Lapkričio 2-ąją minima Tarptautinė kovos su smurtu ir patyčiomis mokykloje, įskaitant elektronines patyčias, diena. UNESCO šiemet skelbia: „Nėra vietos baimei: nutraukime smurtą mokykloje, kad pagerėtų psichikos sveikata ir mokymasis“.
Todėl labai svarbu siekti, kad mokykla taptų saugia vieta besimokantiems vaikams. Patyčios, smurtas ir diskriminacija veikia ne tik vaikus, patiriančius skriaudą, bet ir patyčias inicijuojančius bei stebinčius vaikus.
Smurto Poveikis Vaikams
Smurtas ir patyčios mokykloje veikia ir mergaites, ir berniukus, tačiau tarp lyčių yra skirtumų. Amžius taip pat yra svarbus veiksnys. Kuo vyresnis vaikas, tuo mažesnė tikimybė, kad iš jo bus tyčiojamasi ar bus fiziškai užpultas. Vaikai, kurie suvokiami kaip „kitokie“ bet kokiu aspektu - dėl išvaizdos, gebėjimų, religijos, etninės kilmės, lytinės orientacijos, dažniau patiria patyčias.
Tarptautinės apklausos rodo, kad fizinė išvaizda yra dažniausia patyčių priežastis, o rasė, tautybė ar odos spalva - antra pagal dažnumą.
Neigiamos Pasekmės
Svarbu suprasti, kad patyčių pasekmės visada neigiamos ir jas patiria ne tik skriaudžiamas vaikas. Patyčios, ypač patiriamos ilgą laiką sukuria ilgalaikio streso būseną, kuri veda į prastėjančią savijautą, blogus mokymosi rezultatus ir kuo dažniau iš vaikų tyčiojamasi, tuo prastesni jų rezultatai. Patyčias patiriantiems vaikams ir jaunuoliams sunku susikaupti pamokose, jie vengia mokyklinės veiklos, dvigubai dažniau praleidinėja pamokas nei tie, iš kurių dažnai nesityčiojama.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Patyčios taip pat daro didelį poveikį vaikų psichikos sveikatai, gyvenimo kokybei ir rizikingam elgesiui. Patyčias patiriantys vaikai dvigubai dažniau jaučiasi vieniši, negali miegoti naktimis ir galvoja apie savižudybę, lyginant su mokiniais iš kurių nesityčiojama. Patyčios taip pat susijusios su dažnesniu rūkymu, alkoholio ir kanapių vartojimu, ankstyvesne lytine patirtimi.
Pastebimos tam tikros neigiamos pasekmės ir vaikams, kurie tyčiojasi iš kitų. Jei jų elgesys nestabdomas ir vaikai nesulaukia pagalbos keičiant agresyvų, žeminantį savo elgesį, jiems yra didesnė rizika ir toliau įsitraukti į destruktyvų ar agresyvų elgesį, pvz. Patyčias stebintys vaikai išgyvena didelį nesaugumo jausmą („o jeigu aš būsiu kita auka…“), mažėja jų pasitenkinimo jausmas mokykloje, prastėja mokymosi rezultatai.
Prevencinės Priemonės ir Programos
Siekiant veiksmingai kovoti su smurtu mokykloje, būtina imtis įvairių prevencinių priemonių ir įgyvendinti specialias programas.
- Politinė lyderystė ir aukščiausių šalies institucijų įsipareigojimas. Turi būti tvirta, ilgalaikė teisinė ir politinė sistema, kurioje sprendžiami smurto prieš vaikus, smurto ir patyčių mokyklose klausimai.
- Bendradarbiavimas ir partnerystė. Nacionaliniu lygmeniu bendradarbiavimas apima švietimo sektorių, kitas ministerijas, nevyriausybines organizacijas, akademines institucijas, profesines asociacijas ir žiniasklaidą.
- Naudojimas įrodymais pagrįstų metodų, kurie remiasi tiksliais ir išsamiais duomenimis bei sistemingu esamų prevencijos programų vertinimu.
- Mokymai mokytojams ir jų paramos sistema, taip pat pagalba ir parama nukentėjusiems mokiniams.
Šių metų balandžio - gruodžio mėnesiais Vaikų linija įgyvendino „Friends“ patyčių ir žeminančio elgesio prevencinę programą 4-iose Vilniaus mokyklose. Programos įgyvendinimo pradžioje buvo atlikta mokinių ir mokyklos darbuotojų apklausa, padedanti įvertinti patyčių ir kitokio žeminančio elgesio mastą mokykloje, vėliau apklausų rezultatai naudojami prevencinių veiksmų mokykloje planavimui.
VšĮ Vaikų linija, bendradarbiaudama su Švedijos nevyriausybine organizacija Friends, kviečia Vilniaus miesto mokyklas dalyvauti atrankoje 2023 m. FRIENDS PROGRAMA 2023 m. Bus atrinktos kelios mokyklos. Programos įgyvendinimo laikas 2023 m. Kviečiame užpildyti atrankos anketą iki balandžio 14 d.
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems neįgaliuosius
Sėkminga prevencija remiasi visos mokyklos bendruomenės - taip pat ir mokinių tėvų - įsitraukimu, tad „Friends“ programa Lietuvoje pasipildė Švedijoje sukurtais ir mūsų aplinkai pritaikytais mokymais tėvams. Spręsdami šiuos mokymus, tėvai gaus patarimų, kaip reaguoti į nerimą keliantį vaiko elgesį, kokių veiksmų imtis, įtariant ar sužinojus, kad vaikas patiria patyčias ar kitokį žeminantį elgesį.
Nuo 2015 m.-2016 m.m. mokyklojeje įgyvendinama OLWEUS patyčių prevencijos programa. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 dienos mokykloje diegiama Olweus programos kokybės užtikrinimo sistema (OPKUS). Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. mokykloje buvo diegiama Olweus patyčių prevencijos programa. Įvykdžius šią programą mokytojų, specialistų, visų darbuotojų, mokinių įgytas žinias reikia palaikyti ir toliau.
Patyčių prevencijos darbas mokykloje yra ilgalaikė veikla, todėl ir buvo sukurta Olweus kokybės užtikrinimo sistema.
Olweus programos etapai:
- Intervencija į situaciją - įspėjimas žodžiu ir korekcinis pokalbis, kurį vykdo darbuotojas, pastebėjęs netinkamą elgesį (iškart po įvykio). Informuojamas socialinis pedagogas. Patyčių atvejis registruojamas tam skirtame žurnale (Patyčių registracijos žurnalas).
- Prasižengusio mokinio pokalbis su dviem suaugusiais (vienas iš jų - mokinio klasės auklėtojas). Pranešimas prasižengusio mokinio tėvams apie netinkamą elgesį el.
- Netinkamo elgesio svarstymas gimnazijos Vaiko gerovės komisijoje, dalyvaujant vienam iš prasižengusio mokinio tėvų ar globėjų (skiriama nuobauda raštu: pastaba, įspėjimas ar papeikimas, priklausomai nuo netinkamo elgesio pobūdžio). Karantino metu - per Zoom arba Teams platformas.
Pagalba Patiriantiems Smurtą
Jei vaikas patiria smurtą, labai svarbu suteikti jam reikiamą pagalbą ir paramą.
Taip pat skaitykite: Moterys ir smurtas: pagalbos galimybės
Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojai turi išskirtinę galimybę nuosekliai stebėti vaiko bendravimą su klasės draugais ir raidos ypatumus, kurių per trumpą vizitą šeimos gydytojas ar stomatologas greičiausiai nepastebėtų. Rodomi smurto požymiai dar nereiškia, kad moksleivis iš tiesų patiria smurtą, tačiau teisingai suformuluoti klausimai bei saugios erdvės sukūrimas gali padėti patvirtinti arba paneigti spėjimus.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių auklėtiniai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais.
Su paaugliais galima kalbėti kiek konkrečiau, užduoti tiesioginius klausimus. Ar namuose yra pakankamai maisto, būtinų drabužių, higienos priemonių? Ar namuose tau sudaromos sąlygos pailsėti, kreiptis į suaugusį asmenį, kai patiri emocinių sunkumų? Ar buvo kaip nors bandoma situaciją namuose pagerinti?
Jei paaiškėja, kad moksleivis patiria smurtą, būtina nedelsiant informuoti atsakingus mokyklos darbuotojus ir pranešti policijai skubiosios pagalbos telefonu 112 arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Net kai informacija apie smurtą artimoje aplinkoje yra perduodama kitoms institucijoms, mokyklos vaidmuo vis dar išlieka labai svarbus. Kai namai nėra saugi vieta puoselėti savo hobius ar net atlikti namų darbų užduotis, nes visos pastangos nukreipiamos į savo bei artimųjų saugumo užtikrinimą, moksleivis negali realizuoti pilno potencialo. Mokykla nėra pajėgi kontroliuoti, kam vaikas skiria dėmesį grįžęs namo, bet gali sudaryti palankesnes sąlygas mokytis mokykloje.
Smurtinėje aplinkoje augantiems vaikams gali nepavykti laiku pasiruošti atsiskaitymams ir mokytojai turėtų į tai atsižvelgti bei, esant reikalui, suteikti papildomų konsultacijų ar daugiau laiko užduočiai atlikti. Popamokiniai būreliai ir klubai yra puikus būdas ne tik suteikti oficialią priežastį namo grįžti ne iš karto po pamokų, bet ir sukurti erdvę savarankiškam mokymuisi.
Daug smurtą patiriančių jaunuolių kenčia nuo žemos savivertės ir patiria mokymosi sunkumų, todėl svarbu, kad mokytojai padėtų moksleiviams rasti savo stipriąsias puses ir jas puoselėti. Tai padaryti galima pasiūlant dalyvauti su konkrečia sritimi susijusiose užklasinėse veiklose bei konkursuose, pateikiant daugiau straipsnių, tyrimų ar kitos medžiagos dominančia tema.
Lengviausia palaikymą išreikšti pagyrimais už padarytą pažangą, kurie parodytų moksleiviui, kad jo pastangos nėra bevaisės ir neliko nepastebėtos. Emocinės paramos teikimas taip pat yra susijęs su galimybės mokytis užtikrinimu.
Specialistai jau ilgai dirba siekdami pakeisti visuomenės požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje, bet jis vis dar siejamas su gėda, kurią moksleiviai taip pat jaučia. Jie gali gėdytis prastesnių nei kitų moksleivių gyvenimo sąlygų, tėvų elgesio ir žalingų įpročių (pavyzdžiui, alkoholizmo). Svarbu! Neretai tai yra mažiau pažįstami žmonės nei mokytojai, su kuriais jaunuoliai užmezga glaudesnį ryšį. Todėl mokytojai turėtų ne tik nukreipti į kitus specialistus, bet ir patys pasiūlyti pasikalbėti, išklausyti ir pagal galimybes patarti.
Panašiai turėtų būti elgiamasi ir pastebėjus tarp moksleivių vykstančias patyčias. Vaikai gali bijoti dėl patiriamų patyčių kreiptis į mokyklos darbuotojus, kad prieš juos smurtavę moksleiviai už tai nekeršytų dar didesniu smurtu. Dėl šios priežasties mokytojų pareiga yra nedelsiant įsikišti pastebėjus bet kokį smurtą tarp paauglių, priminti mokyklos taisykles ir parodyti, kad jokios formos smurtas mokyklos ribose ar už jų nebus toleruojamas, įskaitant ir smurtą elektroninėje erdvėje.
Moksleiviams reikėtų paaiškinti, kad virtualiame pasaulyje vykstantys procesai bei naudojama kalba taip pat gali neigiamai paveikti asmenų psichinę sveikatą ir į tai neturėtų būti žiūrima atlaidžiai.
Remiantis UNICEF1, elektroninės patyčios vyksta pasitelkiant elektronines priemones. Jos gali vykti socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo, žaidimų ar mokymosi platformose, mobiliuosiuose telefonuose. Tai yra pasikartojantis elgesys, kurio tikslas yra kitą išgąsdinti, supykdyti, sugėdinti, tyčia įžeisti ir pan.
Jei patyčios vyksta socialinėse platformose UNICEF rekomenduoja užblokuoti žmogaus ar žmonių, kurie tyčiojasi, paskyras, o apie patiriamas patyčias pranešti žmonėms, kurie atsakingi už socialinę platformą, kurioje jos vyksta. Socialinių platformų administratoriai yra įpareigoti užtikrinti savo vartotojų saugumą.
Taip pat, susidūrus su patyčiomis elektroninėje erdvėje, yra naudinga rinkti patyčių atvejo įrodymus - nuotraukas, ekrano kopijas, tam, jog sprendžiant patyčių atvejį būtų paprasčiau parodyti, kas vyko.
Galiausiai, svarbu paminėti, kad pasitraukimas iš socialinių platformų, kuriose susidurta su patyčiomis, nėra pati geriausia išeitis. Toks sprendimas gali paskatinti besityčiojančius tęsti savo elgesį.
Remiantis Olweus patyčių prevencijos programa, susidūrus su patyčiomis svarbu kreiptis į suaugusį. Vykstant nuotoliniam mokymui namuose artimiausi suaugę vaiko aplinkoje yra jo tėvai ar globėjai. Tad svarbu, kad vaikai nebijotų į juos kreiptis.
Visgi, ne visiems vaikams tai yra lengva. Svarbu, jog jie suprastų, kad tėvai ar globėjai gali ne visuomet iš karto žinoti, ką daryti, bet jie nori padėti ir, jei patys negalės išspręsti patyčių situacijos, kartu ieškoti išeičių bus lengviau. Taip pat vaikams reikia pranešti apie galimybę nuotolinio mokymosi metu susidūrus su patyčiomis kreiptis į klasės vadovą ar socialinį pedagogą.
Galiausiai, jei vaikas yra tik stebėtojas patyčių situacijoje, yra svarbu jį skatinti kalbėti apie žinomus atvejus. Svarbu užkirsti kelią patyčioms dar prieš joms atsirandant.
Kaip elgtis internete:
- prieš paskelbiant informaciją kelis kartus pergalvoti, ar ji yra tinkama.
- Didelė dalis internete paskelbtos informacijos ten išlieka ilgus metus bei gali turėti įtakos ir vėliau.
- daugumoje socialinių platformų galima nuspręsti, kas galės matyti asmeninį profilį, siųsti žinutes ar komentuoti.
- svarbu pranešti apie kenksmingus komentarus, žinutes ar nuotraukas socialinių tinklų administratoriams tam, jog jie būtų pašalinti.
- dalyje socialinių platformų galima nustatyti, kad kai kurių žmonių netinkami komentarai jūsų profilyje būtų matomi tik jiems patiems.
Vaikai ir paaugliai imlumu technologijoms dažnai lenkia suaugusiuosius. Tačiau virtuali erdvė, kuri traukia juos interaktyviomis pramogomis ir bendravimo galimybėmis, kelia ir nemažai grėsmių.
Pagalbos Linijos ir Organizacijos
Yra įvairių organizacijų ir pagalbos linijų, kurios teikia paramą vaikams, patiriantiems smurtą.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog vis daugiau vaikų, skambinančių ar rašančių į Vaiko teisių liniją, ryžtasi pasipasakoti apie savo išgyvenimus, dėl kurių jie kartais bijo arba vengia grįžti namo. Šeimoje kylantys nesutarimai, pykčio ar fizinio smurto protrūkiai, taip pat meilės ir rūpesčio stygius - dažniausi vaikų patiriami sunkumai artimiausioje aplinkoje.
Pasak Vaiko teisių linijos vadovės, dažniausios priežastys, kodėl vaikai vengia sugrįžti į savo namus, apima jų įtemptus tarpusavio santykius šeimoje.
Psichologinis smurtas iš namų aplinkos persikelia į elektroninę erdvę, kurioje aktyviai veikia ne patys vaikai, bet jų tėvai. Pavyzdžiui, vaikui būnant mokykloje, tėvai jam rašo žeidžiančias žinutes, išreiškia grasinimus, kas jo lauks sugrįžus namo. Arba savo vaiką šmeižiančias žinutes tėvai ima rašyti jo draugams, bendraklasiams, mokytojams - tad kitą dieną vaikui tenka atsiprašinėti ar teisintis prieš kitus žmones dėl savo artimųjų elgesio.
Net ir patiriamo fizinio smurto atvejais vaikai yra linkę saugoti savo tėvus. Prieš prašydami realios pagalbos pasirūpinti jų saugumu, vaikai dažnai nerimauja, o kas bus su mano tėvais?. Mes visuomet akcentuojame vaikams, jog reaguodami, pirmiausia, siekiame juos apsaugoti ir surasti būdų, kaip padėti visiems šeimos nariams.
Pusantrų metų veikianti Vaiko teisių linija jau sulaukė daugiau nei 13 tūkst. žmonių kreipimųsi. Didžioji dalis jų - apie 80 proc. „Labai vertiname kiekvieną gautą vaiko skambutį, atsiųstą laišką ar parašytą žinutę, nes dažnai tokie kreipimaisi prasideda žodžiais „daugiau neturiu su kuo pasikalbėti ir pasitarti“. Tokiais atvejais ypatingai svarbu parodyti vaikui, kad yra žmonių, kuriems jis ir jo patiriami iššūkiai yra svarbūs, pasakyti, jog kiekvienam sunkumui galima surasti sprendimą, o jeigu matome, kad pagalbos reikia artimiausiai vaiko aplinkai - ieškome būdų, kaip susisiekti su šeima, pasikalbėti ir motyvuoti priimti pagalbą“.
Vaiko teisių linijos kontaktai: 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
Socialinė pagalba emocinį smurtą patiriantiems vyrams: kreiptis pagalbos gali kiekvienas
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje.
Aš patiriu smurtą. Kokios pagalbos galiu tikėtis?
- Pirmojo susitikimo ar skambučio metu SKPC konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų̨ sprendimo būdus bei priemones.
- Kitų pokalbių metu suteikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas.
- Su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas.
Emocinė pagalba: Išklausome, suprantame ir palaikome. Padedame įveikti krizinę situaciją, motyvuojame nutraukti smurtinius santykius.
Informacija: Diskutuojame apie galimus sprendimus, sudarome veiksmų planą, supažindiname su teisiniais procesais ir valstybės garantuojama pagalba.
Tarpininkavimas: Pristatome visas organizacijas ir institucijas, kurios sprendžia socialinius, finansinius, teisinius klausimus.
Teisininkas: Konsultuos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padės parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.).
Psichologas: Padės pamatyti situaciją, kurioje esate, su kuo tai susiję, kokius sprendimus ir atsakomybes galite priimti norėdami ją keisti.
SPKC konsultantai: Išklausys, suteiks emocinę paramą bei kartu su jumis ieškos veiksmingų būdų, kaip įveikti smurtą šeimoje.
Vaikų linija: Viena didžiausių Lietuvoje veikiančių nemokamos emocinės paramos telefonu ir internetu tarnyba. Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val. Pokalbiai su „Vaikų linija“ yra nemokami ir konfidencialūs.