Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet ir savo pačių namuose, rašoma Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informaciniame pranešime. Visiems PSD apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).
Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų (stomų) priežiūrą, enterinį maitinimą ir kt. Tikriausiai, nė vieno nebestebina šeimos gydytojui ar gydytojui specialistui, dirbančiam poliklinikoje, talkinantys slaugytojai.
Slaugytojų vaidmuo įvairiose slaugos kryptimis
Be įprastų slaugos paslaugų, svarbu atkreipti dėmesį į PSDF biudžeto lėšomis apmokamas slaugytojų diabetologų teikiamas ambulatorines paslaugas. Juk kasmet vis daugiau žmonių suserga cukriniu diabetu. Padedant slaugytojams šie pacientai gali ilgai išsaugoti gerą savijautą ir išvengti šios ligos komplikacijų. Pirmą kartą nustačius cukrinį diabetą, slaugytojas diabetologas individualiai pacientą konsultuoja mitybos, sveikos gyvensenos, gydymo insulinu ir cukraus kiekio reguliavimo klausimais. Be to, diabetologė pacientą moko kaip sekti gliukozės kiekį kraujyje namuose, gliukomačiu matuotis cukraus kiekį. Vėliau, kad būtų išvengta cukrinio diabeto komplikacijų, teikiamos tęstinės paslaugos.
Namų slauga ir ambulatorinė pagalba
Pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi, užsitęsus ligai, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, o medicininės reabilitacijos taikyti negalima. Ir net po medicininės reabilitacijos, esant slaugos indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į šias gydymo įstaigas. Gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su TLK dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš PSDF mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį nei 120 dienų per kalendorinius metus.
Paliatyvioji slauga ir jos tikslai
Paliatyvioji pagalba - tai medicinos ir socialinės rūpybos sritis, skirta būtent sunkiausių poreikių tenkinimui. Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan. Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, prireikus juos koreguoja.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Tokiu metu kyla klausimai dėl biurokratijos: kreipimasis į šeimos gydytoją, siuntimo išrašymas Nr. 027/a (su diagnoze, TLK-10 kodais ir aiškiu nurodymu dėl paliatyviosios pagalbos būtinybės), įstaigos pasirinkimas, dokumentų pateikimas. Paliatyviosios pagalbos gavėjams priklauso valstybės kompensuojamos techninės pagalbos priemonės (TPP). Jei pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turi gydytojo siuntimą, o pasirinkta įstaiga turi sutartį su TLK, bazinės paslaugos yra nemokamos. Skirtingai nei bendroji slauga, paliatyvioji pagalba neturi griežto termino: ji teikiama tol, kol paciento būklė atitinka kriterijus, ir ji gali būti teikiama tiek namuose, tiek stacionare, priklausomai nuo poreikio.
Slaugos ir paliatyviosios pagalbos praktiniai aspektai
Paliatyviosios pagalbos komanda (gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, kartais - psichologas) reguliariai lanko pacientą namuose. Jie atlieka procedūras (lašelinės, žaizdų perrišimas), koreguoja vaistus nuo skausmo ir moko artimuosius slaugos pagrindų. Kai simptomų neįmanoma suvaldyti namų sąlygomis arba kai artimieji negali užtikrinti reikiamos priežiūros, pacientas guldomas į stacionarą, kur medicinos personalas budi visą parą. Procesas gali pasirodyti sudėtingas dėl biurokratijos, tačiau tikslus veiksmų planas padeda jį supaprastinti.
Specialistai gali apmokyti, kaip teisingai vartyti ligonį, kaip maitinti sutrikus rijimui ar kaip atpažinti artėjančios mirties ženklus. Šis žinojimas mažina nerimą ir leidžia paskutinį laiką skirti ne panikai ar biurokratiniams procesams, o buvimu kartu, ramybei ir atsisveikinimui. Artimiesiems tenka milžiniškas psichologinis krūvis, todėl bendradarbiavimas su paliatyviosios pagalbos specialistais yra būtinas ne tik pacientui, bet ir visai šeimai.
Sklandus kelias į paliatyviąją pagalbą
- Kreipimasis į šeimos gydytoją. Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis.
- Siuntimo išrašymas - formos Nr. 027/a užpildymas su diagnoze ir TLK-10 kodais, aiškiu įrašu dėl paliatyviosios pagalbos būtinybės.
- Įstaigos pasirinkimas - poliklinika, privati klinika ar hospisas, turintys sutartį su TLK.
- Dokumentų pateikimas ir įrangos užtikrinimas, įskaitant technines pagalbos priemones (TPP).
Ne visada procesas atrodo paprastas, tačiau suprantant tikslų veiksmų planą, viskas tampa aišku. Paliatyviosios pagalbos teikimo trukmė skirtinga ir priklauso nuo paciento būklės bei galimybių šeimoje, o ne nuo metų laikotarpio ar įstaigos vietos.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje