Pagalba slaugantiems neįgaliuosius Lietuvoje: išmokos, paslaugos ir parama

Šiame straipsnyje aptarsime, kokia parama teikiama asmenims, slaugantiems neįgaliuosius Lietuvoje. Aptarsime ligos ir nedarbo išmokas, socialines paslaugas, pagalbą namuose bei laikino atokvėpio galimybes.

Ligos išmoka: kam priklauso?

Dėl būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį praradusiems galimybę gauti darbo pajamas yra skiriama ligos išmoka, kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ji mokama tuo atveju, jei asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupęs bent 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius 2 metus.

Gauti ligos išmoką vaikui slaugyti ar prižiūrėti gali tėvai, įtėviai, seneliai, globėjai, budintys globotojai, nuolatiniai globotojai ar vaiką laikinai prižiūrintys asmenys. Išmoką pakaitomis gali gauti skirtingi teisę į ją turintys paminėti asmenys.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą, taip pat gali gauti ligos išmoką. Savarankiškai dirbančiam asmeniui ji skiriama tik tada, kai gyventojas apdraustas ligos socialiniu draudimu ir yra sukaupęs reikiamą stažą.

Tiesa, kai kuriais atvejais ligos išmoka mokama, nors stažo ir nepakanka. Pavyzdžiui, jeigu asmuo nekaupė reikiamo stažo, nes jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tokiu atveju ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukanka 2 metai.

Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?

Ligos išmoką taip pat gali gauti asmenys iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, studijavo aukštojoje mokykloje ir jei laikinas nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo mokslų ar studijų pabaigos. Ši išmoka priklauso ir tiems, kurie reikiamo stažo neįgijo, nes pastaruosius metus ar dvejus buvo privalomosios karo tarnybos karys ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.

Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį yra 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio ant popieriaus. „Sodros“ informacinėje svetainėje kiekvienas dirbantysis gali pasitikrinti, kokia preliminari ligos išmoka slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką ar kitą asmenį jam priklausytų. Remiantis skaičiuokle, jei asmens draudžiamosios pajamos siekia 1 500 eurų ant popieriaus, už visą lapkričio mėnesį 2 metų vaiko slaugos jis preliminariai gautų apie 523 eurus į rankas.

Nedarbo išmoka: kam mokama?

Slaugantys negalią turinčius asmenis yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Norint gauti šią išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama tiems, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo UŽT turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.

Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji šiais metais dar sudaro 215,01 eurų (nuo Naujųjų metų turėtų pasiekti 241,5 euro), o kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir sumokėtų „Sodros“ įmokų. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji mažėja.

Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje

Nedarbo išmokos kintamoji dalis:

• 1-3 mėnesį - 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos)
• 4-6 mėnesį - 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų
• 7-9 mėnesį - 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų

Remiantis „Sodros“ skaičiuokle, jei asmens vidutinės pajamos siekė 1 500 eurų ant popieriaus, pirmus tris mėnesius jis gautų 796 eurus, 4-6 mėnesį - 680 eurų, o paskutinius tris jam būtų mokama 564 eurų siekianti išmoka.

Socialinės paslaugos ir pagalba

Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Jiems gali būti suteiktos prevencinės socialinės paslaugos, tokios kaip individualios ar grupinės konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės tiems, kurie patiria sunkumų asmeniniame gyvenime, šeimoje ir kt. Taip pat bendros socialinės paslaugos kaip kad informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kitais atvejais - specialios socialinės paslaugos.

Pavyzdžiui, kai asmeniui su negalia reikia saugiai nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, organizuojamas transportas. Asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais ir kt. Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus šeimos nariams, įvertinus jų individualius poreikius, gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai.

Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, prižiūrintieji gali prašyti didesnės pagalbos - periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, integralios pagalbos, taip pat laikino atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikram laikui.

Taip pat skaitykite: Moterys ir smurtas: pagalbos galimybės

Pagalba į namus

Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus. Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos.

Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus. Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę.

Dienos socialinė globa ir integrali pagalba namuose

Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba asmens namuose. Dienos socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.

Kai paslauga teikiama asmens namuose, ji apima informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo organizavimą, pagalbą maitinantis, asmens maitinimą, kasdienę asmens higieną ir priežiūrą, pagalbą buityje ir namų ruošoje, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, palydėjimą į įvairias įstaigas ir kitas asmeniui reikalingas paslaugas, siekiant jam sudaryti galimybes gyventi savo namuose. Dienos socialinė globa asmens namuose gali būti teikiama iki 25 val. per savaitę; asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmojo arba antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - iki 40 val. per savaitę, o išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą, gali būti teikiama ir iki 70 val. per savaitę.

Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę. T. y. asmenys vyksta į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius organizuojamos ir teikiamos sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos. Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę, gaudami trumpalaikę socialinę globą.

Integrali pagalba asmens namuose - tai slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius, suteikiant jiems psichologinę pagalbą. Vaikams su negalia tokia pagalba gali būti teikiama ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Integralią pagalbą teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų mobili komanda. Ši pagalba gali būti derinama su ambulatorinėmis slaugos paslaugomis asmens namuose, kurias teikia ambulatorines slaugos paslaugas asmens namuose teikiančios mobiliosios komandos.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa - tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba savarankiškumą praradusiam asmeniui. Ji skiriama asmenims, įvertinus jų socialinės globos poreikį, kuriems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o jiems patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos dienos centre.

Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta. Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima bendrąsias socialines paslaugas: apgyvendinimą, maitinimą, socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą.

Pavyzdžiui, tai gali apimti savitvarką, asmens higieną, sveikos gyvensenos įgūdžius, namų ruošos darbus, saugumą, švaros namuose palaikymą, maisto ruošimą, biudžeto planavimą, naudojimąsi banko paslaugomis, apsipirkimą, orientavimąsi aplinkoje, darbo įgūdžių ugdymą ir dienos užimtumą, laisvalaikio organizavimą ir t. t. Atsižvelgiama į tai, kokios paslaugos reikalingos asmeniui pagal jo nesavarankiškumą.

Laikino atokvėpio paslauga

Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas.

Atsižvelgiant į prižiūrimo asmens individualius poreikius, negalią, reikalingą atokvėpio terminą ir kitas aplinkybes, gali būti pasirenkamas laikinas atokvėpis dviem atvejais:

• Kai namuose prižiūrimam asmeniui teikiamos socialinės priežiūros paslaugos - informavimas, konsultavimas, pagalba buityje, maisto produktų pirkimas ir ruošimas, higienos priežiūra, palydėjimas, pagalba krizėse ir kt., - leidžiančios asmeniui gyventi savo namuose.
• Kai asmeniui teikiamos trumpalaikės arba dienos socialinės globos paslaugos.

Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus neturi viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai, kaip kad skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir pan., laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų.

Jei laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas, teikdamas laikino atokvėpio paslaugą, lieka nakvoti paslaugos gavėjo namuose, jam turi būti užtikrintos tam reikalingos sąlygos - suteiktas visas nakvynei reikalingas inventorius, sudaryta galimybė naudotis namuose esančiais indais, kitu inventoriumi bei visais patogumais, skirtais žmogaus fiziologiniams ir higienos poreikiams patenkinti.

Laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas paslaugos teikimo metu turi užtikrinti asmeniui tuo metu teikiamų socialinių ir kitų paslaugų nepertraukiamumą. Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus.

Prašyti laikino atokvėpio gali vaikų su negalia iki 18 metų tėvai, globėjai, rūpintojai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taip pat suaugusio asmens su negalia asmens artimieji, kurie gyvena kartu ir jį prižiūri ar globoja, jeigu asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc. dalyvumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

Mokėjimas už socialines paslaugas

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą.

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties. Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas, tačiau asmens mokėjimo dydis neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių.

Savarankiškai artimuosius slaugantiems žmonėms taip pat yra teikiama emocinė ir psichologinė pagalba. Tokią pagalbą teikiančių įstaigų sąrašai skelbiami Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.

Slaugos paslaugos

Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Dėl šių paslaugų reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba asmenį gydančią įstaigą.

Šalpos negalios pensija

Šalpos negalios pensija - svarbi finansinė pagalba asmenims, netekusiems dalies ar viso darbingumo dėl ligos ar traumos. Atsižvelgiant į tai, šie pokyčiai taip pat apima naujas nuostatas, pagrįstas atitinkamų institucijų rekomendacijomis ir siekiant užtikrinti, kad socialinės politikos korekcijos būtų aktualios ir naudingos tikslinėms grupėms. Ši tema ypač aktuali tiems, kurie dėl sveikatos apribojimų negali pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje, tačiau siekia išlaikyti orų gyvenimo lygį.

Kam priklauso neeko darbingumo šalpos išmoka?

Šalpos negalios pensija gali būti skiriama ir mokama tiems asmenims, kurių darbingumo lygis sumažėjęs nuo 45 % iki 100 % ir kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į nedeklaravusių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą. Ši pensija gali būti mokama šių kategorijų asmenims:

• Lietuvos Respublikos piliečiams.
• Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės / EFTA valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, jei jie turi teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančius dokumentus.
• Trečiųjų šalių piliečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
• Asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje.
• Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams bei jų šeimos nariams, jei jie turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
• Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams, turintiems dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos teritorijoje.

Kas yra šalpos negalios pensija?

Šalpos negalios pensija - valstybės skiriama finansinė parama asmenims, kurie dėl ligos, traumos ar įgimto sutrikimo prarado darbingumą ir dėl to negali pilnavertiškai dirbti. Šios išmokos skirtos padėti kompensuoti prarastas pajamas, užtikrinti bazinį gyvenimo lygį ir suteikti bent minimalią finansinę apsaugą, kad žmonės galėtų oriai gyventi.

Kuo skiriasi šalpos pensijos nuo netekto darbingumo pensijų?

• Netekto darbingumo (neįgalumo) pensija - tai „Sodros“ mokama išmoka asmenims, kurie buvo apdrausti socialiniu draudimu ir prarado darbingumą. Jos dydis priklauso nuo darbo stažo ir buvusių pajamų (t. y. įmokų).
• Šalpos neįgalumo pensija - tai valstybės biudžeto lėšomis mokama išmoka tiems, kurie neturi reikiamo stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba įgyjo negalią vaikystėje ar dar iki įgydami stažą. Jos dydis fiksuotas, nepriklauso nuo anksčiau turėto darbo stažo ar pajamų.

Kitaip tariant: jei dirbai ir mokėjai įmokas - tau priklausys netekto darbingumo pensija iš „Sodros“. Jei neturėjai stažo - gali gauti šalpos pensiją, nors jos dydis yra fiksuotas ir nepriklauso nuo ankstesnių pajamų.

Kada skiriamos šios išmokos?

Šios išmokos skiriamos, kai žmogui nustatomas neįgalumo lygis arba netektas darbingumas. Jos turi būti patvirtinamos NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos) išvadose. Taip pat reikia pateikti prašymą „Sodrai“ (dėl netekto darbingumo pensijos) arba savivaldybei/SADM (dėl šalpos pensijos). Po to, kai nustatomas neįgalumo lygis - pradedamas išmokų skyrimo procesas.

Pagal ką skiriamos?

• Darbingumo netekimas (taikomas suaugusiems):
  • 0-25 % darbingumas → laikomas visišku darbingumo netekimu.
  • 30-55 % darbingumas → dalinis darbingumo netekimas.
  • Priklausomai nuo nustatyto lygio - skiriama atitinkamo dydžio išmoka.
• Vaikams iki 18 m. / asmenims iki 24 m. su negalia nuo vaikystės:
  • Vertinamas neįgalumo lygis (I, II arba III).
  • Skiriamos šalpos išmokos arba priežiūros/pagalbos išlaidų kompensacijos.

Kaip sužinoti, kokia išmoka jums paskirta?

1. Prisijunkite prie „Sodros“ asmeninės paskyros.
   • Svetainė: www.sodra.lt
   • Eikite į „Gyventojui“ → „Pensijos ir išmokos“.
   • Prisijunkite per e. bankininkystę ar kitu tapatybės patvirtinimo būdu.
   • Skiltyje „Mano išmokos“ matysite skiriamas arba numatomas skirti išmokas.
2. Skambinkite telefonu 1883 arba +370 5 250 0883
3. Arba pateikite užklausą per elektroninę paklausimų sistemą.
4. Jei kreipiatės dėl šalpos pensijos:
   • Tikslią sumą nurodo savivaldybės socialinės paramos skyrius.
   • Išmokos dydis priklauso nuo nustatyto neįgalumo lygio, amžiaus ir kitų veiksnių.

Kaip gauti ar perskaičiuoti šalpos negalios pensiją?

Jei jums pirmą kartą nustatytas neįgalumas arba pasikeitė darbingumo lygis, svarbu žinoti, kaip kreiptis dėl išmokos skyrimo ar jos perskaičiavimo. Procesas yra aiškiai apibrėžtas ir vykdomas per „Sodrą“ arba savivaldybę.

1. Pirmas žingsnis - NDNT sprendimas
   • Neįgalumo ar darbingumo netekimo lygį nustato: NDNT - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba
   • Pateikiate prašymą per šeimos gydytoją.
   • NDNT priima sprendimą dėl jūsų darbingumo lygio ar neįgalumo grupės.
   • Sprendimas galioja tam tikrą laikotarpį (pvz., 1 metai arba neterminuotai).
2. Pateikite prašymą išmokai gauti
   • Jei turite stažą (socialinio draudimo įmokas mokėjote):
     • Kreipiatės į „Sodrą“ dėl netekto darbingumo pensijos
     • Galima pateikti elektroniniu būdu: www.sodra.lt
   • Jei neturite stažo (pvz., negalia nuo vaikystės):
     • Kreipiatės į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl šalpos pensijos
3. Kokius dokumentus reikia pateikti?
   • Asmens dokumentas (tapatybę patvirtinantis)
   • NDNT sprendimas dėl darbingumo/netekto darbingumo
   • Prašymas skirti arba perskaičiuoti išmoką
   • (jei reikia) Darbo stažo dokumentai, jei nėra sukaupta pakankamai įrašų „Sodros“ duomenų bazėje
4. Terminai
   • NDNT sprendimas - per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo
   • „Sodros“ sprendimas dėl išmokos - per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo
   • Išmoka pradedama mokėti nuo sprendimo priėmimo dienos (arba atgaline data, jei numatyta)

Kas ką atlieka? VMI ar „Sodra“?

• „Sodra“ - skiria ir moka netekto darbingumo pensijas, vykdo išmokų perskaičiavimą, apskaičiuoja dydžius pagal stažą ir įmokas
• Savivaldybės - skiria šalpos neįgalumo pensijas
• VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) čia nedalyvauja, nebent gaunamos išmokos turi įtakos metinei pajamų deklaracijai (pvz., gaunamos papildomos pajamos)

Svarbu žinoti

• Jei jūsų darbingumo lygis pasikeičia - būtina iš naujo kreiptis dėl išmokos perskaičiavimo.
• Galite stebėti savo prašymų eigą prisijungę prie „Sodros“ asmeninės paskyros.
• Jei nesutinkate su NDNT sprendimu - galite jį apskųsti.

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės

• nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
• vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
• pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
• asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
• vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.

tags: #kur #kreiptis #zmogui #invalidui #jei #neturi