Nevalstybinių organizacijų indėlis ir pagalba valstybei tiek pavasarį, tiek dabar labai padeda rūpintis pačiais pažeidžiamiausiais visuomenės nariais: senoliais, žmonėmis su negalia, skurdžiau gyvenančiomis šeimomis, vaikais, - pranešė ministrė Monika Navickienė. Tikimės, kad papildomų lėšų nevyriausybinėms organizacijoms skyrimas leis joms tęsti pradėtus svarbius darbus visoje šalyje.
Ministerijos teigimu, pandemijos metu nevyriausybinės organizacijos patyrė papildomų išlaidų dėl išaugusio socialinių paslaugų poreikio: pirko apsaugos priemones, darbuotojai dirbo viršvalandžius, plečiamas savanorių tinklas. Viena organizacija gali pretenduoti į paramą nuo 500 iki 10 tūkst. eurų, priklausomai nuo pajamų dydžio 2019 arba 2020 metais.
Į mažiausią subsidiją - nuo 500 iki 3 tūkst. eurų - pretenduos organizacijos, kurių pajamos minėtais metais siekė nuo 1 iki 30 tūkst. eurų. 1-6 tūkst. eurų paramos gali tikėtis organizacijos su 30-60 tūkst. eurų pajamomis. Organizacijos, kurių pajamos viršija 60 tūkst. eurų, gali tikėtis 1-10 tūkst. eurų paramos. Parama skiriama tol, kol bus išnaudota visa priemonei skirtų lėšų suma arba kol bus atšaukta ekstremali situacija, bet ne ilgiau nei iki metų pabaigos. Paraiškas galima teikti nuo sausio 23 dienos.
Pretenduoti gali nevyriausybinės organizacijos, kurios teikia socialines paslaugas pagal sutartį su ministerija, savivaldybe ar įstaigomis, arba turi licenciją teikti socialinės globos paslaugas, arba teikia socialines paslaugas savo lėšomis ir turi Nacionalinės NVO koalicijos rekomendaciją. Taip pat subsidijos gali būti skiriamos organizacijoms, vykdančioms 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bei EASFI programų programas.
Subsidija skiriama toms organizacijoms, kurios patyrė arba patiria išlaidų asmens apsaugos priemonių įsigijimui, darbo užmokesčiui ar padidėjus darbo krūviui, savanorių veiklos organizavimui, mokymams, išaugus paslaugų poreikiui ar paslaugų pobūdžio pokyčiui. Dalyvaujančios šalys: Čekija, Austrija, Turkija, Ispanija, Lietuva, Bulgarija. Projekto koordinatoriai ir partneriai buvo įtraukti į įvairias tarptautines bendrasias veiklas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Įtrauktų šalių sąrašas rodo, kad projektas turi plačią tarptautinę aprėptį, o pagrindinis tikslas - stiprinti globos sistemas ir užtikrinti saugią, šeimai artimą aplinką vaikams, taip pat skatinti kokybišką pagalbą krizės atvejais. Plėtros programos metu numatoma tobulinti globos centrų specialistų kompetencijas, rengti globėjų ir įtėvių programas, keisti teisės aktus ir didinti finansavimą savivaldybėse bei valstybės lygiu. Taip pat planuojama suvienyti tinklus, didinti visuomenės švietimą ir viešąją komunikaciją nacionaliniu ir savivaldybių lygiais.
Kodėl reikia globos centrų ir nuolatinių globotojų?
Globos centras Lietuvoje atlieka vieną iš svarbiausių vaidmenų krizinėse situacijose ir yra būtinas siekiant išvengti institucinės globos, kuri turi didžiulius finansinius kaštus ir psichosocialinį poveikį vaikams. Budinčių globotojų skaičiaus augimas rodo, kad poreikis stabiliai užtikrinti laikinos globos paslaugas yra realus ir aštrus. Nuo 2019 metų bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarčių su budinčiais globotojais skaičius nuosekliai augo, tačiau vis dar trūksta globotojų, galinčių priimti paauglius bei vaikų su sunkiomis elgesio problemomis ar negalia.
Svarbu pažymėti, kad vaikui paėjus į globą dėl krizinės situacijos dažnai jau yra patyręs prievartą, smurtą ar nepriežiūrą, todėl globos laikotarpiu būtinos nuolatinės paslaugos, koordinavimas ir aukšta kokybė. Projekto tikslas - plėtoti nuolatinius globotojus ir įtraukti juos į šeimos aplinką, kad vaikai galėtų augti saugioje ir palaikančioje aplinkoje, o tuo pačiu sumažinti institucinės globos riziką ateityje.
Planuojama plėsti budinčių globotojų paslaugą, įtraukti nuolatinius globotojus ir užtikrinti, kad šie specializuoti globėjai galėtų priimti vaikus su didesniais poreikiais, įskaitant aukštą riziką elgesyje ar negalią. Teisės aktuose bus nustatyta, kurios vaikų grupės reikalauja specializuotos nuolatinės globos, kurią teiks nuolatinis globotojas. Svarbus tikslas - kurti tvirtą tinklą, kuris užtikrins kokybiškas globos paslaugas ir saugią aplinką vaikams, visapusišką psichosocialinę jų gerovę bei šeimos įsitraukimą į gyvendinimą.
Darbo principai ir principiniai įsipareigojimai
Projektas nepadarys kliūčių lygybei: nebus jokio diskriminavimo dėl lyties, rasės, etninės priklausomybės, pilietybės ar kitų pagrindų. Taip pat užtikrins prieinamumą visoms reikalavimų laikymosi sąlygoms ir kokybiniams standartams. Dėl šio projekto bus vykdoma plataus masto veikla visoje Lietuvoje, įtraukiant savivaldybes ir valstybės institucijas, siekiant sukurti tvirtą, darnaus vystymosi tikslams (SDGs) pritaikytą globos ir pagalbos sistemą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Darbo su šiuo klausimu tikslai atitinka Darnaus vystymosi tikslus: kovą su skurdu, gerinti sveikatą ir švietimą, mažinti nelygybę ir skatinti ekonomikos augimą, taip pat siekti klimato kaitos problemos sprendimo, išsaugoti vandenynus ir miškus. Misijos įgyvendinimo metu svarbus vaidmuo tenka tarptautiniams partneriams, nacionalinėms institucijoms ir vietinėms bendruomenėms, kurios kartu kuria pagrindą saugia, žmogaus teises gerbiančia globos sistema.
Turinys ir veiklos kryptys
- Globos centrų ir budinčių globotojų veiklos stiprinimas bei kompetencijų kėlimas per išorinius mokymus ir įgalinimą.
- Globėjų ir įtėvių programos rengimas, teisės aktų tobulinimas bei sisteminis įsitraukimas į globos paslaugų teikimą.
- Finansavimo didinimas savivaldybėse ir valstybės lygiu, tinklaveikos stiprinimas ir visuomenės švietimas.
- Nuolatiniai globotojai - vaikus galintys priimti ilgalaikei globai, ypač kai vaikams reikia specializuotos pagalbos.
- Skatinimas, kad vaikai iš krizinės situacijos per metus galėtų įsikurti budinčiuose globotojų šeimose, o vėliau - į šeimą per klausimus apie specializuotą globos poreikį.
Projekto įgyvendinimas priklauso nuo kooperacijos tarp savivaldybių, ministerijų ir tarptautinių partnerių, siekiant užtikrinti, kad vaikai augtų saugiai ir turėtų realias galimybes įsitraukti į visuomenę be prievartos ar stigmos. Planuojama vaikus globoti šeimoje, o institucijų globos atvejais - sumažinti kasmetinį finansinį krūvį valstybės biudžetui.
Kalbant apie konkretų kursą, svarbu suprasti, kad globos centrų ir budinčių globotojų plėtra yra tarptautiniu lygiu koordinuojama, o Lietuvos institucijų tikslas - sukurti tvarią, teisiškai pagrįstą ir socialiai atsakingą globos sistemą. Tai reiškia kokybiškas paslaugas, saugų augimą šeimoje ir ryžtą išlaikyti globoje augančius vaikus išorinėms grėsmėms bei krizėms.
Projekto planuose taip pat įtraukti ir plėtoti atskirų regionų regioninius planus: sostinės regione, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose. Siekiama ugdyti specialistų kompetencijas, didinti globėjų paros užimtumą ir skaitmeninį paslaugų koordinavimą, užtikrinant, kad kiekvienas vaikas gautų tinkamą pagalbą nepriklausomai nuo jo geografijos ar socialinės padėties.
Duomenys ir kontekstas apie globos paslaugas
Plungės socialinių paslaugų centras veikia nuo 2004 m., teikia paslaugas pagal įvairius teisės aktus ir tarptautines sutartis. Globos centras vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad krizės atvejais vaikai galėtų būti laikomi šeimoje ir gauti visapusišką psichosocialinę pagalbą. Per pastaruosius metus buvo pastebėta didėjanti pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus statistika, o tų vaikų skaičiaus dinamika kelia rimtų uždavinių dėl globos institucijų poreikio ateityje.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Globos centro veiklos aprašas 2018 m. įsigaliojo ir nuo tada tapo pagrindu budinčių globotojų atrankai, jų parinkimui, globėjų ir įtėvių rengimui, bei paslaugų koordinavimui. Šis institutas yra būtinas siekiant išlaikyti vaiką šeimoje ir užtikrinti jo psichosocialinį komfortą.
Krizių laikotarpiu svarbus yra nuolatinis globotojų tinklo stiprinimas, kuris leistų vaikams augti šeimoje, o ne institucijoje. Augantis globotojų skaičius nuo 2019 metų rodo poreikį, bet vis tiek egzistuoja trūkumai, įskaitant globėjų gebėjimą priimti paauglius, vaikus su specialiaisiais poreikiais ar turinčius tam tikrų elgesio arba sveikatos įveikiamų problemų. Iššūkiai taip pat apima tai, kad dažnai vaikai į globą patenka su trauminėmis patirtimis, tad būtina užtikrinti jų aukštą kokybės lygį ir stabilų priežiūros mechanizmą.
tags: #socialine #iniciatyva #misija #laplandija