelygi.
"Sodra" žiūri paprastai: yra įmokos, yra iš išmokos, nėra įmokų, nėra ir išmokų. Praktikos tokios nėra, bet pats darbuotojas turėtų rūpintis, mokamos tos įmokos, ar nemokamos.
Taip pat skaitykite: Filialo apžvalga: psichikos sveikatos priežiūra Tauragėje
Ši problema aktuali ir daugiabučių namų bendrijų kontekste. Svarbu išsiaiškinti, kokia atsakomybė tenka bendrijos pirmininkui, jei jis nemoka mokesčių „Sodrai“, ir kaip apsaugoti gyventojų interesus.
Bendrijos Pirmininko Atlyginimas ir Teisiniai Aspektai
Bendrijos pirmininko atlyginimas - tai viena dažniausiai daugiabučių gyventojų aptarinėjamų temų. Vieni mano, kad už tokį darbą turėtų būti mokama simboliškai, kiti įsitikinę, kad pirmininkas atlieka tiek pareigų, jog jo atlygis turėtų būti artimas administratoriaus ar net įmonės vadovo užmokesčiui.
Ši tema svarbi kiekvienam daugiabučio gyventojui, nes nuo teisingai nustatyto atlygio priklauso ne tik pirmininko motyvacija, bet ir visos bendrijos veiklos kokybė.
Atlyginimo Nustatymas
Bendrijos pirmininko atlyginimo dydį nustato ir pakeitimus inicijuoja visuotinis susirinkimas. Todėl pats bendrijos pirmininkas negali savavališkai pasikelti sau atlyginimo.
Bendrijos pirmininko atlyginimas - susitarimo dalykas, t.y. reikia susitarti, už kiek asmuo vykdys tas pareigas ir kiek bendrijos nariai sutinka už tai jam mokėti.
Pagal įstatymus, bendrijos pirmininkas gali dirbti neatlygintinai, jei to pageidauja pats ir su tuo sutinka gyventojų susirinkimas. Vis dažniau gyventojai renkasi skirti simbolinį arba fiksuotą atlyginimą, kad paskatintų žmogų imtis šių funkcijų atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Bendrijos pirmininką galima įdarbinti ne pilnu, bet daliniu etatu ar net vienai, dviem valandoms per dieną ar per savaitę. Taigi, MMA nėra privalomas. Tik nereikia pamiršti, kad įdarbinus nepilnu etatu asmenį, kuris niekur kitur nedirba (nemoka mokesčių Sodrai), mokesčius reikės mokėti nuo MMA, yra nustatytos Sodros...
Atlyginimas - jautriausia šios temos dalis. Nėra vienodo tarifo visiems. Kai kur mokama 50-100 eurų per mėnesį. Kitur - daugiau, jei bendrija didelė ar reikalavimų daugiau. Kai kurie pirmininkai dirba praktiškai savanoriškai, tiesiog dėl to, kad rūpi, kaip atrodo namas. Kiti ima šiek tiek daugiau, bet gauna ir daugiau spaudimo.
Laikantis šių dokumentų užtikrinamas teisinis aiškumas, skaidrumas ir išvengiama ginčų dėl finansinių sprendimų.
Svarbiausi dokumentai, reglamentuojantys atlygio skyrimą:
- Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas;
- Darbo kodeksas (jei pirmininkas dirba pagal darbo sutartį);
- Mokesčių administravimo įstatymas (dėl deklaravimo ir įmokų);
- Bendrijos įstatai - jei juose numatyta konkreti atlygio nustatymo ar peržiūros tvarka.
Atlyginimo Nustatymo Pavyzdys
Bendrija turi 60 butų, kiekvienas moka po 20 € mėnesinį bendrijos mokestį. Iš viso per mėnesį surenkama 1200 €. Gyventojai nusprendžia, kad 10 % nuo šios sumos bus skiriama administravimui - t. y. 120 €. Iš šios sumos 100 € skiriama pirmininko atlyginimui, o likę 20 € - buhalterio paslaugoms. Taip atlygis proporcingas bendrijos pajamoms ir darbo apimčiai.
Pagal viešai prieinamus duomenis, vidutinis bendrijos pirmininko atlyginimas Lietuvoje svyruoja nuo 100 iki 400 eurų per mėnesį, priklausomai nuo namo dydžio ir miesto.
Bendrijos Veikla ir Pirmininko Pareigos
Bendrija privalo vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, toks yra bendrijos veiklos pagrindinis tikslas. Bendrijų įstatyme nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai pirmiausiai yra bendrosios pastato konstrukcijos - pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo...
Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, jai atstovauja ir atsako už jos tikslų įgyvendinimą. Bendrijos pirmininkas turi rūpintis bendrojo naudojimo objektais ir turi prie jų prieiti ir turi suteikti prieigą darbuotojams, kai to reikia.
Jeigu bendrija yra išsinuomojusi arba įsigijusi sklypą prie (aplink) namą, ji turi jį prižiūrėti. Priežiūrą, kaip ir visą kitą bendrijos veiklą, organizuoja bendrijos pirmininkas (valdyba) - vadovaujantis patvirtintu biudžetu samdomi takų šlavėjai, žolės pjovėjai, želdinių genėtojai ir pan.
Pastato apžiūrų metu (bendrija privalo organizuoti technines apžiūras) specialistai įprastai nurodo, jeigu medžiai ar krūmai auga per arti pastato, teikia dėl to...
Nėra būtina bendrijai turėti savo elektriko, santechniko, bet, kaip buhalterę, taip ir elektriką ir santechniką gali priimti dirbti bendrijoje. Tai priklauso nuo bendrijos narių noro.
Privalo rūpintis bendrojo naudojimo objektų priežiūra, jų išsaugojimu, išlaikymu, atlikti eksploataciją. Jei pirmininkas pats neturi atitinkamų atestatų, samdo arba darbuotoją arba sudaro sutartį su tuo, kas turi atestatą/pažymėjimą/darbuotojų.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar privaloma mokėti atlyginimą bendrijos pirmininkui?
Ne, jei pats to pageidauja ir gyventojai tam pritaria balsavimu.
Kokia atlyginimo forma galima?
Galimos abi formos: tiek simbolinis atlygis, tiek fiksuotas.
Kokio dydžio atlyginimas gali būti?
Vidutiniškai - nuo 100 iki 400 eurų per mėnesį, priklausomai nuo namo dydžio ir atsakomybės lygio.
Ar galima keisti atlyginimo dydį?
Taip, atlygio suma gali būti keičiama ar peržiūrima bet kuriuo metu, jei to reikalauja situacija.
Kas nutinka, jei atlygis mokamas neteisėtai?
Tokie mokėjimai laikomi neteisėtais.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Kas sprendžia dėl atlyginimo? | Visuotinis gyventojų susirinkimas balsų dauguma. |
| Ar valdyba gali teikti pasiūlymą dėl atlyginimo? | Taip, tačiau galutinį žodį visada turi gyventojai. |
| Ar pirmininkas gali dirbti neatlygintinai? | Taip, jei pats to pageidauja ir gyventojai tam pritaria balsavimu. |
| Kokios galimos atlygio formos? | Galimos abi formos. |
| Koks vidutinis atlyginimas? | Vidutiniškai - nuo 100 iki 400 eurų per mėnesį, priklausomai nuo namo dydžio ir atsakomybės lygio. |
| Ar galima keisti atlyginimo sumą? | Taip, atlygio suma gali būti keičiama ar peržiūrima bet kuriuo metu, jei to reikalauja situacija. |
| Kas nutinka, jei atlygis mokamas be teisinio pagrindo? | Tokie mokėjimai laikomi neteisėtais. |
tags: #pirmininkas #bendrijos #nemoka #sodrai #mokescio