Seimas aktyviai formuoja komitetų bei komisijų sudėtis ir vadovybes. Savižudybių ir smurto prevencijos komisija atlieka svarbų vaidmenį, siekiant mažinti savižudybių ir smurto atvejus šalyje. Ši komisija analizuoja situaciją, inicijuoja prevencines priemones ir teikia siūlymus Seimui.
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos veikla
Komisija nagrinėja įvairius klausimus, susijusius su smurto ir savižudybių prevencija. Tai apima smurtą prieš vaikus, mobingą darbo aplinkoje, šeimos problemas ir kitus socialinius veiksnius, galinčius prisidėti prie šių problemų atsiradimo.
Komisijos pirmininkas organizuoja ir koordinuoja komisijos darbą, atstovauja komisijai Seime ir kitose institucijose. Jis taip pat atsakingas už komisijos sprendimų įgyvendinimą.
Smurto prevencija darbo aplinkoje
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija neseniai surengė parlamentinės kontrolės posėdį, skirtą mobingo, priekabiavimo ir kitų smurto formų prevencijai darbo aplinkoje. Komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pabrėžė, kad viešumoje nuolat pasirodančios istorijos apie psichologinį smurtą ir mobingą kelia didelį nerimą.
„Būtina ieškoti efektyvių sprendimų, kad darbo aplinkoje būtų užkirstas kelias veiksmams, kuriais kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą, arba kuriais siekiama darbuotoją įbauginti ar įstumti į bejėgę padėtį“, - teigė M. Petrauskaitė.
Taip pat skaitykite: Seimo komisija analizuos mobingą darbo vietose
Prieš kelerius metus papildytas Darbo kodeksas draudžia bet kokį nepriimtiną elgesį ar jo grėsmę, kuriuo siekiama arba padaromas fizinis, psichologinis, seksualinis ar ekonominis poveikis, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą dėl lyties. Vis dėlto, nors DK draudžia smurtą ir priekabiavimą, mobingo terminas dažnai reikalauja atskiros analizės.
Nors mobingas, diskriminacija ir priekabiavimas yra glaudžiai susiję reiškiniai, jie dažnai nagrinėjami atskirai. Mobingas išskiriamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį asmuo ar grupė taiko kitam asmeniui.
Komisijos posėdyje buvo išklausyta Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ataskaita apie pastaraisiais metais gautus pranešimus dėl psichologinio smurto, mobingo ir priekabiavimo atvejų. Taip pat buvo įvertinti darbo ginčų komisijų gaunami prašymai, susiję su šiais darbo teisės pažeidimais. Svarbiausias klausimas - ar po DK papildymo smurto formos tapo labiau atpažįstamos ir ar prevencinės priemonės tapo veiksmingesnės.
Pagal DK, smurtas ir priekabiavimas yra apibrėžiami kaip bet koks nepriimtinas darbdavio, vadovo ar kitų darbuotojų taikomas elgesys ar jo grėsmė (tiek vienkartinė, tiek ir pasikartojanti). Svarbiausia, kad šis elgesys siekia padaryti arba padaro fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, kuriuo įžeidžiamas asmens orumas, kėsinamasi į neliečiamumą ar siekiama įbauginti darbuotoją.
Ką daryti, jei patiriate smurtą darbe?
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
- Pirma, patariama fiksuoti visus incidentus: kaupti elektroninius laiškus, žinutes, užsirašyti datas, laikus ir galimus liudininkus.
- Antra, darbuotojas turėtų pranešti apie situaciją tiesioginiam vadovui arba personalo skyriui pagal įmonės vidaus tvarkos taisykles.
Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių ar įžeidžiančių veiksmų. Tai reiškia, kad darbdavys privalo ne tik patvirtinti ir viešai paskelbti vidaus tvarkos taisykles, bet ir nuolat informuoti darbuotojus bei vykdyti prevenciją.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarsto šį klausimą parlamentinės kontrolės būdu, siekiant įvertinti, ar esamos Darbo kodekso nuostatos yra pakankamai veiksmingos ir tinkamai įgyvendinamos praktikoje.
Šeimos problemos ir tėvų teisės
2022 m. sausio 17 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija tęsia diskusijas apie iššūkius, kuriuos patiria šeima, ir kurie verčia apmąstyti tėvų teisių ir pareigų pusiausvyrą. Pasak komisijos pirmininko Andriaus Navicko, „sudėtinga, lėtinė vieno iš šeimos narių liga - ar įgimta, ar „užgyventa“, ar susijusi su amžiumi, yra labai sudėtingas išbandymas ne tik sergančiajam, bet ir visiems aplinkiniams.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija 2022 metais organizavo diskusijų ciklą „Tėvų teisės ir pareigos“:
- Pirmoje diskusijoje „Tėvų teisės ir pareigos skyrybų metu“ akcentuotos problemos, kurios iškyla skyrybų procese.
- Antrojoje diskusijoje „Lytiškumo ugdymas Lietuvoje: dabartinė situacija, dilemos ir perspektyvos“ aptarti dabartiniai lytiškumo ugdymo Lietuvoje iššūkiai, galimos ateities perspektyvos, diskutuota, kaip lyčių stereotipų atsisakymas ir kitos lytiškumo temos gali prisidėti prie smurto prevencijos.
- Trečiojoje diskusijoje „Tėvų teisės ir pareigos, įvykus skyryboms“ buvo keliami klausimai apie tėvų ir vaikų santykius po skyrybų.
Kaip atpažinti MOBINGĄ. Pokalbis su Domante Kibirkštyte, TMD Partners
Pasak Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko Andriaus Navicko, „tai ne tik sutuoktinių santykių „bankrotas“, bet ir radikali psichologinė, socialinė gyvenimo transformacija, tuo labiau, jei yra vaikai“. Psichologai pabrėžia, kad būtent vaikai, skiriantis tėvams, patiria didžiausią stresą.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
tags: #savizudybiu #ir #smurto #prevencijos #komisijos #pirmininkas